Druidai ir jų tikėjimas (1)
spalio 3, 2013 Pagonybė, Šventės, tradicijos ir papročiai
Druidų šventės ir prūsų bei lietuvių artimos savo senąja pasaulėžiūra. Supažindiname su šiuolaikinio druidizmo švenčių ratu, kuriame be vargo atpažinsime tas pačias mūsų baltų protėvių švęstas šventes.
Baltųjų žynių bendruomenė pristato druidizmo straipsnius geresniam keltų ir prūsų panašaus dvasinio pasaulio pažinimui.
Philip Carr-Gomm
Aštuonlinkas metų ratas ir Druidų šventės
Remiantis šiuo giliu ir paslaptingu ryšiu tarp mūsų individualių gyvenimų ir planetos gyvenimo Šaltinių, Druidai atranda aštuonis ypatingus laikus metuose, kurie yra svarbūs ir švenčiami rengiant aštuonis festivalius.
Iš šių aštuonių laikų keturi yra skirti saulei ir keturi mėnuliui – sukuriama darni schema, sujungianti vyriškas ir moteriškas apeigas. Saulei skirtas apeigas žmonės dažniausiai sieja su šiuolaikiniais Druidais – ypač vasaros solsticijos apeigas Stoungendže (Stoneheng).
Lygiadieniais, žiemos viduryje saulė garbinama jos akivaizdžios mirties metu, o vasarą garbinama jos didžiausia galia, kuomet diena yra pati ilgiausia. Lygiadieniais diena ir naktis yra darnoje. Pavasario lygiadienį saulės galia didėja, mes švenčiame sėjimą ir pasiruošimą vasaros dovanoms. Rudens lygiadienį, nors diena ir naktis trunka tiek pat, saulės galia mąžta, mes dėkojame už derliaus dovanas ir ruošiamės žiemos tamsai.
Šie keturi festivaliai yra astronominės šventės, mes esame įsitikinę, kad mūsų protėviai žymėjo jas ritualais, nes dauguma akmenimis išdėtų ratų orientuoti į saulėtekio ir saulėlydžio taškus. Tuomet, kai buvo pastatyti ratai, protėviai tapo kaimiškais žmonėmis, todėl sėjos ir derliaus nuėmimo metas jiems buvo labai svarbus.
Lygiai taip pat kaip keturios astronominės saulės šventės, yra keturi mėnuliui skirti laikmečiai, kurios buvo ir yra laikomos šventomis. Tie laikmečiai siejami su ne su ūkininkavimu, o su gyvulininkyste.
,,Samhuinn“- laikotarpis tarp spalio 31-os ir lapkričio 2-os- gyvuliai, kuriems nepakako pašaro buvo papjauti, o jų mėsa įtrinta druska ir palikta atsargoms. ,,Imbolc“- vasario 1-ą dieną gimdavo ėriukai. ,,Beltane“- gegužės 1-ą dieną- poravimosi metas, gyvuliai buvo pervedami per du ,,Beltane“ laužus, kad apsivalytų. ,,Lughnasadh”- rugpjūčio 1-ą dieną- metas, žymintis agrikultūrinio ir gyvulininkystės ratų panašumą- pradedamas derliaus nurinkimas, tiek žmonių maistas, tiek pašaras gyvuliams surenkamas ir kaupiamas atsargai.
Du švenčių rinkiniai reiškia daug daugiau, nei tik laiką, kurį pasirinko mūsų protėviai tam, kad pagerbtų augalų ir gyvūnų gyvenimo ratus. Jie nurodo visapusišką tarpusavio ryšį su augalų ir gyvūnų karalystėmis.
Stebint šventes pastebime kaip persipynę yra mūsų kūnai ir sielos, mūsų planeta, mėnulis ir saulė- kiekvienas šventės laikas žymi stiprią sąjungą tarp Laiko ir Erdvės.
Dar kartą pažiūrėkime į ratą. Pateiktos datos skirtos Šiaurės pusrutuliui, tačiau, jei esate Pietiniame pusrutulyje, turite apsukti datas: žiemos saulėgrįža yra birželį, o vasaros- gruodį, ir taip toliau.
Žiūrėti į metų ratą mes pradėsime nuo ,,Samhuinn”- laikas, kada baigiasi ir prasideda keltų metai.
,,Samhuinn”- nuo spalio 31-os iki lapkričio 2- buvo ne laiko laikas. Keltų bendruomenė, kaip ir kitos pirmosios bendruomenės, buvo labai sisteminga ir organizuota- visi žinojo savo vietą. Tačiau tam, kad tvarka būtų psichologiškai patogi, keltai žinojo, kad turėjo būti laikas, kai panaikinama tvarka ir viešpatauja chaosas. ,,Samhuinn” buvo toks laikas. Tris šventės dienas laikas neegzistavo, žmonės darė beprotiškus dalykus- moterys rengėsi vyriškai, o vyrai- moteriškai. Ūkininkų vartai buvo palikti atrakinti, žmonių žirgai perkelti į kitus laukus, vaikai belsdavosi į kaimynų duris prašydami vaišių, tai daroma ir dabar per ,,Helovyną”
Už šio akivaizdaus pamišimo slypi gilesnė reikšmė. Druidai žinojo, kad šios trys dienos yra ypatingos. Uždanga tarp mūsų ir protėvių pasaulių tris naktis buvo atidengta, tie, kurie buvo pasiruošę galėjo saugiai keliauti anapus. Druidų apeigos buvo skirtos užmegzti ryšį su iškeliavusiais, kurie buvo laikomi išminties ir patarimų, o ne baimės, šaltiniais. Tamsusis mėnulis- laikas, kada danguje nesimato mėnulio- mėnulio fazė, kuri tuo metu valdo, nes jis reiškia laiką, kuomet žmogus turi pamiršti regos poreikį ir pabūti tamsoje tam, kad pamatytų kitus pasaulius.
Mirusieji gerbiami, dėl jų švenčiama ne kaip dėl mirusių, o kaip dėl mylimųjų dvasių, kurios yra gyvos ir saugoja šeimos šaknų išmontį. Atėjus krikščionybei, ši šventė buvo paversta į ,,Visų pašventintųjų“ dieną (dabar vadinamą Helloween, spalio 31-ąją dieną), ,,Visų šventųjų“ dieną (lapkričio 1-ąją) ir ,,Visų sielų“ dieną (lapkričio 2-ąją). Taigi aiškiai matosi kaip krikščionybė buvo kuriama pagal pagoniškus papročius, kurios buvo įsišaknijusios šiose salose. Švenčių tikslai ir trukmė tokie patys tiek pagonių, tiek krikščionių religijose.
Žiūrint toliau yra žiemos saulėgrįža, kurią Druidai vadina Alban Arthan (Artūro šviesa). Tai- mirties ir atgimimo laikas. Atrodo, tarsi saulė norėtų mus palikti, naktis trunka ilgiausiai. Siejant savo pačių vidinę kelionę su metų ciklu, Druidų apeigos metu skamba tokie žodžiai: ,,Eik šalin, O moterie/vyre, kuris trukdo atsirasti šviesai”. Tamsoje mes metame ant žemės medžiagos gabaliukus, kuriuos nešiojome, jie simbolizuoja dalykus, kurie mus pririša prie praeities, titnagu uždegame vieną žibintą ir Druidas užkelia jį ant lazdoz Rytų kryptimi. Metai atgimsta ir prasideda naujas ratas, kuris pasieks aukščiausią tašką per vasaros saulėgrįžą, prieš naują mirties ir gimimo laiką.
Nors Biblija teigia, kad Jėzus gimė pavasarį, nenuostabu, kad bažnyčios perkelia jo gimtadienį į žiemos vidurio saulėgrįžą- joms reikalingas laikas, kai šviesa įžengia į pasaulio tamsą, taiga vėl matome, kad krikščionybė kuriama pagal senojo tikėjimo pagrindus.
Iš tiesų, vienintelė šventė, žyminti krikščionybę yra Kalėdos. Velykos ir derliaus šventės taip pat buvo svarbios, tačiau dabar taip nebėra, tik nedidelė dalis britų atvyksta į bažnyčią reguliariai.
Druidizmas turi aštuonias žymas, tai reiškia, kad kas šešias savaites galime atitolti nuo kasdienybės, kad pagerbtume sąjungą tarp laiko ir erdvės.
Sekanti šventė yra vasario 2-ąją, arba vasario 1-osios vakare. Druidai ją vadina ,,Imbolc“, kartais ,,Oimelc“. Nors manome, kad ,,Imbolc“ yra žiemos šventė, iš tiesų ji yra viena iš trijų pavasario švenčių, kadangi ji susijusi su snaigės pasirodymu, sniego tirpimu ir apsivalymu nuo žiemos liekanų. Tai metas, kai pajuntame pirmą pavasario dvelksmą ir, kai gimsta ėriukai. Druidų tradicijose ši šventė švelni, graži, jos metu pagerbiame deivę motiną, apeigų rato centre iš vandens iškeliant aštuonias žvakes.
Deivė valdanti ,,Samhuinn” vadinama Cailleach, Pilkoji Ragana, Kalnų Motina, Tamsioji Žinių Moteris. Tačiau, iki ,,Imbolc” deivė tampa Brighid, poetų, gydovų ir pribuvėjų deivė.
Dar, ,,Imbolc” švenčių metas yra tarsi ,,Eisteddfod” (-tai Velse vykstantis literatūros, muzikos ir teatro festivalis)- skirtas poezijai ir dainoms, kuriose deivė giriama visose jos formose. Pas krikščionis ši šventė vadinama ,,Grabnyčiomis”- Kristaus pasirodymas šventykloje. Daug metų, šiuo metų laiku, popiežiai sėkmingai bandė sustbdyti degančių žvakių paradą Romos gatvėse, galiausiai suprato, kad tą padaryti neįmanoma, todėl pasiūlė eiti visiems į bažnyčias, kad kunigai galėtų palaiminti šias žvakes.
Laikui bėgant prisiartiname prie pavasario lygiadienio- laiko, kada diena ir naktis yra lygūs, o šviesos galios stiprėja. Trijų pavasario švenčių centre atsiduria ,, Alban Eilir” (-,,Žemės šviesa”-Druidai taip vadina pavasario lygiadienio šventę), kuri žymi akivaizdžią pavasario pradžią: pradeda žydėti gėlės, uoliai sėjama.
Bus tęsinys
Vertė baltai.lt svetainei iš ,,Druidų paslaptys“, Julija Šoliūnaitė
© 2013, viršaitis. All rights reserved.