0

Knyga „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas“

rugpjūčio 15, 2013 Istorija, Įžymūs žmonės, Leidiniai

Sigitas BIRGELIS//

„Aušros” leidyklos knyga „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas“ buvo pristatyta Marijampolėje.

Knygos autorius K. Subačius, pristatydamas leidinį, dėkojo jo leidėjams, redaktoriams ir rėmėjams, kalbėjo apie knygos atsiradimo aplinkybes bei jos turinį. Sveikinimams ir kalboms nebuvo galo, nes tądien autorius šventė dar ir 75-ąjį gimtadienį.

Kęstutis Subačius pristato savo knygą „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas“

Kęstutis Subačius pristato savo knygą „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas“
foto ausra.pl

Prieš septynerius metus K. Subačius išleido savo pirmą knygą „Sūduvos kraštas nuo priešistorinių laikų“, kurioje kalbėjo apie bendrą civilizacijos raidą Sūduvos krašte. Kitose knygose savo dėmesį sutelkė į artimesnius mums laikus. Jį visą laiką kamavo mintis, kad ne viską pasakė, kad reikia pasinerti į žymiai gilesnius mūsų praeities klodus, analizuoti sūduvių upių ir ežerų vardus. Kęstutis per trejus metus surinko ir pateikė skaitytojams daugiau nei 500 upių ir ežerų vardų etimologiją.

Kaip tikina K. Subačius, jo knygos struktūrą padiktavo gamtos sukurtas hidroniminis tinklas: Šešupės, Maros, Nemuno mažųjų intakų baseinai. Rašyti nebuvo sudėtinga, nes egzistavo gamtos karkasas, beliko įsigilinti į jį ir permąstyti savo vizijas.

Labai pravertė išsami Meilutės Kabailienės monografija apie Lietuvos klimato raidą ir jo kitimą per 14 tūkst. metų. Naujų žinių suteikė Vygando Juodagalvio monografija apie Lietuvos priešistorę, archeologinius radinius ir tyrinėjimus. Sužavėjo Prano Kulikausko „Sūduvos piliakalniai“ ir „Panemunės dzūkai“, kalbotyros mokslų pradininko K. Būgos, kalbininko Vytauto Mažiulio, Aleksandro Vanago įžvalgos ir mokslo darbai. Remdamasis šių mokslininkų tyrinėjimais, Kęstutis ilgai ir nuodugniai analizavo Sūduvos hidronimų etimologiją.

„Aš netvirtinu, kad šioje knygoje pateikiau vien neginčijamas tiesas. Kaip rašiau baigiamajame žodyje, aš ne visai pripažįstu amžinąsias tiesas ir baigiamąsias tiesas. Jos surandamos ieškojimuose, per mitologiją, mokslą, atitinkamai atidengiant mūsų kultūros ir dvasios klodus“, – tikina knygos „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas“ autorius.

K. Subačius, artimiau pažinęs Punsko kraštą, pajuto savyje vidinį priekaištą, kad knygos nepradėjo rašyti nuo čia esamų hidronimų įminimo. Šiandien jis giliai įsitikinęs, kad apie Punską galėjo parašyti žymiai daugiau, nes tai nuostabiai gražus kraštas, su nepakartojamu gamtovaizdžiu.

„Aš labai dėkingas šio krašto žmonėms, kurie sugeba taip gražiai ir įdomiai tvarkyti savo aplinką, savo buitį. Jaučiu didelę padėką už dvasios stiprybę, kurią matau jų akyse ir vidinės meilės išraiškose. Esu dėkingas „Aušros“ leidyklai, kuri yra ne tik Punsko bendruomenės, bet ir visos Lietuvos turtas.“

„Sūduvių protėvių dvasinio testamento“ įžanginiame žodyje rašoma: „Knygos struktūra yra siejama su gamtos knyga – Šešupės ir kitais krašto upių baseinais, su gamtos sukurtu natūraliu krašto hidrografiniu upių tinklu. Palaipsniui einama nuo ištakų pagal upių tėkmę iki jų žiočių, pradedant vyriausiąja krašto upe, upių motina Šešupe, ir toliau einant jos mažesniais intakais. Paprastesnės, aiškesnės struktūros dėlei apie kiekvieną didesnį Šešupės intaką, jo baseiną ir kraštovaizdį bei tame areale esančias reikšmingesnes istorines etnines ypatybes bus pateikiami atskiri straipsniai. Dėl paminėtų tikslų knygos struktūra nesiejama su dabar veikiančiu teritoriniu-administraciniu tinklu, o tik nurodoma esamų upių baseinų ar jų dalies vieta tame tinkle.“

Lazdijuose gimęs Kęstutis Subačius yra pastovus ir vienas iš uoliausių istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ autorių ir platintojų. Jį visą gyvenimą domino tautos ir savo krašto ištakos. Sukauptas istorines žinias apie Sūduvos kraštą paskelbė išleisdamas didelę istorinę vertę turinčias knygas:

• Kapsukas. Mažasis vadovas. 1987. Vilnius – Mintis. 110 p. Kartu su bendraautoriumi Algimantu Stanaičiu.

• Gyvenimo keliu. Marijampolė. Rankraštinė. 164 p. ir 69 p. iliustracijų – nuotraukų.

• Mūsų šeimos relikvijos (1963–1986 m. tėvų, sūnaus laiškai). Rankraštinė. Du aplankalai.

• Marijampolės miestas po 1940: istorija, dokumentai, faktai, mintys, datos. Marijampolė – Piko valanda. 2005. 348 p.

• Sūduvos kraštas nuo priešistorinių laikų iki XX a. III dešimtmečio. Kosto Kyno leidybos įmonė. Marijampolė. 2006. 368 p.

• Protėvių, tėvų ir jų vaikų takais. Marijampolė. Rankraštinė. 2007. 106 p.

• Marijampolės miestas: priešistorė, miesto ištakos, istorija, mintys, kūrėjai. Marijampolė. 2009. 720 p.

• Sūduvių protėvių dvasinis testamentas. Punskas. 2012. 598 p.

ausra.pl

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.