27

Konferencija „Šviesos samprata XXI amžiuje“

gruodžio 9, 2012 Renginiai, Švietimas, Vaikų ugdymas

Respublikinė metodinė-praktinė konferencija

2012 m. gruodžio mėn. 13 d.

Šiaulių Gegužių progimnazija

S. Dariaus ir S. Girėno 22, LT-78302 Šiauliai, tel./faks. (8 41)  552 560, el. p. info@geguziai.lt

PROGRAMA – KVIETIMAS

Maloniai kviečiame šalies bendrojo lavinimo mokyklų vadovus ir mokytojus

(etikos, dailės, lietuvių k., pradinio ugdymo ir kt.), kuriems aktualus šviesos sakralumas XXI a.

kasdienybėje: mes gyvename, mokome, kuriame, mylime skleisdami dangišką šviesą, nuo kurios žiežirbos ir esame kilę.

Konferencijos tikslas:

  • Pristatyti ŠVIESOS (žmoguje, gamtoje, kultūroje, visuomenėje, fotomene) fenomenalumą ir sakralumą baltų kultūroje bei šiuolaikinėje visuomenėje.
  • Pakviesti šalies pedagogus bendrai diskusijai apie šviesos sampratą XXI amžiuje bei ugdyti asmenines bendrakultūrines kompetencijas.

Uždaviniai:

1. Skatinti mokytojų – šviesos nešėjų – asmeninį tobulėjimą.

2. Skleisti gerąją patirtį.

3. Ugdyti mokyklų vadovų, mokytojų kūrybiškumą.


Konferencijos problemin
ė sritys:

1. Bendrakultūrinių kompetencijų vaidmuo ir šviesos fenomenalumo samprata asmenybės ugdyme.

2. Šiuolaikinių technologijų inovacijos kultūrinėje erdvėje.

Konferencijos veiklos formos:

Pranešimai, diskusijos, mandalos kūrimas, aukuro įžiebimas titnagu, nuotraukų kūrimas šviesomis     (Light Painting), sutartinių giedojimas, virtuali kelionė į Indijos „Ganga Art“ ceremoniją.

Konferencijos dalyviai:

Šalies bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ir mokytojai, tėveliai.

Konferencijos data ir vieta: 2012 m. gruodžio mėn 13d., Šiaulių Gegužių progimnazija, S. Dariaus ir S. Girėno g. 22, Šiauliai

Programa:

I. Dalyvių registracija                                                                                          11.00 – 12.00 val.

II. Sveikinimo žodis                                                                                              12.00 val.

Ilona Zazienė – Šiaulių Gegužių progimnazijos etikos vyresnioji mokytoja.

III. Pranešimai:

  • ·„Apie šviesą (ne)paprastai“

Silvija Baranauskienė – Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė

Pranešimo anotacija: Kas mums yra šviesa? Matyti jos fizines formas (ugnį, elektrą, Saulę) – paprasta. Kur kas sudėtingiau patikėti, jog ir mumyse yra šviesa, jog mes patys esame šviesa. Ugniai įkurti reikalingos malkos. Ko reikia, ką daryti, kad ir vidinis mūsų laužas degtų?

2. „Ugnis metų ir gyvenimo rėdoje“

Darius Ramančionis – Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas

Pranešimo anotacija: Lietuvius nuo seno vadino Šventosios Ugnies garbintojais. Šventoji Ugnis nuolatos kūrenta mūsų protėvių aukuruose buvo šeimos, bendruomenės ir tautos dvasios šventenybė. Neprieteliai išgriovė aukurus, gesino prigimtinio tikėjimo Ugnį. Bet dvasinė Šventoji Ugnis perduodama iš kartos į kartą per pasąmonę ir papročius gyva mumyse. Šiandien Ugnis mus lydi per visus metų virsmus šventėse: Kalėdose, Pavasario ir Rudens Lygėse, Rasos šventėse. Ugnis mus palaimina gimusius per vardynas, jungtuvėse – kuriant šeimą, numirus – išlydint į Dausas. Per Ugnį mes kreipiamės į Dievą ir prašome malonių. Ugnis mus sušildo ir nušviečia, apsaugo nuo šalčio ir tamsos. Per Šventosios Ugnies pagerbimą mes skaistiname savo savastį ir semiamės gyvasties. Apžvelkime, kaip Ugnis apjungia mus gamtos metų ir gyvenimo rėdoje.

3. „Už girių ugnelė degė“

Diana Martinaitienė – etnomuzikologė, Šiaulių universiteto folkloro ansamblio „Vaiguva“ ir sutartinių giedotojų grupės „Marti“ vadovė, Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja, Lietuvos liaudies kultūros centro folkloro žanro ekspertė-konsultantė Šiaulių apskričiai, Žemaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos narė.

Albertas Martinaitis – tautodailinkas, Šiaulių folkloro klubo „Patrimpas“ pirmininkas.

Damilė Martinaitytė – 2012m. Gegužių mokyklos vardo premijos laureatė, Šiaulių J. Janonio gimnazijos pirmokė, Šiaulių universiteto folkloro ansamblio „Vaiguva“ ir sutartinių giedotojų grupės „Marti“ dalyvė.

Vilija Martinaitytė – Šiaulių Gegužių progimnazijos septintokė, mokyklos etikos klubo „ETHOS“ narė, sutartinių giedotojų grupės „Marti“ dalyvė.

Pranešimo anotacija: šviesos samprata etninėje kultūroje. Dangiška ir žemiška ugnis – šviesos šaltiniai, jų funkcijos, simboliai, garbinimas. Šviesa svarbiausiose tradicinėse šventėse – Rasose ir Kalėdose. Šviesos simboliai etnografinėje buityje ir nūdienoje. Praktinis ugnies įžiebimas titnagu ir medžiu.

4. Numatoma pertrauka 14.15 – 14.30 val.

5. „Neregimai regima Šviesa“

Irena Stulpinienė – Humanistinės pedagogikos asociacijos Lietuvoje pirmininkė

Pranešimo anotacija: Šviesos dvilypė prigimtis. Mokytis šviesiai derinti priešybes. Keli                                        palyginimai, tinkantys gamtamokslio pamokoms. Aura – Gyvybės šviesa. Žvaigždynų dėsnis ir gėlių esmė (M.Cvetajeva). Šviesa – Būties esmė, o Kultūra – Šviesos kultas.

6. „Virtuali kelionė į Indiją – GANGA ART šviesos ceremoniją“

Ilona Zazienė – Šiaulių Gegužių progimnazijos etikos vyresnioji mokytoja.

Pranešimo anotacija: tai Ilonos – keliautojos po Indiją fotodienoraštis.

– Namaste (labas)… Ar pasiruošę:

– virtualiai įveikti 15.000 km?

– atsipūsti;

– prisiminti, kad indoeuropiečių kalbų šeimai priklauso sanskrito (senovės indų) ir lietuvių kalbos;

– pajusti šviesą, šilumą ir ramybę;

– pamatyti daug lamingų, besišypsančių veidų.

Jei atsakėte taip – keliaujame kartu…

7. „Improvizacijos piešiant šviesa (Light Painting)“

Olegas Zazevičius – Šiaulių fotostudijos „Stop, kadras“ fotomeninkas.

Pranešimo anotacija: fotografija – šis žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių (phos – „šviesa“ bei graphic – „teptukas“), kurie reiškia piešimą šviesa. Fotoaparatas ant stovo, ilgalaikė ekspozicija, įvairūs šviesos šaltiniai, improvizuojantys „modeliai“ir ekrane matome šviesos paveikslą.

8. Konferencijos apibendrinimas, diskusija: „Ar tikslinga kalbėti apie šviesos sampratą    technologijų amžiuje?“                                                                                              16.25 val.

9. Sutartinių giedotojų grupės „Marti“ koncertinis pasirodymas                          16.50 – 17.00 val.

Sutartinių giedotojų grupės „Marti“ vadovė – Diana Martinaitienė

Konferencijos organizatoriai:

Silvija Baranauskienė, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė;

Ilona Zazienė, Šiaulių Gegužių progimnazijos etikos vyresnioji mokytoja;

Daiva Stakvilevičienė, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

Reda Zalogienė, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

ETHOS, Šiaulių Gegužių progimnazijos etikos klubas (klubo vadovė – Šiaulių Gegužių progimnazijos etikos vyresnioji mokytoja).

Konferencijos mokestis:

Dalyvio mokestis – 10 Lt.

Mokestį sumokėti išankstiniu pavedimu į sąskaitą Nr. LT73 7300 0100 8725 3055, AB bankas „Swedbank“, banko kodas – 73000, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centras, įm. kodas 300056938 arba grynais konferencijos dieną.

Sumokėjus išankstiniu pavedimu, būtina turėti pavedimo kopiją.

Konferencijos dalyviams ir klausytojams bus išduodami atitinkami kvalifikacijos tobulinimo Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro pažymėjimai.

DALYVIO ANKETA  Konferencija Šviesos samprata

http://www.geguziai.lt/

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centras

Pakalnės g. 6a, LT-76293 Šiauliai, tel.:+370 41 52 59 83, el.paštas: sv.centras@siauliai.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (27)

 

  1. Nutraukiu šią negarbingą ir kvailą diskusiją. Nepažistu gerbiamoji kas jūs, bet jūsų mintys, argumentai ir gebėjimas žmogiškai diskutuoti verti pagarbos. Kviečiu mokytis baltųjų žynių akademijoje http://www.baltai.lt/?p=10783.
    Jūs labai gražiai aprašote, kad mes nesivadinome šiuo bjauriu žodžiu pagonis. Baltieji žyniai nebuvo, nėra ir nebus pagonimis, kaip ir mūsų protėviai. Deja, mūsų Lietuvėlėje dar yra nemažai save vadinančiais pagonimis, save tapatinantys šiuo keiksmažodžiu. Viskam ateis laikas, susivokimui irgi…
    Diskusijoms pas mus yra skirti trys forumai. Čia buvo tik skelbimas. Beje Lyvi, jūs įžeidžiate ne tik Darių Ramančionį ir mane asmeniškai, bet ir visą mūsų judėjimą. Esu ir būsių Ugnies Garbintojas, o ne pagonis. Dalyvaujate mūsų apeigose, puikiai pažįstu jūsų charakterį, o čia laikas išmokti rašyti taisyklingai lietuviškai ir gerbti kitos nuomonės atstovus.
    Dabar atėjo laikas pasitikti Šviesą ir Santarvę.

  2. lyviui sako:

    tu sakai:
    „Kam tas kritiškumas reikalingas. Tais senais laikais lietuviai vartojo šitą žodį. Paprasčiausiai tau jis nepatinka todėl jo nemėgsti viena iš tų prielaidų kad bažnytininkai labai jį žemino. Jeigu žemino reiškia jis vertas pagarbos. Tau tik lieka surasti prielandas, kad jis tikrai gerbtinas žodis, o ne smaguriauti jį neigiant. lyvis“

    Jei neturi kritiškumo – tu neieškai. Aklai priimi bet ką. Tu iš esmės „aklas“ žinojime. Kitaip – tu nežinai.

    iš kur tu žinai, kokį žodį tais senais laikais lietuviai vartojo?

    NIEKAS nežino. Net Donelaičio būrai kalbėjo nebe tokia kalba taip dabar. O kuo giliau į senovę, tuo kalba archajiškesnė, nepaaiškinama, dabartiniais žodžiais.
    Todėl lyginau su sanskritu…

    išsiaiškinome, kad:
    rusų, baltarusių ukrainiečių, kalbos artimiausios baltų kalboms. Žodis „pagon“ yra:
    язычнік [by]; языцы [by]; язичник [ukr]; язычник [ru]

    Nu nėra lietuviško žodžio PAGON atitikmens.

    tai tarptautinis žodis, kilęs iš lotynų kalbos.

    o vytis, herbo sąsajos su religija nesisieja.
    Čia pačio posūkis į klystkelį.

    • lyvis sako:

      Kritškumas ne tam kad prarastum žmogiškumą. Kiek aš žinau lotynų kalba labai giminga lietuvių kalbai. Taip kad tas žodis gali būti netgi kilęs iš lietuvių. Įtariu kad pati turi vatikaninį išsilavinimą, todėl pas tavę visas pasaulis kilęs iš lotynų kalbos. Pasiimi tik tai kas tau naudinga o visą kitą palieki runkeliams tiek lotynai tiek lenkai jau aukštesnės veislės žmonės pagal tave ir lietuviai net herbų neturėjo. lyvis

      • lyviui sako:

        nu va vėl iškraipymai ir puolimas.

        Aš praradusi žmogiškumą? ….

        lotynų ir lietuviųk. tiek giminingos, kad abi yra indoeuropiečių prokalbės
        baltų kalboms artimiausios slavų kalbos, paskui romanų (italų, lotynų)
        tas žodis PAGON tiek pat gali būti kilęs iš lietuvių kalbos, tiek pat gali ir nebūti kilęs iš lietuvių kalbos.
        galimybė yra ne faktas…

        nuvilsiu – aš ne krikščionė.

        nei lenkų, nei lotynų, nei lietuvių neskirstau – visi lygūs.
        tu skirstai, tu rūšiuoji ir primeti savo rūšiavimą man.

        Ar pats žmogiškai elgiesi, mane kaltindamas, nebūtais prasimanymais šmeišdamas?

        Niekada nesakiau, kad lietuviai herbų neturėjo, tu taip teigi. Tavo žiniai lietuviai turi herba – vytis.

        Aš sakau kad herbe esantis vytis arba пагоня nėra religijos terminas.

        • lyvis sako:

          Kaip sakai ir toliau taip šnekėk. Nieko neturių daugiau pridurti. Jeigu bendravimas ne praturtina o tik veda į akligatvį tai viskas tuom ir baigiasi. lyvis

  3. lyvis sako:

    Tavo mintis keisti raidę -P- į -R- yra visiškai prasmingas nes ši raidė -P- taip pat reiškia ir raidę -R- ir tą raidę -R- randame rusų kalboje, kuri rašoma -P-. lyvis

  4. lyvis sako:

    Štai kaip perprantamas žodis pagonis. Jisai skaidomas į P + agon t y ugnis. Raidė -P- runuose taip pat reiškia ugnį. Taigi žodis padonis yra pagoniškas, o krikščionybė isivyravo daug vėliau ir ėmė žeminti dvasinį žodį pagonis. Tai būtų trumpai nesiplečiant, šį žodį visiškai nesugalvojo krikščionys tai buvo gyvas dvasinis žodis. Didžiausia tavo klaida kad atsirėmi į tai kad tas žodis sugalvotas kryžeivių. Atramos tavo taškas negalioja, ieškok kito jeigu netenkina mano. lyvis

    • lyviui sako:

      P + agon t y ugnis. – niekada nepagalvojau. Ačiū už įžvalgą.

      ______________________________________

      agon (sanskritas) – nėra sanskrite tokio žodžio — netinka

      agan (sanskritas) – ateiti [lt] — netinka
      http://vedabase.net/a/agan

      adan (sanskritas) – valgyti [lt] — netinka
      http://vedabase.net/a/adan

      padan (sanskritas) – kojos, padas [lt] — netinka
      http://vedabase.net/p/padan

      padon (sanskritas) – pasiruošęs, pasirengęs [lt] — netinka
      http://vedabase.net/p/padon

      Agni (sanskritas) – ugnis [lt] — tinka,

      Tavo „P + agon“ – tolokai nuo ugnies įvaizdžio.

      Jei tiksliai tai ne PAGON, o PAGANUS [lot.]
      paganus [lot.] – „šalies gyventojas“, „kaimiškas“
      __________________________________

      Jei žiūrint iš kitos pusės, lietuviai neturi lietuviško „pagonis“ atitikmens. Blogai, tai ar reikia naudoti ne LT žodį?

      Vat baltarusiai, rusai turi – язычнік [by]; языцы [by]; язичник [ukr]; язычник [ru]

      o kas yra язык? Kalba arba liežuvis.

      Tai „язычник“ – užkalbėtajai, arba žmonės, kuriems raštą atstoja tik kalba? O Lietuviai ar turėjo raštą? Čia labai daug galima išsiplėsti. Jau pats įsipločiau į min 4 šakas.

      _______________

      Dar 5 galiu pasakyti, pagal tavo pavyzdžio ir idėjos principą:
      P + agon t y ugnis.

      jei P pakeisim į DR (ner druvis)
      tai DR + AGON = DRAGON – roplys su ugnimi.

      Tai pagonys – yra drakonai. 😉

      manau visi pasamprotavimai, tiek tavo, tiek mano yra savotiškai geri.

      • lyviui sako:

        PAGANUS

        jei p – pakeisim i r

        RAGANUS – labiau lietuviškiau.

        • lyvis sako:

          Žiūrint ką tavo RAGANUS išreiškia jeitu tai nuo žodžio ragai tai yra tas pats pagonis tik tam išsiplėsti čionai neturiu galimybės. Vistiek pats sukiojiesi apie pagonybės rūmus tik nerandi įėjimo. Bet kaip Kristus sakė:
          Belskitės ir jūms bus atidaryta. Manau pats jau esi prie durų beliko pasibelsti. lyvis

      • lyvis sako:

        Gal trupučiuka pasiduosiu į šoną. Mūsų herbas vytis dar kitaip vadinasi pagonis, o pagal lotynų kalbą pagonis tai kaimietis tai, sakyk, kur tu matai mūsų herbe kaimietį tai aišku aiškiausiai karys. Kada taip tiesmukiškai viską vertini todėl ir negali išbrįsti iš užburto rato. Matosi pas pati labai daug bažnytinio mąstymo išsivaduok iš jo nors ir nenori išsiduoti. Tai pagonys – yra drakonai. Šitas teiginys yra teigiamas. Geras pastebėjimas. Kol kas remiesi lotynu kalba ber šitą žodį vartojo ir rusai ir lenkai. lyvis

        • lyviui sako:

          nu sukame į šoną.
          пагоня – vytis
          погонят [by], нагнать [ru] – pasiVYTY, prisiVYTI, is čia [pasi-]vytis

          „Mūsų herbas vytis dar kitaip vadinasi pagonis“
          пагоня [BY], bet ne lotyniškai…
          norėčiau pamatyti dokumentą lotynų kalba, kur vytis paršytas „pagonis“. jei ir būtų, tai būtu sensr rusų kalbos vertimas į lotynų.
          o kaip išversti tikrinį žodį, užrašytą sen. rus kalbos пагоня į lotynų? tikriniai žodžiai neverčiami.

          • lyvis sako:

            Gaila man taves žmogau. Vistiek giedi savo giesmelę. Jeigu žodį vartuoja rusai, lenkai randamas lotynų kalboje pagal tave tas žodis kiekvienoje kalboje turi savo prasmę rusams vienaip reiškia, lotynų kalboje turi kitą prasmę o viską suvesti į vieną neišgali. Pagonis yra pagoniškas žodis , kurį vartojo ir lietuviai žiūr http://palemonium.wiki.zoho.com/Pr%C5%ABs%C5%B3-XII-XIII-a-v%C4%97liava.html
            Vėliavoje aiškiai įrašyta Alphabetum pagano lithuanicum. Bendravimas gali būti pažintinis, o ne tam kad įrodytum savo užsispirimą ką daro kryžiuočių palikonis, kurie savo gieda, kad križeiviai atnešė į Lietuvą kultūra, raštą ir t t. Ta kryžeivių melagystė žmonėms kažkaip keistai atrodo ir todėl jie grįžta prie savo šakninių tiesų to linkėčiau ir pačiam tiesa aukščiau visko už bet kokį lovį. lyvis

            • lyviui sako:

              Alphabetum pagano lithuanicum – čia lietuviški parašyta?
              tai gi lotyniškai..

              • lyvis sako:

                Belieka pačiam palinkėti išeiti ir pakvėpuoti grynu oru. Nieko negaliu padėti kada žmogus jau nusišneka Marijos žemės atstovas. Arba kreipkis pas specialistus, kurie vadinasi gydytojai. lyvis

                • lyviui sako:

                  nu man parodyk herbą vyti, ir prie jo parašyta lotyniškai, kad tai lotyniskai įvardija PAGON, ir tai yra vytis vertimas.

                  tu parodei prusu veliava, o salia rasoma apie alfabeta.
                  grybai…

        • lyviui sako:

          taigi lyvi aš nesakau ir nuo pat pradžių teigiu, kad lietuviams nėra tikslo vadintis lotynišku žodžiu PAGANUS, nes jis ne lietuviškas , o ir lietuviško nėra

          tai ne aš čia, o tu bandai pritemti, kad baltų religijos atstovai, „Šventosios Ugnies garbintojai“ – turi griežtai įsivardinti save PAGONIMIS.

          aš remiuosi lotynų, sanskrito, baltariusių, rusų, ukainiečių lietuvių kalbomis. Žiūriu žodžio genezę.

          parodžiau visas žodžių ištakas.

          pažaidžiau su tavo žodžiu PAGON.

          jei P pakeisim į DR (nes druvis)
          tai DR + AGON = DRAGON – roplys su ugnimi.

          tu „suvalgei“ tą DRAGON , nes jis tavo filosofijoje tinka.

          visų pirma DRAGON yra [eng] žodis. Tau jis lietuviškas? ar jo reikšmė svarbesnė. Aišku reikšmė, o ne genezė.

          Tiesiog noriu pasakyti, kad lietuviai neįsivardintų savęs anglišku žodžiu DRAGON. Artimiausias būtų drakonas. Bet Lietuvoje buvo slibinai, smakai, pūkiai ir gyvatės (змея), naujausiais laikais drakonas (ne lt) žodis.

        • lyviui sako:

          lyvi aš dar pažaisiu su tavo žožiu PAGON (nes pirmas pradėjai žaisti)

          P+AGON

          B+AGON = BAGON, BOG – dievai?

          M+AGON = MAGON, – magai?

          N+AGON = NAGON, Nāga – http://en.wikipedia.org/wiki/N%C4%81ga

          dar pakartoju.

          R+AGON = RAGON – ragai, raganos, regėtojai

          DR+AGON = DRAGON – slibinas, drakonas

          visi tinka tavo filosofijai? Bet ar visi tie variantai tinka „Šventosios Ugnies garbintojams“?
          Jei nori – visi tinka, ir visus gali priskirti ir priskirk.
          Klausimas – O kam to reikia?
          „Šventosios Ugnies garbintojai“ – yra „Šventosios Ugnies garbintojai“.

          Pagonys yra pagonys

          • lyvis sako:

            Tu remiesi i rusų, baltarusių ukrainiečių kalbomis bet gi šitos kalbos išsirutuliavo iš baltų prokalbės. Vienų žodžių drumsti vandenį, kad galėtum pagaudytu žuvyčių. Visos tavo prielaidos veda į sumaištį, o ne aiškumą. Ir tu darai sąmoningai tikslas vienas biblijoje taip parašyta ir viskas. Patarimas išsivalyk organizmą tai mėsaėdžių mąstymas. Mėsaėdžiamas sunku išgyventi todėl jie parsiduoda bet kam nes jų gyvenimas brangiai kainuoja. lyvis

            • lyviui sako:

              Būtent tomis kalbomis rusų, baltarusių ukrainiečių, remiuosi nes jos artimiausios baltų kalboms.
              Taip.

              Drįsčiau abejoti, ar slavų kalbos iš baltų prokalbės išsivystė. Gal atvirkščiai? aš nežinau, tu nežinau – niekas nežino. Kiekvienas tempia kaldrą į savo pusę. beabejo, tau parankiau ir tu nori, kad pagal tavo teiginį taip yra. Tebunie.

              Aš nedrumsčiu vandens. Aš atveriu akis, o tu muistaisi. sukeli drumsta vandenį

              Aš esu kaltinama, mėsadžių mąstymu, kažkokiu parsidavimu, kažkokiais kryžiuočiai. Net nežinai ir nepažįsti – nes nevalgau pati tos mėsos.

              Iš kur tai? Ar tai ne paties vandens drumstimas. Manęs niekinimas, ir menkinimas. Tai čia tavo argumentai – puolimas?

              Aš tavęs, nekeikiu, nešmeižiu ir neįžeidinėju. Tavo nuomonę priimu, kaip tik tavo nuomone, o ne kažkokią baigtinę tikslią tiesą.

              Žinau, kad ir aš nesu visur teisi. Tiesiog per diskusijas galime rasti atsakymus.

              Bet iš tavęs gavau išsisėmusius argumentus ir puolimą į mane, net šmeižimą.

              Nemoki bendrauti, nemoki priimti kitų nuomonės, o kitų nuomonė, neatitinkanti tavo nuomonės yra kaltinama, kryžeivių baubais, mesaėdžių fobiomis.

              Ne manyje, mano pasisakymuose problema, o tavyje, kad nepriimi kitų nuomonių.

              baisu, pasidarė paskaičius paskutinį komentarą

              • lyvis sako:

                Susikuri savo teorijas eini prieš visų pripažintus teiginius todėl ir esi suprantama tik pati saves. Nu kas gi tau gali padėti jeigu niekaip negalima rasti bendro vardiklio, o vis ieškai kitaip yra kažkokios normos bendravimo gal reikėtu bandyti vadovautis jomis o ne nukrypti į lankas. lyvis

                • lyviui sako:

                  siūlau viską perskaityk, pažiūrėk į mane kritiškai, pažiūrėk į save kritiškai.

                  tavo teiginiai nėra, kaip tu sakai „visų pripažinti teiginiai“

                  va kame yra bėda, tu manai, kad tavo teiginiai yra „visų pripažinti teiginiai“

                  ar tikrai, tai yra „visų pripažinti teiginiai“?

                  Aš sakau, kad PAGAN, PAGON – ne lietuviškas žodis. Aš sakau, tai lotyniškas žodis, tarptautinis žodis.
                  Siūlau jo vengti. Tu man prieštarauji. Siūlai naudoti, nes tai tiktų trikriausias lietuviškas žodis.

                  Gerai – tebūnie, nes tai „visų pripažintus teiginys“

                  • lyvis sako:

                    Kam tas kritiškumas reikalingas. Tais senais laikais lietuviai vartojo šitą žodį. Paprasčiausiai tau jis nepatinka todėl jo nemėgsti viena iš tų prielaidų kad bažnytininkai labai jį žemino. Jeigu žemino reiškia jis vertas pagarbos. Tau tik lieka surasti prielandas, kad jis tikrai gerbtinas žodis, o ne smaguriauti jį neigiant. lyvis

  5. lyvis sako:

    Tai kaip jie vadinosi senovėje. Pats irgi neteiki jokio įvardijimo, o dediesi daug žinančiu tik nieko napasakančiu. Jeigu jau pasigilinai lietuviškai į praeitį, o ne į istorija tai kur tavo visažinio giesmelė, o moralizuoti pačiam labai patinka. Su davatkiškom žiniom pats toli nenuvažiuosi. Kunigėlis bažnyčioje taip sakė kitaip negali ir būti. Matosi paties giluminės žinios. lyvis

    • lyviui sako:

      man irgi keista tavo pozicija lyvi, kodel ugnies garbintojai butent turi isivardinti save grieztai PAGONIMIS?

      zodi „pagonis“ sugalvojo krikscioniai, ir vadina VISUS ne kriskacionius – pagoniais.
      is kitos puses ne kriskscionis neims ir nevadins saves „pagonimi“, zodziu, sugalvotu krikscioniu.
      Ne kriskscionis save isisvardins kokrečiai kas jis toks – „Šventosios Ugnies garbintojais“, indenais, berberais ar „Skrajojančio Spageti Monstro garbintojais“ (apie ji cia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Skrajojantis_Spageti_Monstras )

      Cia kaip stribai partizanus ivardija „banditais“. Taigi partizanai saves neims ir nevadins stribisku zodziu „mes banditai“

      Ce kaip rusai sovietiniais laikais lietuvius vadini „pribaltais“, „fasistais“, „liaudies priesais“….
      Ar tu budamas lietuvis, tvirtai tuo tikedamas ir gyvendamas save isivardintumei „as fasistas“ arba „as liaudies priesas“

      Zodis „pagonis“ yra antonimas krikscionis.
      zodis „pagonis“ yra plati savoka:
      http://lt.wikipedia.org/wiki/Pagonyb%C4%97

  6. Lyviui sako:

    Senovėje baltai nebuvo pagonys tikrąją to žodžio prasme, t.y. nebuvo stabmeldžiais, todėl Darius teisingai daro, kad nevartoja šio žodžio. Jei jums, Lyvi, maloniau vadintis neprietelių sugalvotu terminu nei pasigilinti į savo istoriją, tai mano akimis situacija gana liudna :/

  7. lyvis sako:

    Darius Ramančionis ne iki galo pasisako, kad ugnies garbintojai yra įvardijami pagonimis. Tikiuosi įžanginiame pranešime nebeįsitilpo, bet užmiršti gerbtino žodžio pagonis tai jau nepilnas praeities dvasingumas. Šio žodžio senųjų papročių puposelėtojai kratosi kaip žydai kryžiaus o tai menkina jų savigarbą. lyvis