Baltų žinyčios vartai

0

Komercinis Senelis Kalėda nesilaiko tradicijų

viršaitis lapkričio 27, 2010 PASAULĖŽIŪRA, Renginiai

Ketvirtadienį į Lietuvą atvykęs Kalėdų Senelis iš Laplandijos, Rovaniemio miestelio, įsikūrusio Šiaurėje už poliarinio rato aplankė ir prekybos centrus. Tačiau atvykimas lapkričio 25 d. rodo, kad senelis nesilaiko tradicijų.

Santa Village. Laplandijos, Rovaniemio miestelis, įsikūręs Šiaurėje už poliarinio rato

Laikraštis 15 minučių paskelbė straipsnį, kuriame verslininkai įsitikinę, kad  į Lietuvą atvykęs  Senelis yra pats tikriausias pasaulyje. Bendrovės „Re&Solution Property Management“ vadovė Daiva Žvinytė įsitikinusi, kad už poliarinio rato yra vienintelis Santa Village – Kalėdų Senelio miestelis, kuriame gyvena du Seneliai.

„Violetos Grigaliūnaitės, Karinos Ziminaitės rašinys/Laikraštis „15 minučių“

Neretai pasigirsta priekaištų, kad atvykėliai Kalėdų Seneliai užgožia lietuviškąjį Senelį Kalėdą, bet šis džiaugiasi svečiais. „Kuo daugiau Kalėdų Senelių, tuo geriau – daugiau džiaugsmo vaikučiams. Dabar toks metas – aš jau jaučiu Kalėdų kvapą, o Lietuvoje žmonės maloniai pasitinka svečius, tad jie ir atvažiuoja. Šiemet turėsime ypač daug Senelių iš užjūrio“, – sakė vilnietis Arvydas Bagdonas, kuriam jau 38 metus per gražiausias žiemos šventes patikima garbinga Senelio Kalėdos misija.

Santa Village. Laplandijos, Rovaniemio miestelis. Nuotr. Kate Berezina

Konkurencijos Senelis Kalėda teigia nebijantis, nes jo įvaizdis turi išskirtinių, tik mūsų šaliai būdingų etninių bruožų, kurių nepakeitė nei tarybiniu laikotarpiu itin populiarintas Diedas Morozas, nei iš Laplandijos atvykstantys ar įvairiaspalvėse reklamose matomi Seneliai.

Kada lietuvių namuose ėmė lankytis Kalėdų Senelis, nežinoma, tačiau, etnologės Eglės Plioplienės  manymu, dovanojimo tradicija yra labai sena – matyt, nebuvo tokių laikų, kad žmonės nenorėtų vieni kitiems dovanoti dovanų. „Juk mes užaugame ir, atrodo, nebetikime Kalėdų Seneliu, tačiau noras dovanoti išlieka. Kai po eglute dedame dovanas vaikams, artimiesiems, patys tampame Kalėdų Seneliais. Be to, Senelis vaikams yra ir tam tikras elgesio vertintojas, dažnai net svarbesnis už tėvus ir auklėtojus, nes viską mato, girdi ir žino. Tai gražus simbolis, kaip ir visi kiti simboliai, svarbu, kad mes juos gražiai naudotume“, – įsitikinusi E.Plioplienė.

Etnologė E.Plioplienė priminė, kad besidžiaugdami iš svetur atvykstančiais Kalėdų Seneliais,   nepamirštume, jog mums tikrasis yra lietuviškasis Senelis Kalėda.

„Kaip ir tėvelis – jis kiekvienam iš mūsų yra tik vienas. Kaimyno tėvelis irgi yra geras, bet jis – kaimyno. Ir Senelis Kalėda yra mūsų Kalėdų Senelis, o tie, kurie atvažiuoja, kaimynų Seneliai“, – kalbėjo E.Plioplienė.

Tikrasis Senelis gyvena už poliarinio rato

Tačiau Kalėdų Senelį iš Laplandijos pakvietę verslininkai įsitikinę, kad būtent ketvirtadienį į Lietuvą atvykęs  Senelis yra pats tikriausias pasaulyje. Anot vienos iš bendrovės „Re&Solution Property Management“ vadovių Daivos Žvinytės, už poliarinio rato yra vienintelis Santa Village – Kalėdų Senelio miestelis, kuriame gyvena du Seneliai. Vienas nuolat keliauja, kitas svečių laukia savo namuose.

„Šie Kalėdų Seneliai nėra susijęs su įvairiomis reklamomis, kuriose matome panašiai apsirengusius, barzdotus senelius. Jie gyvena Rovaniemyje, Santa Village kaimelyje, ištisus metus vilki Kalėdų Senelio drabužius ir veisia elnius. Savo dvasia jie yra tikrieji Kalėdų Seneliai“, – tikino D.Žvinytė.

Besilankydamas Lietuvoje šis Kalėdų Senelis iš Laplandijos ketina užsukti į kelis prekybos centrus ir juose susitikti su vaikais bei suaugusiaisiais, tačiau, organizatorių teigimu, šios vietos pasirinktos tik dėl to, kad lyjant ar sningant susitikimai lauke tiesiog negalėtų vykti.

Anot D.Žvinytės, negalima į Kalėdų Senelį žiūrėti kaip į komercinį personažą, vien tik ką nors reklamuojantį. „Juk Kalėdų Senelis paskelbia Kalėdų pradžią. Ne veltui jis į Lietuvą atvyksta lapkričio pabaigoje, prieš pat adventą“, – sakė D.Žvinytė.

Tačiau etnologė E.Plioplienė įsitikinusi, kad visi atvykstantys Kalėdų Seneliai vienaip ar kitaip ką nors reklamuoja, tarkim, Kalėdų Senelis Joulupukis reklamuodavo oro linijų bendrovę, tačiau kartu tokie vizitai stiprina kultūrinius Lietuvos ir Suomijos ryšius. „Mažai kas žino, bet Lietuvos ir Suomijos, Laplandijos papročiai, tradicijos turi daug bendrų bruožų. Tarkim, lapių kalboje yra žodis kirvis, derva vadinama terva. O Kalėdų Senelio rezidencijoje Rovaniemyje kabo pasakiško grožio šiaudinis sodas, kuris, atrodytų, pagamintas mūsų meistrų, nes yra kaip tik toks, kokius daro lietuviai“, – teigė E.Plioplienė.

Reklama dvasios nežlugdo

Reklamos agentūros „Box“ vadovo Arno Grigaliūno teigimu, Kalėdų Senelis yra ne asmuo, o simbolis. „Jo paskirtis komercinėje erdvėje tokia pati, kaip ir privačioje – jis gėrio ir dovanų nešėjas, tai sukuria ypatingą jo dvasią. Ją praradęs, jis nebūtų naudojamas komunikacijai“, – sakė reklamos specialistas.

Jo nuomone, tai, kad įmonės ar prekių ženklai tokiu būdu siekia emocinio palankumo, nereiškia, jog simbolio prasmė mažėja. „Angelai per Valentino dieną, laužai per Jonines, Kalėdų Senelis per Kalėdas… Toks simbolių naudojimas visai nereiškia, kad menkinama jų reikšmė, atvirkščiai, reklamoms ar komunikacijai naudojami įvykiai ir simboliai tampa aktualesni“, – teigė A.Grigaliūnas.

Reklamos agentūros vadovo teigimu, visai nesvarbu, kur naudojamas Kalėdų Senelio atvaizdas – ant pėdkelnių pakuotės, gėrimo buteliuko ar šalia eglės. „Kur kas svarbiau kontekstas ir idėja: dažnai naudojami šablonai, kai Kalėdų Senelis prekių ženklo vardu atneša dovaną, bet to nepakanka įtikinti. Be idėjos ir istorijos Kalėdų Senelis nieko nesako. Yra daug kalėdinių reklamų be Kalėdų Senelio, kurios perteikia tas pačias gėrio ir džiaugsmo dovanoti emocijas kur kas paveikiau“, – teigė jis šypsodamasis, kad šiltais Kalėdų Senelio keliamais jausmais pats tiki ir dabar.

Naujas Senelio Kalėdos įvaizdis

Lietuviškasis Senelis Kalėda šias Kalėdas pasitinka pasikeitęs – jam kurtas naujas įvaizdis, kad Senelis būtų labiau susijęs su lietuvių kultūros tradicija, viešojoje erdvėje matytume sau artimesnį personažą. Konkurse buvo pateikta įvairių Kalėdų Senelio įvaizdžio sprendimų, paremtų istorinėmis Lietuvos didikų bei liaudies drabužių rekonstrukcijomis, aliuzijomis į archeologinius drabužius, persirengėlių aprangą.

Tiesa, vienas projektas šiemet išskirtas nebuvo, konkursą ketinama tęsti kitąmet, tačiau Senelis Kalėda džiaugiasi, kad šiek tiek atsinaujinti vis dėlto pavyks. „Pasikeitė kailiniai, turėsiu ir kitus, lengvesnius drabužius, kuriuos vilkėsiu ten, kur šilta, kepurė pasikeis, pasipuošiu mezginiais, kišenės bus išsiuvinėtos. Šios detalės yra labai lietuviškos, svarbios“, – apie pasikeitimus sakė lietuviškasis Kalėdų Senelis.

Anot Senelio, toks atsinaujinimas būtinas: „Lietuva gražėja, sunkūs debesys sklaidosi, reikia pasigražinti ir man. Juolab kad išoriniai pokyčiai parodys ir vidinius pokyčius. Tarkim, turiu trispalves pirštines letenėlėms, tad surikiavę įvairių tautų Kalėdų Senelius lietuviškąjį galėtume iš karto atskirti iš jo pirštinių.“

Kalėdų Senelis ir komercija

Kai kurie kritikai pabrėžia, kad šv.Mikalojus, iš kurio kildinamas Kalėdų Senelis, apdovanodavo tik tuos, kuriems pagalba ir dovana buvo išties reikalinga, o dabar Kalėdų Senelis siejamas su „privalomomis dovanomis“, materialinėmis gėrybėmis, o kartu ir su prekybininku pelnu.

Pirmasis panašų į modernųjį Kalėdų Senelį, vilkintį raudonus ir baltus drabužiais, nupiešė garsus amerikiečių karikatūrininkas Thomasas Nastas. Jo Kalėdų Senelio piešinių kolekcijos pasirodė 1866 ir 1869 metais.

Garsųjį „Coca-Cola“ Santa Klausą nupiešė menininkas Haddonas Sundblomas 4-ame XX a. dešimtmetyje. Šis atvaizdas tapo vienas atpažįstamiausių istorijoje, nors istoriškai „Coca-Cola“ nėra pirmasis gėrimas, kurio reklamai panaudotas Kalėdų Senelis. Kompanija „White Rock Beverages“ nuo 1915-ųjų piešė Kalėdų Senelį ant mineralinio vandens etiketės, o 1923-iaisiais – ant imbierinio limonado.

Straipsnis iš laikraščio „15 minučių“

Kalėdinis renginys prekybos centre "Gedimino9" nuotr. Liutauro Balsio

Liutauras Balsys.

Vieną iš tokių apsilankymų prekybos centre „Gedimino 9“ matėme ir mes su direktoriaus pavaduotoja, Etninės kultūros skyriaus vedėja  Vida Šatkauskiene.

Aukščiau įkeltose nuotraukose matyti nedidelis būrelis suaugusiųjų ir vaikų, apspitusių 12 sintetiniais drabužiais aprengtų raudonskvernių. Iš jaunų akių matyti, kad „seneliai“ jauno amžiaus ir matyt dar nesubrendę suvokti savas lietuviškas tradicijas. Verslininkų užsakymu, ar dėl trumpo lito  mes tradicijas paverčiame kasdieniu, vietiniu pasilinksminimu.

Vidą Šatkauskienę kalbina "Lietuvos ryto" TV žurnalistai. Nuotr.L. Balsio

Aplink negausų būrelį žmonių, iš visų pusių buvo apsupę, matyt, visa prekybos centro apsauga. Paklausus apsauginio, ar senelis toks brangus, kad tiek daug apsaugos, apsaugos darbuotojas sutriko. Pamatėme filmuojančius ir “ Lietuvos ryto“ TV  žurnalistus. Padarę reportažą ir atpažinę Lietuvos liaudies kultūros centro direktorės pavaduotoją Vidą Šatkauskienę, nusprendė įrašyti ir jos nuomonę. Išėję į lauką, sningant pirmai šlapdribai, Vida į klausimą „kas čia vyksta, kodėl senelis taip anksti pasirodė?“ labai aiškiai išdėstė, kad Lietuvos tradicijose senelis Kalėda yra ne ką menkesnis už Laplandijos, Coca colos ar Anykčšių apsišaukusius vieninteliais pranašus. Lietuvoje Kalėdoms ruošiamasi iš anksto, adventiniu laikotarpiu mes ruošiamės šviesos šventei, atgimimui.

Pažeidus laiko sampratą ir pradėjus švęsti kitomis tradicijomis, rizikuojame suardyti savų etnologinių švenčių svarbumą, sumenkinti savas tradicijas, jaunai kartai įdiegiant ne dvasines tradicijas, o materialias, taip skatinamas ne dvasinis pasiruošimas, gerumo ir užuojautos daigai skurstantiems, bet materialių dovanų gavimui. Tai skatina tik beprotiškam vartojimui, o atjautai nebelieka vietos. Lietuviškose tradicijose labai svarbus visų darbų nudirbimas, susitaikymas, pasiruošimas naujam gyvenimo ciklui.

Etnologai vis dar neapsisprendžia, koks tas mūsų Kalėdų senelis, kaip jis turi atrodyti, kokią simboliką ir esminę idėją turėtų savimi skleisti.

Dabartinių Vakarų Europos Kalėdinių senelių mada kartais pavirsta komediškomis situacijomis. Ypač, kai piečiau esančiose kraštuose, Kalėdų senelių drabužiai iš šiaurės virsta paplūdimio maudimukais ar drabužiais, kurie simbolizuoja ne švento žmogaus atributiką, bet lėbautojo ar seksualiai nusiteikusio „kalėdiniu akibrokštu“. Tokie atvejai nusakralina ne tik Kalėdų simbolį, bet ir visų vaikų pačią gražiausią svajonę ir tikėjimą stebuklu. Tad belieka tikėtis, kad etnologai atsigrįš į senąsias ikikrikščioniškas tradicijas, kurių pagrindas buvo DORA, o palaiminimo supratimas galutinai nebus sunaikintas verslininkų, kurių esminis tikslas skatinti materialių dovanų pirkimą, kuris prasideda beprotišku lakstymu po prekybos centrus, vietoj šventinės nuotaikos kūrimo savadarbėmis priemonėmis, Kūčių stalo paruošimu ir Šviesos šventės per saulėgrįžą pasitikimu.

© 2010, viršaitis. All rights reserved.