Baltų žinyčios vartai

0

KODĖL KLEOPATRĄ SUPO MAŽAMEČIAI?

viršaitis vasario 1, 2012 Alternatyvus mokslas

1990 rudenį Peterburge buvo sukurtas dokumentinis filmas „Daktaro Cziano fenomenas“, apie kinietį, pasirinkusį rusišką vardą Jurijus Vladimirovičius. Filmas išsprogdino mokslo pasaulį iš vidaus tarsi vandenilinė bomba. Šis mokslininkas Chabarovsko laboratorijoje demonstravo TV kameroms narvelius su iki šiol neregėtais gyvūnais-mutantais. Oškatriušiai su dantimis, panašiais į ožkos ragus, ančiavištės – viščiukai su plėvėtomis letenėlėmis ir ančių snapais, o taip pat hibridiniai augalai – arachisinė saulėgrąža, kukurūziniai rugiai…

Ir kas labiausiai sukrėtė – būdami neabejotinai pirmosios kartos hibridais, jei norite – išsigimėliais, jie, mokslininko tvirtinimu, stabiliai duodavo tokius pat palikuonis, o tai reiškia, kad jis sukūrė naujas gyvūnų ir augalų rūšis – be jokių menzūrėlių, be genų inžinerijos, be sudėtingų prietaisų. Jis švitino savo kūrinius magnetiniu lauku savo keistoje konstrukcijoje, iš išvaizdos primenančioje vamzdį.

Filmo kūrėjai labai skeptiškai žvelgė į tokius fokusus, tačiau teko aiškiai konstatuoti, tai, ką pamatė savo akimis. Daktaras Czianis pakeldavo savo tonusą kameroje, švitindamasis energija, paimta iš kiaušinių, kuriuose mezgėsi viščiukai. Dabar galima buvo patikėti Kleopatra, kuri rūpinosi, kad aplink ją būtų daug mažamečių ir kūdikių, ir teigė, kad šitaip ji palaiko savo jaunystę.

Įtikinamiausias režisieriui pasirodė kitas bandymas. Daktaras Czianis užkrėsdavo peles ir triušius „pelių“ vėžio virusu. Graužikai nugaišdavo, o triušiai išlikdavo ir įgaudavo šiai ligai įmunitetą. Ir tada persirgusių triušių informacija distanciškai būdavo perduodama vėžiu užkrėstoms pelėms. Pagal daktaro užrašus, imuniteto perdavimas pavykdavo 70 proc.

VEŽĖ ATRADIMĄ Į TSRS

Jis perbėgo į Sovietų Sąjungą iš antro mėginimo. Pirmą kartą, kai Šenjanio universiteto asistentas Czianis Kančženas mėgino bėgti į TSRS, jį sučiupo ir nubaudė. 1971 metų rudenį antrasis bandymas pasisekė, tačiau pasieniečiai atėmė iš jo ir nebegražino diplomo, liudijančio aukštąjį medicininį išsilavinimą. Jeigu nėra dokumento, nėra ir talento… O juk Czianis vežė sovietams unikalų atradimą: prietaisą, kurio pagalba jis ruošėsi distanciniu būdu transplantuoti vienos būtybės DNR – kitai.

Mokslininkui iš pradžių teko pasėdėti sovietų kalėjimuose, tik paskui gavo šios šalies pilietybę. Neturėdamas dokumentų, jis dirbo ir dailide, ir kūriku, ir sanitaru užkampio girininkijoje, ir laborantu Chabarovsko medicinos institute, ir sargu namų statybos kombinate. Turėjo talentą gydyti adatomis – tuo ir užsidirbdavo. O savo namų rūsyje susimontavo pirmąjį bio super aukštų dažnių įrenginį, kurį sukonstravo dar Kinijoje ir atsivežė iš ten „savo galvoje“, jeigu galima taip išsireikšti.

DNR PERDAVIMAS PER ATSTUMĄ

Vos tik gavęs pilietybę, mokslininkas sąžiningai paduoda paraišką savo atradimui, kurią išnagrinėjo Novosibirsko akademikas Vlailis Kaznačejevas, kuris ir pats užsiėmė analogiškais tyrimais.

Akademikas nustatė, kad tarpląstelinė elektromagnetinė sąveika veikia netgi per kvarcinio stiklo ekraną. Ir Czianis įrodinėjo: genetinės informacijos šaltinis yra visai ne DNR, kaip yra klaidingai manoma, bet molekulės biolaukas. DNR – tai tik kažkas panašaus į magnetofono kasetę, kurioje įrašytos pagrindinės vienos ar kitos gyvūnų rūšies savybės. Perduoti šiuos įrašus galima per atstumą, darant poveikį molekulės biolaukui. Tai suteikia galimybę tūkstanteriopai pagreitinti rūšies evoliuciją ir dar daugiau – iš esmės pakeisti ją, sukryžminus, tarkim, dramblį ir uodą, žaltį ir ežį, žmogų ir kvietį. Ką, tiesą sakant, mokslininkas ir padarė.

– Visus eksperimentus daktaras Czianis atlikdavo pirmiausiai su savimi, – pasakoja ukrainiečių vitopsichofiziologas Nikolajus Reka. – Kalbama, kad jis netgi pamėgino perduoti savo genetinę informaciją kiaušinyje besivystančiam viščiukui. Tasai gimė plaukuotas. Plaukai buvo ilgi, kieti, juodi, kaip ir pas Czianį.

Ar ne iš čia kilusi nuomonė – neįrodyta moksliškai, bet patvirtinta de fakto, – kad vyras ir žmona senatvėje supanašėja, ir netgi šunys įgauna savo šeimininkų savybių? Juk jie paprasčiausiai nuolat keičiasi genetine informacija. Tą patį galima pasakyti ir apie telegoniją.

NETGI „KLIEDESINGĄ TEORIJĄ“ PAVOGĖ

Ta pačia kryptimi dirbo ir nemažai rusų mokslininkų. Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras Butusovas atrado, kad vyriškosios ir moteriškosios energijos atitinka elektromagnetinių bangų 60-ies ir 120-ies hercų dažnio energijas. Daktaras Czianis taip pat teigė, kad būtent šiais dažniais, apsaugotais nuo saulės energetinio spinduliavimo, vyksta tarpląstelinis apsikeitimas signalais.

Silpnų gamtinių laukų šaltiniai yra kosmosas, su jo magnetinėmis audromis, Žemė, su magnetinėmis anomalijomis, ir netgi gyvi organizmai, pavyzdžiui, elektrinės žuvys. Dar daugiau – tokie šaltiniai yra ir žmogaus smegenys bei širdis. Visa tai daro poveikį hipofizei – konkorėžinei liaukai, kuri vadinama „trečiąja akimi“ (dar galima prisiminti rytietišką čakrų sistemą, kas ją išmano). Šiai „akiai“ atsivėrus galima matyti biolauką (eksrasensorika). Taip kad magnetinės audros sukelia mums ne vien galvos skausmą. Jos, galbūt, moko organizmą priešintis naujiems ekologiniams poveikiams. Ir gali prailginti gyvenimą.

Pirmasis tai padaryti pamėgino kažkoks Voropajevas ir farmacijos institutas, kuriame jis dirbo. Daktaras Czianis parašė disertaciją „Kova su vėžiu bio superaukštųjų dažnių pagalba“. Ir tikrinti kiniečio tyrimus buvo pavesta farmacijos institutui. Jo vadovybė pasiūlė Czianiui apjungti jėgas – neva jie tokį įrenginį irgi jau yra sukūrę. Rankomis nesukirto: mokslininkai apžiūrėjo vieni kitų įrengimus ir daktaras Czianis suprato, kad konkurentų kūrinys neveikia. O Sergejus Voropajevas detaliai klausinėjo Czianio, mėgindamas išpešti jo paslaptis.

Czianis, suprantama, pasipiktina ir ginasi jam prieinamais būdais – rašo į srities liaudies kontrolės komitetą, partijos komitetą. Biurokratai jį užjautė – mokslininkas „pasielgė neetiškai, pasisavinęs atradimą“. Tačiau svorio kategorijos buvo nelygios, sargas neatlaikė profesūros spaudimo.

Dabar Voropajevas viešai vadina kiniečio atradimą „kliedesingu“, o pats užsikala už įrenginį 40 000 rublių. Bet be daktaro Czianio jis neveikia. O pats Czianis eina savo keliu – jam pasiūlo 5,5 mln rublių už įrenginį, tačiau pinigai nusėda valdininkų kišenėse. Mokslininkas susitinka su deputatu-prokuroru ir tas pažada padėti. O paskui kinietis staiga išvis dingsta iš horizonto…

PAUKŠČIŲ GRIPĄ ĮVEIKSIM PER MINUTĘ

Šiandien daug mokslininkų tiria vieno biologinio objekto informacijos perdavimo kitam klausimus, nagrinėdami įvairius perdavimo būdus – radiobangomis, kryptingu magnetiniu lauku ir daugybe kitokių laukų bei bangų. Pati idėja jau nekelia pasipriešinimo, apie ją jau diskutuoja mokslo pasaulis.

Ukrainos mokslininkai irgi nesėdi rankų sudėję. Visus juos šiandien vadina kažkodėl „bangininkais“ ir netgi specialistai nenori gilintis į klausimą, apie kokias, tiesą sakant, bangas, apie kokius spinduliavimus ir laukus eina kalba. Rinka užtvindyta nedidukais prietaisėliais – apvaliomis magnetinėmis skardinėlėmis, kurios, kaip teigia išradėjai, turėtų apsaugoti mus nuo kompiuterio elektromagnetinio spinduliavimo, arba išgydys magnetiniu lauku.

O Nikolajus Reka netgi tvirtina, kad yra prietaisas, kuris „įkalbės“ bet kokį virusą, tame tarpe ir paukščių gripo virusą, nežudyti savo nešiotojo ir apskritai tapti nekenksmingu.

Tačiau dabartiniais išradėjais, ypač tais, kurie kalba apie torsioninius laukus, niekas netiki. Taip kaip netikėjo daktaru Czianiu, nors kai kurie mokslininkai tvirtina, kad jo įrenginys dirbo būtent su šiais laukais, kuriuos šiuolaikinė fizikai iš principo neigia.

Internete – jūra svetainių, kur daugybė mokslininkų ir šiaip vartotojų bando išpopuliarėti Czianio bandymų pagalba, kiekvienas ten prideda porą trejetą „jo sukurtų“ hibridų ir mutantų nuo savęs. Tačiau asmeninė daktaro Czianio svetainė „persikėlė“, o naujos nėra. Senoji gi paprasčiausiai skelbė paskutines šios mokslo šakos naujienas. Jokie bandymai ten nebuvo aprašinėjami.

Kur dabar daktaras Czianis?

Žymiausias XX a. viduryje biologinės teleportacijos tyrinėtojas buvo kinų tautybės inžinierius-biologas Dzian Kan Dženis. Jis pirmas buvo atradęs banginę genomo savybę ir šokiravo komunistinę Kinijos valdžią, todėl buvo ištremtas iš šalies.

Savo įrenginio genijus iš Kinijos niekur nepatentavo ir paslaptis nusinešė į kapus. Išlikę įrašai ir dokumentai apie jo bandymus specialiųjų tarnybų buvo likviduoti. Rimtiems mokslininkams jo teorijos atrodė be galo naivios ir mistiškos. Esą tokių dalykų gamtoje būti negali. Tačiau buvo tūkstančiai liudytojų, kurie matė jo sukurtus monstrus ir netgi yra nufilmavę.

Unikalių gebėjimų bioinžinierius tuomet emigravo į buvusią Sovietų Sąjungą ir ten pratęsė savo tyrinėjimus. Bet tuometiniam SSRS mokslo elitui jo atradimai taip pat neįtiko. Todėl unikalių gabumų turėję kinas buvo įskųstas KGB ir numarintas psichiatrinėje ligoninėje.

Apie tai šis nuostabus pažintinis filmas:

© 2012, viršaitis. All rights reserved.