0

Naujas žmogus naujoje pasaulio tvarkoje

birželio 27, 2013 MEDICINA, Mokslas, Pavojus žmonijai

Gintaras Mikšiūnas//

Psichiatrai tikina, kad daugiau kaip milijardas planetos gyventojų turi vienokią ar kitokią psichikos negalią. Per paskutiniuosius 30 metų jie išrašė preparatus 543 milijonams žmonių, daugiau kaip 17 milijonų žmonių tapo priklausomi nuo vaistų. Daugelyje pasaulio šalių psichiatrinis gydymas skiriamas priverstinai ir tapo politinio susidorojimo su kitaip mąstančiais instrumentu.

Jei nori likviduoti žmogų, žudyti nereikia. Daug humaniškiau iš žmogaus padaryti daržovę arba frankenšteiną. Bet to tai gali pasirodyti visiškai legalu. Juk valstybėms ir korporacijoms piliečiai yra ne žmonės, o „žmogiškieji ištekliai“, kaip kokia nafta, anglis, ar ganyklos, kurios parduodamos, dovanojamos ar paveldimos, kaip ir bet koks kitas materialinių mainų objektas „markizui Karabasui“. Vadinasi su žmonėmis galima dayri ką nori. Todėl ir daroma. Atrodo, kad žmogaus teisės ginamos įstatymais, tačiau „Vakarų demokratijoje“ įstatymai galioja tik tiems, kurie juos vykdo, o tiems, kurie juo kuria – nebegalioja nei įstatymai, nei moralinės ar etinės normos, ypatingai tais atvejais, kai kalbama apie „procesų kontrolę“, tiek atskiro individo galvoje, tiek ir visuomenėje.

Filmas, kuris pateikiamas šiame poste, sukelia labai daug minčių, kurias sunku net teisingai išreikšti ar komentuoti. Tikslesnis žodis būtų – šokiruoja. Šį kūrinį galima priskirti prie temos „tamsioji sielos pusė“.
Jame nagrinėjama psichiatrijos, kaip mokslo atsiradimas ir istorija nuo viduramžių iki naujųjų laikų. Kaip ir kiekvieną mokslą, taip ir psichiatriją galima panaudoti ir pagalbai (jei žmogus tikrai serga dvasios liga), ir susidorojimams. Tačiau šio mokslo istorijoje kažkodėl juodų dėmių daugiau negu pozityvo.
Psichiatrija yra visur, kur tik pažvelgsime. Jeigu manote, kad su psichiatrija jūs visiškai nesusijęs, pagalvokite dar kartą. Psichiatrija įsiskverbė į beveik kiekvieną jūsų gyvenimo aspektą. Filme klausiama, iš kur atsiranda psichinės ligos? Teisingas atsakymas yra toks: jos gimsta medikų vaizduotėje. Psichikos ligos nėra objektyvi duotybė. Tai ne gripo virusai ir ne bakterijos, kurias galima lengvai aptikti su mikroskopu. Psichikos ligos, jei taip galima išsireikšti, yra žmogaus veiklos padarinys, įspėjantis, jog civilizacija pasuko ne tuo keliu. Alkoholizmas, narkomanija, besaikis vartojimas, depresija, seksualinės mažumos yra greičiau civilizacijos rykštės, kurias reikia spręsti globaliniame lygme, perorientuojant visuomenę gyventi pagal harmonijos, Dievo ir Gamtos dėsnius, bet ne psichiatrijos klinikose.

Žmonės, patyrę psichiatrų spaudimą, šio „mokslo“ teiginius vadina absurdu. Gal būt psichinė liga, nėra visiškai psichinė? Tiesiog tuos simptomus kažkas sugalvojo, pamanęs jog tai požymiai, rodantys „nukrypimą nuo normos“. O koks žmogus yra normalus? Niekas nežino. Kriterijai, kuriais galima nubrėžti liniją tarp sveikų ir nesveikų žmonių yra labai ir labai subjektyvūs. Jei paklausime jogo arba nušvitusio vienuolio nuomonės, jis atsakytų: psichiškai ligotų žmonių nėra, o yra tik dvasinio išsivystymo lygiai. Kiekviena siela, ateidama į šį pasaulį, pasirenka atlikti tam tikrą vaidmenį.  O jeigu tą patį klausimą užduotume klinikoje, atsakymas būtų irgi aiškus – visi, kurie tiki į Dievą arba yra įsimylėję yra psichikos ligoniai, nes tiki tuo, ko realiai nėra. Dievo medikams nėra, o meilė jiems – tik hormonai.
Filme pasakojama apie tai, jog medikamentinis gydymas neretai tik dar labiau sugriauna žmogaus psichiką, o laikini „pagerėjimai“ tai tik iliuzija, kuria tiki patys medikai. Daugelis filme kalbintų žmonių  prisipažįsta, jog gydymas psichiatrų paskirtais vaistais jiems sugriovė gyvenimą. Pavyzdžiui, populiarėjanti šiandien Alchaimerio liga, sukeliama dirbtinai, nuodijant žmogų maistu ir  tabletėmis. Kai kurie psichikos negalavimai atsiranda dėl oro užteršimo chemikalais, dėl genetikai modifikuotų organizmų vartojimo, maisto stiprintojų, konservantų, papildų ir t.t. Tačiau visi atsirandantys negalavimai gydomi tais pačiais metodais, kaip ir prieš 100 metų – įvairiais chemikalais slopinama nervų sistema. Vien per metus Amerikoje psichikos stacionaruose miršta daugiau žmonių, negu per visus karus, skaičiuojant nuo 1700 m.

OK_dees

Naujo žmogaus kūryba

Naujas pasaulis, naujas žmogus, nauja pasaulio tvarka – kažkur visa tai jau girdėta?

Psichiatrija (žinoma, ne visa) šiandien tarnauja kaip socialinės kontrolės (valdymo) instrumentas. Budeliai su baltais chalatais dažnai yra specialiųjų tarnybų partneriai arba agentai. Jie pripratino žmones prie vaistų ir taip atsirado masinė priklausomybė nuo narkotikų, kurie įpakuojami į visiškai legalius pavadinimus.

Per pastaruosius 2-3 šimtus metų buvo pasiektas svarbiausias tikslas – įtikinti žmogų, kad jis yra toks, koks iš tikrųjų nėra. Jie kūrė naują žmogų ir suteikė jam visiškai naują pavadinimą. Dabartinis, naujas žmogaus netiki religiniais ir ezoteriniais marazmais, nes jo galvoje – tik cheminės reakcijos, tai tik biochemijų procesų visuma, o tuos procesus gali valdyti tik žmonės baltais chalatais. Per daug metų jiems pavyko įtikinti pasaulį totaliu absurdu, jog žmogus neturi sielos, esą jis biocheminis, atsiradęs šiame pasaulyje dėl atsitiktinių reakcijų, kaip ir bet koks kitas gyvūnas, kurį galima dresiruoti ir treniruoti. Taip atsirado socialinė psichiatrija, masių dresūra (viešieji ryšiai), naujo žmogaus formavimas, socialinė selekcija ir higiena, siekiant sukurti paklusnią komandoms ir nemąstančią visuomenę. Naują visuomenę kūrė rusai, sovietai, naciai, amerikiečiai. Beveik visi. Dabar naujosios visuomenę kuria vadinamojo „vakarų kultūra“, kuri su savo Gender politika ir juvenaline teise Dievo akyse teisingiau vadinti išprotėjusią. Taigi, gyvename absoliučiai išprotėjusiame pasaulyje, kuris vadinamas „civilizuotais vakarais“ („rytrai“ ne ką geresni), kur visos amžinosios vertybės pastatytos aukštyn kojom.

Pagrindinis naujos rasės atstovo kriterijus – savo nuomonės neturėjimas ir besąlyginis paklusnumas. Ir to besąlyginio paklusnumo buvo siekiama pačiais įvairiausiais būdais. Tiek prievartiniais, tiek ir tokiais, apie kuriuos pasaulis sužinojo tik dabar, dėka konspirologų pastangų į dienos šviesą ištraukti įvairiausius bandymus su žmonėmis karinėse laboratorijose (nacių, sovietų, Kinijos ir JAV). Naujo žmogaus tyrimai visuomet buvo sočiai finansuojami tiek iš korporacijų, tiek ir iš valstybinių juodųjų kasų.

Bicheviorizmas, pavlovizmas – baisiausi „atradimai“, kuriais žmogus buvo galutinai įspraustas į naujus, naujo žmogaus kūno ir proto rėmus. Tai yra sąmokslas prieš žmogų ir žmogiškumą. Šio sąmokslo prieš žmogų pirmieji  įgyvendintajai yra Ivanas Pavlovas, Johanas Watsonas. Jie tiesiog mėgaudavosi galėdami pasityčioti iš tikrosios, Dieviškosios žmogaus prigimties. Bicheviorizmas teigia: visa tai, kas darosi jūsų galvoje yra gryna chemija, nes siela neegzistuoja. Šita idėjinė linija remiasi Aristotelio, Platono, Dekarto, Niutono ir Darvino paistalais (kurie prievarta yra peršami už galutinę ir neginčijamą tiesą), kad Visata yra kamuoliukų rinkinys ir viskas priklauso nuo mechanikos.

J. Watsono mokinys F. B. Skineris nuėjo dar toliau. Jis kūrė metodikas, kaip galima manipuliuoti žmogaus elgesiu skatinant arba baudžiant. Taip valdomi šiuolaikiniai miestų žmonės – biorobotai. Skinerio psichiatrija tapo ir ekonominės (verslo) psichologijos pagrindu. Jis sukūrė naujus, naujam „rinkos žmogui“ pritaikytus elgesio modelius ir standartus, kurie iki šiol diegiami vadinamojoje Vakarų visuomenėje per masinę kultūrą, valstybinę propagandą ir kitus instrumentus. Pagrindinis šio modelio idėjinis pamatas – „išlieka stipriausi“, o jeigu tu nemoki konkuruoti – būsi suvalgytas. Stimulas konkuruoti visuomenėje yra jos iškrypimo požymis. Reiktų bendradarbiauti, o ne konkuruoti.

Didžiausias jo atradimas buvo vadinamoji „Skinerio dėžutė“. Esmė jo tokia: jūs duodate vaikams tam tikrus impulsus, mokydami reaguoti tuo pačiu būdu. Daugiau, kaip metus Skineris laikė niekuo nenusikaltusius vaikus dėžutėse ir jie buvo „mokomi“ reaguoti į dirgiklius tam tikra tvarka. Kodėl jie darė eksperimentus su vaikais? Todėl, kad tikėjo, jog vaikas – dar ne žmogus. Tokia buvo tuo metu vyraujanti mokslinė paradigma. Deja, tokie eksperimentai tęsiami iki šiol, nes mokslo elitas iki dabar neretai tiki, jog bicheviorizmas – labiausiai finansiškai atsiperkanti psichiatrijos šaka, nes savo dėmesį koncentruoja į elgesį, kuria įvairius modelius kaip jį keisti, tobulinti, kad eilinio piliečių reakcijų į dirgiklius paketas atitiktų verslo korporacijų ir vyriausybių lūkesčius.

Dresiruoti žmonės daro tai ką reikia ir neužduoda klausimų. Universalus karys, universalus policininkas, universalus darbininkas, universalus tarnautojas, uolus vadybininkas – viso to reikia sistemai. Tai ta pati eugenika, paslėpta po naujais žodžiais. Tobulo, universalaus piliečio modelis jau senai nubraižytas GENDER dokumentuose ir Briuselyje. Ir jis tiktai ne toks, kokį įsivaizduoja kunigai, vienuoliai, jogai, nušvitę ir kiti dievobaimingi žmonės. Tikintis žmogus dažniausiai yra laisvas, nepriklausomas. Ir jis nebereaguoja į dirgiklius pagal nustatytą tvarką, pagal iš anksto užprogramuotą reakcijų į dirgiklius algoritmą. Nušvitusio žmogaus algoritmai kitokie. Jie visiškai neatitinka tų modelių, kuriuos yra nubraižiusios korporacijos ir vyriausybės. Todėl tokie žmonės iš visuomenės turi būti izoliuojami. Izoliuoti – dar nereiškia sodinti į kalėjimą. Užtenka pripažinti žmogų psichiškai nesveiku ir visuomenė nuo jo nusisuks.

Visa tai vadinama „pažangia kryptimi“, kuri anksčiau buvo vadinama „eugenika“. Bet šiandien tai senas ir nemadingas pavadinimas. Ji uždrausta, tačiau taip tik atrodo. Tas mokslas pakeitė pavadinimą ir toliau klesti. Eugenikos tėvai yra nacistai, o protėviai – masonai Tomas Malthusas ir Fransis Galtonas, kurie ir buvo tikrieji „išskirtinės rasės“ teorijos pradininkai. Jie manė, kad žmogus gali kontroliuoti savo evoliuciją. Šios teorijos esmė:  sveiki ir gražūs žmonės turi susilaukti daug palikuonių. Jie manė, jog žmonės, kurie turi blogus genus, turi būti sunaikinti. Ir tai galima padaryti medicininiu būdu – dujų kamerose arba brolžudikiškuose karuose. Viskas prasidėjo nuo dvasinę negalią turinčių žmonių sterilizavimo. Sterilizuoti turėjo būti ir visi, kurie turi blogus įsitikinimus (pavyzdžiui, nušvitęs, laisvas žmogus, jų supratimu, turi blogus įsitikinimus ir daro neigiamą įtaką kitiems), esą blogi įsitikinimai esą gali persiduoti kitoms kartoms per genus.

Vokietis Alfredas Ploetetzas pirmas pradėjo naikinti netinkamus žmones. Jis buvo pirmasis, kuris iškėlė rasių higienos klausimą ir taip norėjo atsikratyti visuomenės balasto – ligotų žmonių. Hitleriui tos idėjos labai patiko. Jis manė, kad eugenika prikels vokiečių tautą. Visos eugenikos idėjos buvo įgyvendintos praktikoje II Pasaulinio karo metu, koncentracijos stovyklose. Po II Pasaulinio karo tos idėjos persikėlė į Ameriką ir Sovietų Sąjungą. Vėliau nacių koncentracijos stovyklų psichiatrai buvo išgelbėti ir gavo darbą Anglijos ir Amerikos karinėse bazėse.

Situacija Sovietų Sąjungoje buvo dar baisesnė. Tie, kurie netikėjo komunizmo rytojumi buvo laikomi disidentais, o visi disidentai – psichiniais ligoniais. Tokia diagnozė oficialiai buvo vadinama „lėtai tekančia šizofrenija“. Jei manote, jog istorija nepasikartojo, tai esate neteisūs. Psichiatrija iki šių dienų išliko prievartos aparatu beveik visose „išsivysčiusiose“, o juo labiau „besivystančiose“ pasaulio valstybėse. Netinkamų asmenų perauklėjimo stovyklos, pavadintos „raidos centrais“, „dienos stacionarais“, „profilaktoriumais“ – ne tokia jau retenybė.

Bandymai su žmonėmis – jau niekam nekelia nusistebėjimų, o kiek buvo nukankinta nekaltų gyvūnų: šunų, pelių, kačių, beždžionių ir kitokių mažųjų mūsų brolių. Ir vardan ko? Vardan to paties „naujo žmogaus“. Jei kažkas sako, kad naują žmogų kuria ateiviai su kariškiais slaptose bazėse, vadinasi žino tik pusę tiesos. Iš tikrųjų naujas žmogus (be sielos) kuriamas jau kelis šimtus metų, nes pasaulio piliečiai jau trečią šimtmetį nuosekliai auklėjami (o ypatingai atsiradus televizoriui) ta linkme, kad jie galėtų save identifikuoti tik kaip protauti gebančią biocheminių procesų struktūrą, kuri atsirado dėl atsitiktinių reakcijų pagal mistinę (neįrodytą) Darvino evoliucijos teoriją. O kaip iš tikrųjų buvo sukurta Darvino teorija, mes jau rašėme. Jeigu žmogus suvokia save tik, kaip „chemiją ir fiziką“, jis ir yra tas „naujas žmogus“, apie kurį svajojo pirmieji eugenikai. Apsidairykime aplinkui, savo artimųjų tarpe, mokymo įstaigoje, darbovietėje, gatvėje – tikslas juk pasiektas. Visur – nauji žmonės su naujais įsitikinimais (jie akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurie buvo, pvz. XIX a.), su naujas reagavimo į dirgiklius algoritmais, o kai kurie iš jų su absoliučiai praplautais ir pragertais smegenimis.

Naujas žmogus formuojamas subtiliai, lenkiant medį kol dar jaunas. Nuo vaikų darželių ir mokyklų kišant vaikams į galvas absoliučius kliedesius apie, pavyzdžiui, „socialinę lytį“, „materialią tikrovę“ bei biocheminę-atsitiktinę žmogaus prigimtį iš beždžionės ir, kad dabar evoliuciją kontroliuoja mokslas, korporacijos ir vyriausybės.

Šis sąmokslas atsiremia ne tik į psichiatrijos istoriją. Tai dar gilesnės istorijos reikalas, prasidėjęs dar nuo inkvizicijos laikų. Visos religijos ir tautos mums pasakoja istorijas apie dievų vykdytus genetinius eksperimentus su žmonėmis. Apie tai reikėtų kalbėti plačiau kitoje temoje.

Kam visa tai?

Jei giliau pasižiūrėjus, tai būti psichiatru – taip pat yra diagnozė, nes tokie specialistai serga nepagydoma paranoja, manydami, jog beveik visi žmonės serga, o tik ne visi eina tirtis.

Gal ne atsitiktinai mūsų šalis įgyvendino europinį projektą ir poliklinikose dabar kaip grybai po lietaus dygsta psichikos dienos stacionarai. O kas paklausė mūsų nuomonės, kam jie reikalingi? Vaikų skyrių poliklinikose nebereikia, o reikia psichikos dienos stacionarų? Pagal tą europinį projektą, kiekvienam žmogui, kuris apsilanko pas šeimos daktarą, automatiškai užvedama ligos istorija psichikos dienos stacionare. Ir taip yra visose poliklinikose, visoje Europos Sąjungoje. Jeigu rūkote – vadinasi sergate, jeigu mylite – sergate, jeigu nuliūdę – sergate, jeigu per daug valgote – sergate, nenorite valgyti – sergate, mėgstate žvejoti – sergate, domitės ezoterika – sergate. O jeigu užsiimate paranormaliomis praktikomis, vadinasi esate iš viso nepagydomas ligonis, nes tikite dalykais, kurie valstybinėje realybės versijoje tiesiog neegzistuoja.

Įstatymuose yra aiškiai parašyta, jog paranormalūs dalykai neegzistuoja. Apie juos negalima pasakoti vaikams. Apie juos negalima rašyti laikraščiuose ir internete. Pasirinkdama tokias, pažinimą ribojančias įstatymų formuluotes, mūsų valstybė netiesiogiai pritaria eugenikai ir, žinoma, tai socialinės inžinerijos programai, kuri vykdoma globaliu mastu kuriant visiškai naują žmogų be Dievo, be savo šaknų, be tautybės ir be lyties. Jei žmogus tiki Dievu, jis taip pat psichikos ligonis, nes Dievas, valstybės bei mokslo požiūriu – ligotos fantazijos vaisius (racionaliai patikrinti jo negali). Jeigu valstybės ideologija pragmatizmas ir racionalizmas, tai kodėl tada Seimo narių priesaikoje rašoma: „tepabeda man Dievas“. Valstybė – įstatymų leidėjas šiuo atveju yra pats didžiausias neurozių šizofrenijos šaltinis, nes viena ranka draudžia vaikams parapsichologijos pažinimą, o kita – skatina prisiekti kažkokiam žydų Dievui? Klausimas tada kokiam? Tuo tarpu per nutylėjimą išpažįsta pagrindinę Briuselio religiją – racionalųjį pragmatizmą. Tokiu būdu žmogaus protas, per valstybinį susidvejinimą ir šizofreniją, jam pačiam nejaučiant, priverstinai spaudžiamas į naujo žmogaus smegenų rėmus. Naujas žmogus valstybės požiūriu yra toks, kuris turi aiškiai apibrėžtus „vidinės teritorijos kontūrus“, juos tiesiogiai ar per nutylėjimą deklaruota valstybiniais egzaminais ar kompetencijų atestavimais ir yra pasirengęs (reikalui esant) tuos kontūrus persi programuoti taip, kaip reikia sistemai: korporacijoms ar valstybei.

Kas suteikė teisę daryti eksperimentus su žmonėmis?

Su žemiau pateiktomis filmo išvadomis daug kur galima nesutikti ir ginčytis, tačiau klausimai iškeliami labai teisingi. Kas suteikė moralinę teisę vykdyti eksperimentus su gyvais žmonėmis? Pavyzdžiui, akademikas Pavlovas vykdė žiaurius eksperimentus su vaikais. Ir niekas už nusikaltimus humaniškumui jo nenuteisė. Netgi po mirties.

Reiktų dar priminti, jog šis filmas savo laiku sukėlė neadekvačią psichiatrų organizacijų reakciją visame pasaulyje. Ir galima suprasi, kodėl.

Dėl laiko stokos nepateiksime išsamesnio šio filmo atpasakojimo. Viena galima pasakyti – tai tikrai sukrečia ir verčia manyti jog dalis psichiatrijos istorijos  (žinoma, jog ne visa) yra verta sąmokslo teorijos. Kaip sakėme iš pradžių, juk niekas šiandien negali pasakyti koks yra pats teisingiausias psichiškai sveiko žmogaus etalonas, pagal kurį galima spręsti, kas sveikas, o kas ne. Tam tikroms struktūroms, greičiausiai reikia, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi psichiškai pažeidžiami, kad žmonės jaustų depresiją, nuovargį, nepilnavertiškumą, beviltiškumą, apatiją. O juk įkalbėti ar įsikalbėti ligą gali nesunkiai kiekvienas.

Kitas svarbus žaidėjas – farmacijos pramonė, kuri iš žmonių nelaimių susikrovė milžiniškus turtus.

kvantinemagija.lt

http://youtu.be/WNBA3lMO1y0

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.