Baltų žinyčios vartai

0

Kas ten bus, kai mūsų nebus?

viršaitis sausio 3, 2011 Kūrėjai ir kūryba

Juozas Erlickas*

Manęs dažnai klausia: kas Lietuvoj bus, kai emigruos visi Lietuvos gyventojai?

Tik reikėtų paprašyti, kad kaimynai – lenkai ar baltarusiai – prižiūrėtų tuščią Tėvynę.

Palikt be priežiūros nevalia – gali arabų prilįst, o dar su sprogmenimis ims žaist… Užtat labai svarbu geri santykiai su kaimynais. Retkarčiais paskambintume: „Kaip ten mūsų laukai ir kloniai? Ak, sausra… Tai palaistykit… Ar Žirmūnai dar nesugriuvo? Parenovuokit laisvalaikiu…
Sakot, Valdovų rūmuose vėl vaidenasi? Pakrapykit švęstu vandenėliu…“

Bet gal dar geriau – išnuomoti Lietuvą kinams? Lietuva brangi… Gal pavyktų išnuomot už tokią sumą, kad nė vienam lietuviui nė užsieny nebereikėtų dirbt?

O jeigu reikėtų, tai užsidirbę – gal po dešimties ar dvidešimties metų – grįžtume ir viską pradėtume iš naujo.

Bet jei svetur mums patiks, gali būti, kad Lietuvos valstybės Lietuvoj ir nebekursim. Lietuva liks kaip vasarnamis, kur šiltuoju metų laiku
atvažiuosim pailsėt, pažvejot…

Po to vėl grįšim į airijas, amerikas… Ir lauksim naujų smagių atostogų.

Sezono metu Lietuvoj turėtų veikt kinų restoranai, ministerijos, diskotekos, departamentai… Ir būtinai – Lietuvos Seimas! Aišku, kaip pramogų parkas, kur kiekvienas lietuvis galėtų pavaldyt valstybę. Žaidėjai pasiskirsto į dvi komandas: vieni balotiruojasi, kiti renka.

Išrinktieji keturias paras valdo Lietuvą, paskui žaidėjai keičiasi vietom. Viskas kaip demokratinėj šaly, tik pagreitintai. Kad žaidimas būtų dar įdomesnis, skelbiami referendumai, pirmalaikiai rinkimai ir t.t.

Galėtų būt ir paprastesnių pramogų, tarkim – daugiadienės žiedinės pedofilų ir prokurorų lenktynės aplink Kauną…

Žuvų akvariumai apleistose kiaulidėse…

O jei pasamdyt būrį kinų ir ant jų atlikt lietuviškas sveikatos ir švietimo reformas…

Galimybių yra, tik reikia galvą pasukt.

O svarbiausia – nekartokime senų klaidų. Jei grįžę vėl imtume čia neva rimtai dirbt, tai vėl atsirastų tokie reiškiniai kaip nedarbas, vargas…
Vėl imtume nekęst Lietuvos, bėgt lauk…

Lietuva lietuviams negali ir neturi būti darbo vieta.

Ne visi namie

Sėdžiu prie tuščio staliuko
Nuosavą Mirtį primynęs.
Klykia iššokęs degtukas:
Girtuoklis neturi Tėvynės!

Nutraukio jo šviečiančią galvą –
Slepias bičiulių būrys.
Sunkiai, lyg kopčiau į kalvą,
Išeinu pro duris –

Anei pilies, anei Pylimo,
Nei cigaretės ugnelės.
Kur jūs, o moterys mylimos? –
Visos po knygų lapeliais.

Kartais kartojasi kartai –
Snaigės kaip Viešpaties gaidos…
Anei Aušros – vien tik vartai.
Anei Marčėno – tik aidas.

Vietos palikit istorijoj!
Kur aš? Kokioj geografijoj?
Pastumia siena „Astorijos“ –
Lieka sniege fotografija…

Koks čia rajonas? Koks laikas?
Kur čia ryšys? Kur Antanas?..
Tartum vidurnaktį vaikas
Verkia sukniubęs fontanas.

Krinta ir krinta tas sniegas,
Dažo baltai naktį juodą –
Aš neturiu, ponai, nieko –
Sniegą parduodu.

Sėskis nematomas tu –
Raidės mus skiria, snaigės mus riša –
Paskambink man Nulis Du
Vien tik baltais klavišais…

Naujojo Juozo Erlicko albumo viršelis. [„Bomba Records“ archyvo iliustr.]

Paskutinėmis praeitų metų dienomis prekybos pasirodė populiaraus rašytojo bei dainininko Juozo Erlicko naujausias albumas „Ant visų kelių“. Gyvu Lietuvos klasiku vadinamas menininkas išleido jau penktąjį savo sukurtų ir atliekamų dainų diską. Pasak atlikėjo, tai – žinutė žmonijai.

„Šia kompaktine plokštele siunčiu žmonijai žinią apie krizės pabaigą ir pasaulio pabaigos pradžią.
Būtent todėl, klausantis mano dainų, jums nebūtina susiveržti diržus.“- ironizavo autorius

Leidybos įmonės „Bomba Records“ išleistame albume, kaip vienoje iš dainų išsireiškė pats autorius, „subliautos“ keturiolika dainuojamosios poezijos dainų. Saviironija garsėjantis lyrikas čia, kaip ir galima tikėtis iš Juozo Erlicko, verčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. „Įsivaizduoju, kad dainuoju“, „Boba ir kiti reiškiniai“, „Žmogelis, panašus į nieką“, „Naujų laikų isterija“ – tai tik keletas dainų pavadinimų, kurie įvardija albumo turinį tiksliau nei bet kokie muzikiniai apibūdinimai.

„Valgykite sočiai, riebiai ir saldžiai. Antraip tik susinervinsite ir nieko nesuprasite. Jei ir valgydami nesuprasite, išgerkite. Jei ir tai nepadės, vadinas, šis diskas ne Jums. Padovanokite jį savo priešui.“, – rimtu veidu linkėjo Juozas Erlickas.

Primename, kad autorius pirmąjį autorinių dainų albumą „Juodas vienas“ išleido dar 1997 metais. Po šešių metų pertraukos rašytojas sugrįžo su albumu „Pauzė“. Vėliau sekė „Lėkit baltieji“ (2004) ir „Rytoj būsiu geras“ (2006).

music.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.