Baltų žinyčios vartai

0

Sartų lenktynių istorija

viršaitis vasario 4, 2011 Istorija

Nuo XIX a. pradžios žiemą Dusetose ant Sartų ežero vyksta žirgų lenktynės. Nuo 1905 metų jos vyksta kasmet, 1955 m. paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo 1933 metų lenktynių takas įrengiamas kaip hipodrome – elipsės formos. Kartais dėl prastų meteorologinių sąlygų jos organizuojamos ne ant Sartų ežero ledo, o šalia esančiame hipodrome. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Prizininkas Algis Vilkinis su žirgu Sinjoru"Sartai 2007"..Žemės ūkio ministerijos informacija

Sovietmečiu lenktynių nugalėtojams buvo skiriamas kosmonauto A. Leonovo įsteigtas TSRS lakūnų kosmonautų prizas.

Šventės ant Sartų ledo tradiciškai organizuojamos nuo 1905 metų, tačiau žinoma, kad pirmosios jų buvo surengtos dar XIX amžiuje. Pasakojama, kad lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.

Ristūnų lenktynės Lietuvoje

Į Lietuvą ristūnai žirgai buvo įvežti dar XIXa., tačiau jie buvo skirti ne tiek lenktynėms, kiek vietinių veislių žirgams gerinti.

Tuo metu pasaulyje buvo žinomos dvi ristūnų veislės – Amerikos ristūnai

ir Orlovo ristūnai.

Dusetos laikomos ristūnų žirgų lenktynių Lietuvoje lopšiu. Nėra šaltinių, kurie galėtų paliudyti, kada tiksliai pradėtos rengti lenktynės Dusetose, bet laikoma, kad tradicija rengti lenktynes ant Sartų ežero prasidėjo 1905 m. Jau nuo seno vasario pradžioje apylinkėse per Grabnyčias buvo švenčiami vieni didžiausių parapijos atlaidų, į kuriuos suvažiuodavo gausybė šio krašto gyventojų. Būtent šią dieną, pasak prisiminimų, ir vykdavo žirgų lenktynės. Tarpusavyje susilažinę valstiečiai stengdavosi įrodyti, kad kiekvieno jo turimas žirgas ne tik pats eikliausias, bet ir gražiausias.
Žirgus kinkydavo žirgus į lengvus važelius, kuriuos iš anksto dailiai išdažydavo ir išpaišydavo tautiniais motyvais. Trasą varžyboms ruošdavo ant Sartų ežero ledo, arkliais kinkytą „trikampį“ pratemdavo nuo Dusetų miestelio link Jaskoniškių. O kai nebūdavo galima ant ežero padaryti trasą, lenktynes rengdavo pagrindinėje Dusetų gatvėje. Nugalėtojais skelbdavo tuos, kurie pirmieji įveikdavo atstumą.
Pagrindinis šeimininkų rūpestis buvo žirgai. Jau per adventą, pasnigus, šviesesniais vakarais pradėdavo ristūnus treniruoti. Vietiniai teigdavo, kad tokioms treniruotėms tikdavo mėnesienos pilnatis, nes tuomet žirgą galima važnyčioti taip, kad jis iš šalies matytų savo šešėlį: žirgui regis, kad tai jo varžovas, besitaikantis jį aplenkti.
Iš pradžių varžytasi darbiniais arkliais ir tik ilgainiui, kai aplinkinių kaimų gyventojai siekė kiekvienas iškovoti pergalę, susirūpinta darbinių arklių veislių gerinimu.
XX amžiuje į Lietuvą buvo atvežta žirgų ristūnų. Lenktynių istorijoje minimas 1919 metais iš Rygos hipodromo gautas Orlovo ristūnų veislės žirgas. Niekas nežinojo jo kilmės, bet jį naudojant kumelių kergimui Dusetų krašte buvo prisiauginta greitų žirgų. Vėliau Latvijos Vyriausybė šį žirgą susigražino į Rygą.
Praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje plačiai išgarsėjo Orlovo veislės žirgas Šachtioras, kurį 1935 m. buvo nupirkusi nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Šį juodos spalvos, 180 cm ūgio, išvaizdų žirgą laikė Drageliškių ūkininkas J. Svilas. Lenktynių istorija liudija, kad šiam žirgui lenktynėse nebuvo lygių. Tačiau žirgo gyvenimas baigėsi tragiškai: vežant paliktas be priežiūros jis pasismaugė.
Vietos valdžia, pamačiusi, kad žiūrovų į niekieno neorganizuojamas žirgų lenktynes susirenka vis daugiau, kad jos vis labiau populiarėja ir kaskart daugiau surenka lenktyniaujančių, ėmėsi jas organizuoti. Nuo 1933 m. Žemės ūkio rūmai skyrė premijas greičiausių žirgų šeimininkams. Organizuojant lenktynes 1936 m., iš anksto buvo sudarytas organizacinis komitetas. Tokie organizaciniai komitetai suburiami iki šiol. Ypač kruopščiai ruoštasi lenktynėms 1939 m., o 1940–1944 m. lenktynės buvo itin kuklios.
Nuo 1955 metų ristūnų žirgų lenktynės Dusetose paskelbtos respublikinėmis.
Vadeliotojai į atrankines žirgų lenktynes atvykdavo net iš tolimų vietovių, pasikinkę žirgus į važius. Atvažiuodavo anksčiau, kad ristūnai pailsėtų iki startų. Tuo metu buvo laikomi Orlovo veislės ir ristūnų mišrūnai žirgai. Po atrankinių varžybų, pasidabinę vainikais, vadeliotojai su žirgais risnodavo į namus. Įspūdingai žirgų lenktinės vykdavo ne tik Dusetose ant Sartų ežero, bet ir Obeliuose (Rokiškio r.), Svėdasuose (Anykščių r.).
Po Antrojo pasaulinio karo ristūnų žirgų lenktynės Lietuvoje buvo vadinamos žirgų bandymais, nes Sovietų sąjungos valdžia ir šioje srityje siekė socialistinio lenktyniavimo. Lenktynės buvo skirtos išaiškinti geriausius žirgus, kuriuos vėliau sukergiant būdavo išauginami vis greitesni palikuoniai.
Rusijos ristūnų

Iki pat Nepriklausomybės atkūrimo lenktynėse dalyvaudavo išimtinai veislės žirgai. Pasitaikydavo tik vienas kitas greitesnis Amerikos ristūnų veislės žirgas. Amerikos ristūnai Lietuvoje labiau paplito atkūrus šalies nepriklausomybę.
Vienas garsiausių Amerikos ristūnų veislės žirgų Lietuvoje – Speedy Bandito. Su juo Širvintų žemės ūkio bendrovės vadovas Pranas Navalinskas laimėjo daugybę lenktynių. Lietuvoje šio žirgo palikuonių gausu ir šiuo metu.
Didesnis proveržis ristūnų žirgų lenktynėse atsirado po 1999 m., kai birželio 24 d. Lietuvoje įsikūrė Respublikinė lenktyninių žirgų lyga. Ši organizacija suvienijo geriausius Lietuvos ristūnų veislės žirgų augintojus, atsirado tampresni ryšiai su kolegomis užsienyje – Estijoje ir Skandinavijos valstybėse.
Šiandien dėl Sartų ežero būklės, per jį pratekančios Šventosios, nebesaugu žirgų lenktynes rengti ant ežero ledo. Jau kelinti metai tradicinės žirgų ristūnų lenktynės, tapusios tarptautinėmis, rengiamos Sartų ežero pašonėje – hipodrome.

Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių skyrius

„Sartai 2011“ spaudos centras – Viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“

sartulenktynes.lt, Arkliai.tinkle.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.