0

Kaip rašysime tikrąją VYDŪNO pavardę?

rugpjūčio 13, 2013 Įžymūs žmonės

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS//
Šiais metais minėjome dvi žymaus Mažosios Lietuvos filosofo, rašytojo ir kultūros veikėjo Vydūno sukaktis. Sukako 145 metai, kai jis gimė (1868 03 22) Jonaičiuose (Gaidelių vlsč., Šilokarčiamos aps.), taip pat 60 metų nuo jo mirties (1953 02 20) Detmolde (Vokietijoje). Gegužės 10 d. Detmolde prie pastato, kuriame laikinai gyveno Vydūnas, pritvirtinta atminimo lenta. Gal pagaliau ir Klaipėdos miestas ras vietą Vydūno paminklui pastatyti?
Visą šimtmetį įvairiuose leidiniuose (enciklopedijose, moksliniuose straipsniuose ir kt.) buvo rašoma Vydūnas [tikr. Vilhelmas Storosta]. Tačiau Mažosios Lietuvos enciklopedijoje atsirado pavardės lietuviška forma – Storostas1. Dabar rengiamas vienatomis Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinynas (MLEŽ) užsienio kalbomis. Vydūno asmens dokumentuose kaip Vokietijos piliečiui buvo įrašyta Storost Wilhelm. Dr. Vacys Bagdonavičius, visą gyvenimą paskyręs Vydūno raštų tyrinėjimui ir populiarinimui, teigia radęs kelis atvejus, kai pats Vydūnas rašė savo pavardę su galūne -as. Pvz., savo rašytoje giminės geneologijoje2.
Bene pirmą kartą Mažosios Lietuvos lietuviškoje periodikoje Vydūno pavardė Storostas paminėta 1896 m. Lietuwiškoji bažnytinė giedorių draugystė praėjusioj `nedėldienėj` pirmą sykį į atwirumą stojos ir bažnyčioje giedojo. Po wedimu sumanančio mokįtojo, pono Storosto, giedojimas labay gražey sekės ir, kaip rodės, wisiems pamėgo. <…> [Tilžė]3.
Vėliau periodikoje Vilius Storosta (Vydūno vardas ėmė rodytis vėliau – Vidūnas 1907 m. lapkritį) savo straipsnius ar vertimus pasirašinėjo W. Storost (1904, 1905), Wilh. Storost (1906), kriptonimais (1904 m. – R. M., S., St., W. St., W. St. isz T.; 1905 m. – L. A., M., Mn., R. L., St.; 1906 m. – Storost, Mn., S., St.; 1907 m. – Wd.). Vėliau kiti dažniausiai rašė Vydūnas, nors pasitaiko ir tikroji pavardė Storosta. 1914 m. liepos 8 d. Tilžės lietuvių klubas surengė nabaštininkui Lietuvos mylėtojui Viliui Kalvaičiui (1848–1914) skirtą atminimo vakarą. Jame Pons Storosta prisiminė Kalwaiczio prietelystės su Dr. Sauerweinu. Kaip žinoma wadinos Dr. Sauerweinas Girėnu, o tai wien todėl, kadangi jis Girėnuose prie Kalwaiczio gyweno ir ten lietuwiškay mokinos. <…>4.
60-mečio sukaktuvių proga 1927 12 16 (lotynų kalba rašytas diplomas įteiktas 1928 m.) rašytojas ir filosofas Vilius Storosta Vydūnas už 30 metų vaisingą darbą lietuvių literatūros dirvoj buvo išrinktas LU Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos garbės daktaru5.
Vydūno brolis Jurgis Martynas taip pat buvo Storosta. Jo vaikaitis Jürgen Storost (g. 1940 07 20 Witenberge), vokiečių kalbininkas, paskelbęs Vokietijos mokslinėje spaudoje straipsnių apie Vydūno geneologiją, šeimą, ryšius su vokiečių kultūra (kai kurie išspausdinti ir Lietuvos periodikoje), lietuviškai rašosi Storosta.

Vydūnas, 1930 m.

Sekmadienį [lapkričio 14 d. – A. Ž.] staiga pasimirė sawo bute Dr. Jurgis Storosta, Luizės gimnazijos istorijos mokytojas. Nabaštininkas buwo gimęs 1872 m. spalių 11 d. [pagal MLE, lapkričio 11 – A. Ž.] Neudorfe Pilkalnės apskrityj. Jis yra brolis mūsų žinomojo rašytojo Dr. Wydūno. Nuo 1925 m. balandžio 1 d. jis mokytojawo Luizės gimnazijoj Klaipėdoje. Dr. Storosta mirė širdies stabo ištiktas. Jis buwo rastas besėdint ant sofos negywas ir rankoje laikė knygą. Nabaštininkas yra parašęs Lietuwos istoriją wokiečių kalboje, kuri iki šių dienų naudojama Klaipėdos wokiškose mokyklose6.
Wakar, penktadienį, po pietų iš Luizės gimnazijos aulos į miesto kapines buvo išlydėtas nabašninkas Dr. Jurgis Storostas. Auloje lawonmišią laikė wyskupas Obereigneris, po jo atsisweikinimo žodžius kalbėjo Dr. Wydūnas ir Luizės gimnazijos direktorius Scharffeteris. Giedojo Luizės gimnazijos mokinių choras. Išlydint į kapines priešakyj ėjo gimnazijos mokiniai su wainikais, paskui karsto lydėjo wyskupas Ober-eigneris, direktorius Scharffetter, nabašninko broliai, giminės, pažįstamieji ir mokytojai. Ant kapinių trumpą mišią laikė wyskupas Obereigneris ir giedojo mokinių choras. Giminėms bey pažįstamiems tyliai atsisweikinus su nabašninku ir padėjus ant kapo wainikus wisi išsiskirstė7.
Tačiau laikraštininkais negalima pasitikėti – tame pačiame „Lietuvos keleivyje“ po keturių dienų jau rašoma Storostas. Beje, tose žinutėse skirtingai rašoma net nabaštininkas ir nabašninkas.
Tilžėje leistame Prūsų lietuvių tautinės mažumos laikraštyje „Naujasis Tilžės keleivis“ Jurgio pavardė rašoma vokiškai Storost8.
J. Vanagaitis savo išleistame almanache Kovos keliais rašo dvigubą pavardę Vilius Storosta-Vydūnas9.
1987 m. išleistas literatūrologo V. Vanago sudarytas Lietuvių rašytojų sąvadas, kuris 1996 m. pataisytas ir papildytas. Jame – Vydūnas (tikr. Vilius Storosta)10.
Dar sovietmečiu pasirodė solidus dvitomis Lietuvių pavardžių žodynas, kurį parengė MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto darbuotojai A. Vanagas, V. Maciejauskienė ir M. Razmukaitė. Žodynas buvo rašomas remiantis turimomis pavardžių kartotekomis bei fondais. Įvade nurodoma, kad pavardžių kalbinis apdorojimas žodyne yra minimalus. Tačiau pavardės, būdamos ir savitu juridiniu faktu, perduodamos iš kartos į kartą, oficialiai negali keistis, nes ir vienos raidės pakeitimas [paryškinta – A. Ž.] pavardėje iš esmės yra naujos pavardės sudarymas.
Žodyne įrašyta – *STOROSTA (of. Storost) Pgg 3, Šlu 30 (33) – žr. Storasta11. Kaip matome, jo sudarytojai pavardžių kartotekose rado tris Storostų šeimas gyvenančias Pagėgių ir net 30 – Šilutės apylinkėse, kur ir gimė Vydūnas. Tačiau visos pavardės su galūne -a, ir nė vienos su – -as.
Ar turi teisę MLE Redakcinė kolegija pakeisti oficialiai įregistruotą ir visą šimtą metų vartotą pavardės formą?
Ar ateityje visur rašysime tikrąją Vydūno pavardę Storostas, o ne Storosta?
Literatūra
1 Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. 4. Vilnius: MELI, 2009, p. 718.
2 Bernardas Aleknavičius. Vydūnas. Vilnius: Mintis, 1999, p. 15.
3 Iš Lietuvos ir abiejų Prūsų provincų. Nauja lietuviška ceitunga, 1896, jan.
7 (Nr. 2), p. [2].
4 Kalvaičio atsiminimui. Lietuviška ceitunga, 1914, jul. 11 (Nr. 82), p. [2].
5 Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, 1922–1932 : trumpa 10 metų veikimo apžvalga. Kaunas: [VDU, 1932], p. 26; Lietuvos universitetas 1928–1929 mokslo metais. Kaunas: Lietuvos universiteto leidinys, 1929, p. 8.
6 Mirė dr. Jurgis Storosta. Lietuvos keleivis, 1937, lapkr. 17 (Nr. 267), p. 3.
7 Dr. Jurgis Storostas †. Lietuvos keleivis, 1937, lapkr. 21 (Nr. 270), p. 3.
8 Mirė Dr. Jurgis Storost. Naujasis Tilžės keleivis, 1937, lapkr. (nov.) 24
(Nr. 94), p. [2].
9 Kovos keliais. Klaipėda, 1938,
p. 132–133.
10 Vytautas Vanagas. Lietuvių rašytojų sąvadas. 2-asis patais. ir papild. leid. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 127.
11 Lietuvių pavardžių žodynas, L–Ž. Vilnius: Mokslas, 1989, p. 827.

šaltinis mokslasplius.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.