Baltų žinyčios vartai

Gandrų sulaukiama ne pirmus metus

Klaipėdos atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gedrimas GRYNAS.lt sakė, kad gandrai, sąvartynuose ieškantys maisto, nėra retenybė. Tokių svečių sulaukta tiek pernai, tiek ir šiemet. Kad gandrų būtų padaugėję jis sakė nepastebėjęs.

„Aš asmeniškai maisto nemetu, bet yra gyventojų, kurie lauk išmeta duoną, banano, apelsino žievių, dar ko nors – gandrai paskui ir atranda. Tačiau maisto kalnų sąvartynuose nėra“, – juokėsi R. Gedrimas.

Jis teigė tiksliai pasakyti, kiek gandrų sukiojasi sąvartyno teritorijoje, negalintis, tačiau vakar prisiminė matęs du tokius paukščius.

Apie 30 gandrų užfikuota ir Kauno atliekų tvarkymo centro sąvartyno teritorijoje.

„Gandrai pasirodė prieš savaitę. Apie 30 gandrų atskrenda prie sąvartyno teritorijos, naktį bando patekti į vidų, pasiieškoti maisto. Matyt varlių dar nėra, tai jie ieško maisto likučių“, – situaciją komentavo Kauno atliekų tvarkymo centro technikos inžinierius Darius Dijokas.

Pasiteiravus, ar gandrai iš sąvartyno teritorijos yra kaip nors baidomi, pašnekovas teigė, kad jie dažniausiai pasirodo naktį, o dieną išskrenda. Tačiau vyras minėjo, kad Kauno Lapių sąvartyne yra įrengtas specialus įrenginys varnoms baidyti – leidžiamas įrašas, kuriame girdisi, kaip kankinami paukščiai, pavyzdžiui, rėkia varna, kuriai sukama koja ir pan.

„Aišku, jeigu dažnai leisi tokį įrašą, paukščiai pripranta prie to garso, bet šiaip varnas kažkiek atbaido“, – sakė D. Dijokas. Kartais varnos yra baidomos ir specialiais sprogstamais įtaisais. Nuo jų, kaip svarstė D. Dijokas, tikriausiai pabėgtų ir gandrai, bet specialiai jie nėra vaikomi.

Pernai metais prie Lapių sąvartyno gandrai taip pat buvo pastebėti. Kaip pasakojo D. Dijokas, tokiu paukščių pasirodymu stebėjosi ir sąvartyno darbuotojai: „Tačiau pačiame sąvartyne jie nesikapstė. Varlinėjo šalia esančiuose rekultivuotuose laukuose“.

Panevėžio atliekų tvarkymo centro sąvartyno vadovas Vilius Mulevičius taip pat tikino sąvartyne sulaukęs alkanų gandrų. Vyras teigė jų suskaičiavęs apie šešetą.

„Jie ateina naktį, kada mes išvažiuojame. Dieną jie išskrenda, nebūna. Pernai gandrų iš viso sąvartyne nebuvo“, – teigė V. Mulevičius.

Kaip padėti gandrams?

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius primena, kad jei jau gandrai sugrįžo į namus, iš jų nesitrauks net kąsdami šaltį ir alkį.

„Jų gaudyti tikrai nereikia, nes taip paukščius tik baikštinsime, be to – tokia prievarta gniuždys paukščius, pažeis jų įpročius“, – pastebi gamtininkas.

Anot jo, jeigu paukščiai nusilptų, tik tada juos galima paimti ir kurį laikyti nešildomoje patalpoje. Tokiam paukščiui būtinas kibiras su vandeniu ir lesalas – virtos bulvės, sukapota žalia mėsa, žuvis. Maisto neturi būti daug, nes permaitinę paukštį, jam pakenktume.

„Jeigu dar gausu sniego, darže, dirvoje, pievoje reikia nuvalyti kuo didesnį plotą – jis tikrai privilios gandrus. Būtų gerai, kad nusileidę paukščiai čia rastų bent kiek lesalo – virtų bulvių, mėsos gabaliukų, žuvies. Daug jo nereikia – tik jėgoms palaikyti“, – pataria S. Paltanavičius.