Baltų žinyčios vartai

1

V – IX a. baltiškų papuošalų gamybos technologija ir šiuolaikinė rekonstrukcija

viršaitis lapkričio 12, 2010 Amatai

Evaldas Babenskas.

(Ištrauka iš straipsnio ).

Lietuvoje gyvenusių baltų genčių žalvariniai ir sidabriniai papuošalai buvo puošiami daugiausiai geometriniu ornamentu. Į tai dėmesį yra atkreipęs N. Åberg’as savo knygoje apie Rytų Prūsiją tautų kraustymosi laikotarpyje (Åberg N., 1919, p. 45-48). Dažniausi ornamento motyvai buvo akutės, trikampėliai, taškeliai, kryželiai, iš smulkių įkartų arba taškelių sudarytos linijos. Kartais iš tokių linijų buvo sukuriamos sudėtingesnės figūros- svastika, žvaigždutės, saulutės, rombai, besikertančios zigzaginės linijos (pav. 18-22).

Atsirado ir naujų ornamento motyvų, kaip pvz. pintinis raštas dažniausiai naudojamas puošiant apyrankes. VI-VII a. baltų žemes pasiekė naujas dekoravimo būdas, kai dirbinio paviršius buvo raižomas gilesniais aštriabriauniais grioveliais ir ranteliais, taip ornamentuotas dirbinys būdavo reljefiškesnis. Taip buvo puošiamos lankinės aguoninės segės.

Pirmasis baltų susilietimas su zoomorfiniais (realistinis gyvūnų vaizdavimas) ir geometriniais motyvais (krintanti banga, S raidės pavidalo, primenančios meandrą laužytos linijos), nebūdingais baltams kaip bendraeuropiniu reiškiniu, įvyksta ne anksčiau kaip V a. antroje pusėje – VI a. Ši zoomorfinio stiliaus banga – didžiojo tautų kraustymosi atgarsiai. Iš šio laikotarpio žinomos lankinės zoomorfinės segės, diržų sagtys, geriamųjų ragų, kalavijų makštų, diržų apkalai. Lietuvos archeologinėje medžiagoje tokio realistinio zoomorfinio pavidalo bei stilistikos dirbiniai išbūna labai trumpą laiką. Išvardintų motyvų ištakų reikėtų ieškoti Vidurio Europoje, Dunojaus vidurupyje, pietų Skandinavijoje, Gotlande, prie Juodosios jūros.

Antrasis, palikęs gilesnių pėdsakų baltiškų papuošalų ornamentikoje susidūrimas su zoomorfiniu stiliumi įvyko VII – VIII a. Tuomet zoomorfiniai motyvai atėjo iš Skandinavijos (Bliujienė A., 1999b, p. 151). Gyvuliniais motyvais buvo puoštos sidabrinės ir žalvarinės segės.

Savo ornamento motyvais išsiskiria V-VI a. geriamieji ragai. Pašušvio, Plinkaigalio, Rubokų, Pašilių ragai puošti ornamento motyvais, kurie retai pasitaiko visose baltų žemėse (Kazakevičius V., 1993, p. 135-136). Ragų juostas puošė geometrinio ir gyvulinio ornamento juostelės, kartais grupuojamos po 2 – 3, atskiriant tokio pat pločio neornamentuota. Gyvuliniai motyvai – iš elnių, antelių (?) ir gyvačių-žalčių figūrėlių. Tokie motyvai ir neįprastas jų komponavimas šiuos ragus išskiria iš kitų dirbinių, todėl jie susilaukė didelio tyrinėtojų dėmesio (Tautavičius A., 1996, p. 270-271; Kazakevičius V., 1993, p. 130-136; Simniškytė A., 1998, p. 214-216).

Baltų juvelyrai neornamentuodavo viso dirbinio paviršiaus. Ornamento  juostomis arba ornamentų motyvų grupėmis buvo dengiamas papuošalo centras ir pakraščiai. Ornamentu buvo dažnai paryškinamos papuošalo konstrukcinės dalys. Labai dažnai ornamentuojama buvo smulkiai, miniatiūriškai ( Bliujienė A., 1999a, p. 68)….

pilnas straipsnis www.pajauta.tinkle.lt

© 2010, viršaitis. All rights reserved.