JAV Mėnulyje steigia nacionalinį parką
liepos 12, 2013 Mokslas, Žvaigždėtyra
Jungtinių Valstijų Kongresui pateiktas įstatymo, pagal kurį Amerikos XX a. 7–8 dešimtmetį vykdytos „Apollo“ programos pilotuojamų kosminių laivų nusileidimo vietos Mėnulyje būtų paskelbtos Nacionaliniu istoriniu parku, pranešė space.com. „Apollo Lunar Landing Legacy Act“ pavadintas įstatymo projektas Kongresui svarstyti buvo pateiktas praėjusį pirmadienį.
1969 m. JAV astronauto Edwino Aldrino nufotografuotas pėdsakas Mėnulio paviršiuje (NASA nuotr.)
Įstatymo rengėjai skelbia, kad Mėnulio tyrimų programa „Apollo“ buvo vienas didžiausių pasiekimų Amerikos istorijoje. Kadangi JAV privačios komercinės įmonės ir kitos valstybės jau įgyja technologinių galimybių nuleisti Mėnulyje savo kosminius aparatus, „būtina išsaugoti „Apollo“ misijų nusileidimo vietas būsimosioms kartoms“, teigiama įstatymo projekto tekste. Įstatymo projekte numatoma ne vėliau nei po vienerių metų nuo jo įsigaliojimo į JAV nacionalinių parkų sistemą integruoti ir „Apollo“ kosminių laivų nusileidimo vietų Mėnulyje nacionalinį istorinį parką. „Apollo“ misijų vietomis Mėnulyje laikomos visos jo sritys, kuriose nuo 1969 iki 1972 m. darbavosi NASA astronautai ir veikė jų atvežti moksliniai instrumentai. Į saugomų Mėnulio teritorijų kompleksą įtrauktas ir regionas į šiaurę nuo Pažinimo jūros (Mare Cognitum), į kurį 1970 m. balandžio 14 d. įsirėžė raketos „Saturn IVB“ viršutinioji pakopa. Ji Mėnulio paviršiuje paliko 30 m skersmens kraterį. Ši raketa skraidino į Mėnulį avariją patyrusią „Apollo 13“ kosminę misiją.
Už tinkamą JAV istorinio parko Mėnulyje priežiūrą pagal įstatymo projektą būtų atsakingas JAV Vidaus reikalų sekretorius, kuris, bendradarbiaudamas su NASA ir kitomis federalinės valdžios institucijomis, turėtų užtikrinti „Apollo“ nusileidimo vietų apsaugą, kontroliuotų prieigą prie jų, rūpintųsi jose esančio istorinio paveldo katalogavimu ir savo veiksmus derintų su su kitomis kosminėmis valstybėmis, vykdančiomis Mėnulio tyrimų programas. Įstatymo rengėjai taip pat ketina kreiptis į UNESCO, kad „Apollo 11“ įgulos nusileidimo vieta Mėnulyje būtų įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.
„Apollo 11“ nusileidimo vieta Mėnulyje (NASA nuotr.) „Apollo 11“ nusileidimo vieta Mėnulyje (NASA nuotr.)
Fizinės sąlygos Mėnulyje yra palankios ilgalaikiam jo paviršiuje esančia dirbtinių objektų saugojimui: antai pernai NASA Mėnulio palydovo LRO padarytos nuotraukos patvirtino, kad dauguma NASA astronautų į Mėnulio gruntą prieš daugiau nei 40 metų įsmeigtų JAV vėliavų vis dar tebestovi. LRO palydovas pirmojo žmonių išsilaipinimo Mėnulyje 40 metų jubiliejaus proga didele raiška nufotografavo „Apollo“ programos ekspedicijų nusileidimo vietas. Palydovui skriejant vos 24 kilometrų aukštyje virš Mėnulio paviršiaus buvo padarytos itin ryškios nuotraukos, kuriose matyti ne tik mėnuleigių ratų žymės, palikti moksliniai prietaisai, bet ir pačių astronautų pėdsakai. Nuo pat pirmojo amerikiečių išsilaipinimo Mėnulyje 1969 m. liepos 20 dieną ir vėliau sekusių „Apollo“ programos ekspedicijų visuomenę jaudina paprastas klausimas: ar JAV astronautų nusileidimo vietose įsmeigtos jų šalies vėliavos tebestovi kaip paliktos? Į šį klausimą, pasitelkę naujausius Mėnulio paviršiaus stebėjimų duomenis, mokslininkai jau gali tvirtai atsakyti, sakoma pranešime. Ir šis atsakymas paprastas: praktiškai visos amerikiečių astronautų Mėnulyje paliktos vėliavos vis dar stovi – išskyrus pačią pirmąją, įsmeigtą pirmojo išsilaipinimo metu.
Tai patvirtino NASA paleisto Mėnulio palydovo LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter) pagrindinės fotokameros padarytos nuotraukos „Apollo“ programos ekspedicijų nusileidimo vietose. Jose aiškiai matyti į Mėnulio gruntą įsmeigtų JAV vėliavų metami šešėliai. Jie užfiksuoti visose JAV astronautų nusileidimo vietose, išskyrus „Apollo 11“ nusileidimo rajoną, sakoma pranešime. Kas atsitiko šiai vėliavai, kuri buvo įsmeigta Mėnulio Ramybės jūroje tiesioginės TV transliacijos metu, žinoma jau seniai: astronautas B. Aldrinas iškart po sugrįžimo į Žemę pranešė, kad kylant „Apollo 11“ nusileidimo moduliui vėliavą nuvertė raketinio variklio išmetamųjų dujų pliūpsnis. Vėliava paprasčiausiai buvo įsmeigta per arti, ir ateityje JAV astronautai šios klaidos nebedarydavo. Šį B. Aldrino pranešimą patvirtino ir naujausios „Apollo 11“ nusileidimo vietos nuotraukos. Mėnulyje iš viso buvo nusileidusios 6 JAV astronautų ekspedicijos, ir kiekviena nusileidimo vietoje paliko savo šalies vėliavą. Mokslininkai jau seniai svarstė, koks galėjo būti jų likimas. Mėnulio paviršių veikia intensyvūs ultravioletiniai spinduliai, kosminė radiacija, jį bombarduoja mikrometeoritai, temperatūrų skirtumas siekia nuo +117 laipsnių pagal Celsijų dieną iki -173 laipsnių naktį. Tai itin atšiaurios sąlygos, ir dauguma mokslininkų manė, jog į gruntą prieš 40 metų įsmeigtos medžiaginės JAV vėliavos jų neatlaikys. LRO perduotos nuotraukos jiems tapo tikru siurprizu.
balsas.lt
© 2013, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
