Britai kuria vaidybinį filmą apie M. K. Čiurlionį
Milda Augulytė//
Scenoje – XX a. pradžios frakus vilkintys muzikantai, skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, o diriguoja pats kompozitorius.
Tokį vaizdą užvakar buvo galima išvysti Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Vilniuje ketvirtadienį nufilmuotas pirmasis epizodas iš naujo vaidybinio filmo „Žvaigždžių sonata“. Juostą apie M. K. Čiurlionio paskutinius gyvenimo metus, jo ir Sofijos Kymantaitės meilę, apie porą, kuri, anot kultūros tyrinėtojų, pralenkė laiką, kuria britų režisierius Bobas Mullanas.
M. K. Čiurlionio vaidmuo patikėtas jo provaikaičiui pianistui Rokui Zubovui, Sofijos – Kauno dramos teatro aktorei Ingai Mikutavičiūtei.
„Filme „Žvaigždžių sonata“ siekiama kuo didesnio istorinio tikslumo. Ketvirtadienį nufilmuota scena buvo ypač detaliai sudėliota. Muzikantai vilkėjo to meto mados drabužius, buvo ūsuoti ir barzdoti – kaip tikras praėjusio amžiaus pradžios rusiškas orkestras. Taip tikroviškai atrodė, kad buvo smagu jiems diriguoti“, – dalijosi įspūdžiais R. Zubovas.
Brito atradimai Kaune
Mintis sukurti kino filmą apie M. K. Čiurlionį B. Mullanui kilo dar prieš pusantro dešimtmečio, nors prieš tai nei apie Lietuvą, nei apie vieną garsiausių jos dailininkų bei kompozitorių jis nieko nebuvo girdėjęs.
B. Mullanas – psichologas ir BBC dokumentinių filmų kūrėjas. Apie 1995 metus jis buvo pakviestas į Lietuvą perskaityti šešių savaičių psichologijos kurso Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Rudens darganos drengiamame Kaune laisvu laiku B. Mullanas ieškojo šiltos ir ramios vietos, kur galėtų dirbti savo darbus. Tokią jis surado M. K. Čiurlionio muziejaus koncertų salėje.
Vyras ten ateidavo kasdien, kol kartą muziejaus darbuotoja pasiūlė jam ne tik klausytis čia nuolat tyliai skambančios M. K. Čiurlionio muzikos, bet ir apžiūrėti paveikslų ekspoziciją. M. K. Čiurlionis britui tapo tikru atradimu.
Tuo metu jis dirbo ir BBC, tad pamanė, kad būtų įdomu sukurti dokumentinį filmą apie M. K. Čiurlionį. Bet daugiau pasidomėjęs šios asmenybės gyvenimu pamatė, kad jis tiesiog prašyte prašosi į vaidybinį filmą.
Idėjų sėmėsi iš laiškų
„Norėčiau pasiųsti Tau šiame laiške visas gražiausias mintis, kurios kaip pabaidytų žuvėdrų pulkai Jūratei pasirodžius skraido sidabrinio rytmečio migloje viršum šviesios Baltijos. Norėčiau apsupti Tave gegužiu, pilnu gėlių kvapo ir tylos, norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir bekraščio mano ilgesio. Norėčiau pakilti į aukščiausias viršūnes, neprieinamas mirtingiesiems, ir iš gražiausių žvaigždžių nupinti vainiką Zosei, žmonai mano.“
Tai ištrauka iš vieno M. K. Čiurlionio laiško žmonai Sofijai. O jų, kupinų meilės ir liudijančių, kokie šviesūs gali būti žmonių santykiai, išlikę dešimtys. Knyga „Laiškai Sofijai“, kurią išversti į anglų kalbą B. Mullanui padėjo Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje darbuotojai, įkvėpė parašyti filmo scenarijų. „Šis filmas turi visas prielaidas sulaukti sėkmės. Pagrindinis herojus – tragiška asmenybė, mirštanti 35 metų. O kokia nuostabi jo ir Sofijos meilės istorija! Pasaulis turi ją sužinoti. Be to, filme skambės gražiausia M. K. Čiurlionio muzika, ekrane drieksis nuostabios Lietuvos miškų ir Baltijos jūros panoramos“, – entuziazmu trykšta B. Mullanas.
Lemtingas susitikimas
Kelias nuo scenarijaus iki filmo buvo ilgas. Kad ir kokia gera idėja būtų, be pinigų jos neįgyvendinsi. Prireikė beveik 15 metų, kol režisieriui pavyko rasti finansavimą. Ne Lietuvoje, o užsienyje. Kai dar prieš keturiolika metų režisierius kreipėsi į Lietuvos kultūros ministeriją prašydamas bent iš dalies prisidėti prie filmo kūrimo, jam buvo atsakyta: „Lietuvoje yra daugybė režisierių, kurie už tokią sumą norėtų pastatyti filmą apie M. K. Čiurlionį“.
Kaip tik pinigų paieškos netikėtai suvedė B. Mullaną su R. Zubovu. Juodu susipažino prieš 12 metų JAV. Tas susitikimas – tarsi lemties ženklas. B. Mullanas vienai dienai atskrido į Vašingtoną tartis dėl dokumentinio filmo kūrimo „Discovery“ kanalui. R. Zubovas tą pačią dieną koncertavo Vašingtone.
Ambasada R. Zubovą apnakvindino pas lietuvę Neringą Zamani, kurios vyras – pasiturintis persų kilmės verslininkas. B. Mullanas, ieškodamas pinigų filmui apie M. K. Čiurlionį, vieno persų kilmės draugo patartas kreipėsi į N. Zamani. Kai jai paskambino ir išdėstė, ko norėtų, išgirdo žodžius: „Mano automobilyje kaip tik sėdi M. K. Čiurlionio provaikaitis“. „Kaip du meteorai susitrenkėme“, – apie lemtingą susitikimą pasakojo R. Zubovas. Juodu daug bendravo. Režisierius iš pradžių pasiūlė R. Zubovui parinkti filmui muziką, o pernai vasaros pabaigoje – tapti pagrindinio vaidmens atlikėju.
„Nesu aktorius, todėl iškart nepuoliau sutikti, nors scenarijus man labai patinka. Perskaitęs net apsiverkiau. Pasikonsultavau su savo draugais aktoriais, jie mane padrąsino ir ryžausi. Juolab su M. K. Čiurlionio biografija, laiškais, charakteriu, jo muzika, paveikslais gyvenu nuo pat gimimo. Aktorinio išsilavinimo neturiu, bet personažą esu nuodugniai išstudijavęs“, – kalbėjo R. Zubovas, vildamasis, kad jam pavyks įtikinamai suvaidinti garsųjį prosenelį.
Skambės lietuvių kalba
Pagrindiniai filmo kūrimo darbai prasidės gegužės mėnesį. Filmavimo komanda dirbs Vilniuje, Palangoje, Druskininkuose, galbūt ir Sankt Peterburge, jei pavyks susitarti su viena šio miesto prodiuserių kompanija.
Jeigu ne, bus pasitelkta kino magija ir Sankt Peterburgas sukurtas Vilniuje.Filmą prodiusuoja B. Mullano kompanija „Gizmo Films“ ir Lietuvos kompanija „Artbox“. Operatorius – garsus norvegų kinematografininkas Oddas Geiras Saetheris, su kamera dirbantis jau 53 metus, bendradarbiavęs su Woody Allenu, Davidu Lynchu, filmavęs epochinį filmą apie dailininką Edvardą Munchą.
„Žvaigždžių sonata“ bus įgarsinta lietuviškai, nors šis filmas, kaip sako režisierius, skiriamas pasauliui. Kitų kraštų žiūrovams bus parengti rusiški, angliški, vokiški subtitrai.
„Lietuvos rytas“
© 2012, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
