Ar tradiciniai burtai praranda savo prasmę?
gruodžio 28, 2010 tradicijos ir papročiai
Kūčių naktį senoliai laikė itin magiška ir stebuklinga. Tai liudija iki šių dienų išlikęs paprotys naudojant įvairius burtus spėti ateitį.
Etnologai pripažįsta, kad šiais laikais tradiciniai burtai praranda anuometinę prasmę, tačiau kviečia nepaversti jų vien beprasmiu žaidimu, praneša Lietuvos radijas.
Ne vienus metus į tradicines etnomokyklėles klaipėdiečius kviečiantys etnologai šiemet mokė ne tik pasigaminti tradicinių kalėdinių puošmenų, bet ir susipažindino su populiariausiais Kūčių nakties burtais.
Pasak etnologų, seniau dauguma jų buvo susiję su vedybomis – skaičiuodavo kalėdaičius ar riešutus, per petį mesdavo batą, kieme klausydavo, iš kurios pusės šuo loja. Taip pat populiaru buvo burti tikru bičių vašku: ant žvakės liepsnos ištirpintą vašką pildavo į dubenį su vandeniu. Jam sutingus, iš susidariusių figūrų spėdavo, kas laukia kitąmet.
Tokie burtai nepamiršti iki šių dienų, tačiau etnologai sako, kad jie praranda turėtą prasmę. Anksčiau burdavosi tik jaunimas, dabar burtų griebiasi visi, net vaikai.
Etnologė Valerija Jankūnaitė sako, kad reikėtų laikytis tradicijos, o vaikams pabrėžti, kad jie burtais gali tik žaisti.
Etnologai taip pat ragina nepamiršti, kad Kūčios – tai ne tik blizgančios dovanos ir gausus valgių stalas. Juk per Kūčias, pasak etnologės, ne tik burtai, bet ir kiekvienas ištartas palinkėjimas turi magišką galią. Ne veltui senoliai tikėjo, kad tą naktį prakalba gyvuliai, o vanduo šuliniuose virsta vynu.
Kūčių nakties burtai ir papročiai
Senovėje lietuviai tikėjo, kad tiems, kurie Kūčių dieną iš miško parsiveš bent vieną vežimą malkų, seksis visus metus.
Nors nuo XIV amžiaus lietuviai tapo krikščionimis ir perėme visas katalikų Bažnyčios tradicijas, vis dėlto galime vadintis viena tų tautų, kuri sugebėjo išsaugoti ir didelę dalį senųjų tradicijų, vaidinančių svarbią rolę mūsų gyvenime.
Daugybė papročių prisimename artėjant Kūčių vakarui, mat daugelis jų žada turtingus, sveikus, sočius ir laimingus ateinančius metus, o kartais – ir ateinantį gyvenimą. Norite užsitikrinti sėkmę? Tuomet įsidėmėkite sėkmę lemiančius dalykus ir tinkamai pasiruoškite Kūčioms.
Kaip prisišaukti sėkmę
Senovėje lietuviai tikėjo, kad tiems, kurie Kūčių dieną iš miško parsiveš bent vieną vežimą malkų, seksis visus metus. Laikui bėgant vežimų niekas nebevežė, tačiau vis dar gajus paprotys parsinešti į namus glėbį ar du malkų.
Per Kūčias rengtos savotiškos varžybos: apklotą dviese traukdavo kiekvienas į save. Kam pavykdavo nugalėti, to laukdavo visokeriopai gausūs metai.
Itin gajus paprotys – Kūčių naktį palikti dvasioms vaišių. Tikėta, kad šitaip jos bus mielesnės ir globos savus gyvuosius.
Jeigu norite, kad ateinanti vasara būtų be audrų, nedirbkite Kūčių dieną jokių triukšmingų darbų.
Per Kūčias dengdami stalą atminkite, kad patiekalų turi būti ne mažiau nei dvylika. Kitaip tariant, galioja viena taisyklė, kuo gausesnis stalas, tuo sotesni bus metai.
Mylimųjų paieškos
Laikantis tradicijų, po Kūčių vakarienės prasideda burtų metas. Nemanykite, kad senovės lietuviai pasistatę krištolo rutulį ateitį stengėsi numatyti – burtams buvo pasitelkiamos pačios įvairiausios ir kartais itin netikėtos priemonės.
Vienas naujesnių burtų, skirtas vienišiams, atrodo taip: čiupkite į saują kūčiukų. Jei skaičius porinis, ateinančiais metais rasite antrąją pusę, na, o jei skaičius nelyginis, teks dar metus pakentėti.
Labai skubančios ištekėti merginos stodavo į eilę prie durų ir mesdavo batą. Jei batas smaigaliu atsisukdavo į duris, tai reiškė, kad ateinančiais metais reikia laukti vestuvių. Žinoma, iš karto po šio burto tos, kurioms lemta ištekėti, skubėdavo į lauką klausyti, kurioje pusėje šunys loja, mat jaunikis turėsiąs atkeliauti būtent iš tos pusės.
Nemažai reikšmės Kūčių naktį turėdavo ir sapnai. Pavyzdžiui tikėta, kad Kūčių naktį išsiplovus galvą, išsišukavus plaukus medinėm šukom ir pasidėjus jas po pagalve, merginos naktį turėtų susapnuoti savo antrąją pusę.
Gajus paprotys buvo Kūčių vakarą bėgti į lauką ir apkabinti tvorą. Jei apkabintos tvoros stulpelių skaičius lyginis – kitąmet atsiras antroji pusė.
Drąsuoliai Kūčių naktį žiūrėdavo į veidrodį, tačiau jame buvo galima išvysti ne tik trokštamus dalykus: jei pro akis praslinkdavo kartas, tai reiškė mirtį. Vis dėlto jei žiūrintis į veidrodį pamatydavo merginą ar vaikiną, tai reiškė sėkmę ieškant antrosios pusės.
Finansinė sėkmė
Po balta staltiese, klojama ant Kūčių stalo, buvo dedama šieno arba šiaudų. Pavalgę vakarienę visi paeiliui traukdavo šiaudą iš po staltiesės. Kieno ištrauktas šiaudas būdavo ilgiausias, tas gyvensiąs ilgiausiai. Jei ištrauktas šiaudas sutrupėjęs, susisukęs, negražus, kreivas – to laukia varganas gyvenimas, o jei šiaudas storas, šakotas – turtingas.
Tikėta, kad Kūčių naktį po pagalve pasidėjus dvilypį (dvigubą) lazdyno riešutą, o Kalėdų rytą įsidėjus jį į piniginę, šioje visada būsią pinigų.
Net ir mažiems vaikams Kūčių dieną duodavo smulkių pinigėlių, kad šie turėtų juos kišenėje. Manyta, kad būtent šitaip bus prisišaukta finansinė sėkmė ir visus ateinančius metus kiekvienam šeimos nariui netrūks pinigų. Be to, galvota, kad maudynės šaltame vandenyje, kuriame paberta aukso ir sidabro monetų, taip pat prišaukia pinigus į namus.
Išvardyti papročiai ir burtai – vieni nedaugelio, tačiau itin svarbūs. Burdami, bandydami prisišaukti sėkmę, nepamirškite nuoširdžiai tikėti tuo, ką darote. Štai tada tikrai sulauksite to, ko labai trokštate.
Naujųjų metų vakarą pila į vandenį karštą vašką, smalą (degutą) ir iš susidariusių figūrų spėja ateitį. Jei susidaro figūrėlė, panaši į širdį – seksis meilės reikaluose, jei karstas – namus aplankys mirtis, jei karūna – laukia garbė, jei pinigai – būsi visko pertekęs.* Dalyviai apsiauna klumpėmis ir atsisėda prieš duris. Paskui meta klumpę per galvą. Jei klumpė nukris pirštų galais į vidų – neapsives (neištekės, samdinys liks vietoje) ir atvirkščiai.
* Artėjant Naujiesiems, paskutinę turėtą gėlių puokštelę ar vainikėlį mergaitė turi sudžiovinti, sutrinti ir saugiai paslėpti. Naujųjų vakarą tas gėles reikia sudeginti, įberti žiupsnelį pelenų į pilną stiklinę vandens, pasidėti ją ant baltai uždengto stalo ir uždegti dvi žvakes iš vieno ir kito šono. Atsisėdusi mergina turi ilgai žiūrėti į stiklinės dugną per pelenų sluoksnelį. Jei viską ji darys kaip reikiant, ant tų pelenų gali pamatyti vyrą, už kurio ištekės.
* Naujųjų vakare ant 12 lapelių mergaitė parašo 12 vyriškų vardų, o 13-ąjį palieka tuščią. Po to lapelius sulanksto ir padeda po pagalve. Pabudusi ryte, mergina ištraukia pirmą pasitaikiusį lapelį ir perskaito. Kieno vardas parašytas ant lapelio, už to ištekės. Jei ištrauks tuščią lapelį – tais metais liks viena. Jei prabus naktį, dar prieš prašvintant, turi lapelį tuo laiku ištraukti. Traukti reikia neuždegus šviesos, lapelį pasidėti šalia lovos, o perskaityti išaušus. Žaidimas tinka ir vaikinams, tik jie ant lapelių parašo mergaičių vardus.
* Jei Naujųjų naktį mergaitė, būdama kambaryje viena, uždegs 12 žvakių ir atsisėdusi prieš veidrodį įsižiūrės į jį, lygiai 12 val. veidrodyje gali pamatyti savo ateitį.
* Jaunimas susėda prie stalo. Po lėkštelėmis padeda raktą, žiedą, vandens taurelę ir pinigą. Lėkšteles sumaišo. Po to visi žaidėjai paeiliui po vieną lėkštelę pasirenka. Tas, kuris atras žiedą, ateinančiais metais sukurs šeimą, kas vandenį – gaus girtuoklį vyrą (arba žmoną), kas raktą – šeimininkaus savo namuose, o kas pinigą – bus turtingas.
Šaltinis: Lietuvos radijas, lrt.lt, atn.lt, jovita.lt,
© 2010, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
