JONAS IR JONINĖS
birželio 12, 2026 Baltų kalbos, Baltų pasaulėžiūra, Latvija, Pagonybė
Būtent Joninės yra viršūnė – viso šio ciklo pradžios ir pabaigos taškas.
JONAS IR JONINĖSbirželio 12, 2026 Baltų kalbos, Baltų pasaulėžiūra, Latvija, Pagonybė
Būtent Joninės yra viršūnė – viso šio ciklo pradžios ir pabaigos taškas. Dieviškosios hierofanijos ir aukojimas „visiems dievams“spalio 26, 2016 Archyvai, Baltų gentys, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA GINTARAS BERESNEVIČIUS\\ Hierofanija čia bus suprantama pagal M. Eliadės terminologiją tai šventybės apsireiškimas gamtos objektuose, daiktuose, asmenyse. Tai reikštų, kad hierofanija yra maždaug šventybės įsidaiktinimas, įsidabartinimas. Objektai gali būti labai skirtingi, tačiau juos sieja pačios šventybės apsireiškimas. Baltų pėdsakai po Lietuvos krikšto. Aitvaro klausimuliepos 31, 2016 Baltų mitologija, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
Rosita GARŠKAITĖ\\Lietuvos žinios Naujoje knygoje „Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (Lietuvių katalikų mokslų akademija, 2016) neverta ieškoti pasakojimų apie ikikrikščionišką senovę, kaip Jono Dlugošo ar Motiejaus Strijkovskio raštuose. Joje surinkti vien originalūs XIV-XVIII a. tekstai, fiksuojantys senojo baltų pasaulėvaizdžio pėdsakus po Lietuvos krikšto. Šventojoje atnaujinama istorinė vieta – Žemaičių alkasbirželio 2, 2016 Baltų mitologija, Pagonybė, Šventvietės, Žvaigždėtyra
Šventojiškių ir kurorto svečių pamėgtas Žemaičių alkas Jonines arba Rasų šventę pasitiks gerokai atsinaujinęs – šiuo metu vyksta senosios paleoastronominės observatorijos bei jos prieigų tvarkymo darbai. Miške stovinti Drungeliškės (Gvaldų) koplyčia – vieta, kur pagonybė susitinka su katalikyberugsėjo 11, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
Liaudies išmintis moko, kad nereikėtų mesti kelio dėl takelio, tačiau kartais būtent tai gali lemti įdomiausius nuotykius. Kai grįžtant iš Ventės išgirdau kolegos pasiūlymą „Čia kažkur netoli yra koplyčia miškuose. Gal užsukam?“, žinojau, kad neatsisakysiu. Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia, arba Gvaldų koplyčia, unikali ne tik dėl to, jog yra pastatyta viduryje miško (tiesiogine to […] PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(3)rugsėjo 4, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
Rimantas Balsys\\Pradžia čia tęsinys 2. 2. KARO BELAISVIŲ AUKOJIMAS Kiek kitaip vertintini duomenys apie belaisvių aukojimą Jau Lenkų analuose (1279 m.) aprašytąjį atvejį galima būtų interpretuoti kaip belaisvių aukojimo dievams pavyzdį(45). Tačiau teksto autoriui, regis, labiau rūpėjo ne pats faktas, o noras pavaizduoti krikščioniškojo dievo daromus stebuklus, tad iš tikrųjų lieka neaišku, ar paimti nelaisvėn […] PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(2)rugsėjo 2, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA, TAUTOSAKA
Rimantas Balsys\\Pradžia čia tęsinys 2. ŽMONIŲ AUKOJIMAS Žmonių aukojimas – ritualinis žmogaus nužudymo veiksmas, aktas religiniais motyvais. Žmogaus gyvybė atiduodama kaip didžiausia dovana dievybei. Žmonių aukojimas kilo iš kraujo, kaip gyvasties simbolio, sureikšminimo. Išliejamas kraujas simbolizuodavo derlingumą laukams, jis simboliškai palaistydavo pasėlius, todėl žmonių aukojimo ritualai būdavo kur kas labiau paplitę žemdirbių tautose, o ne […] Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis(1)gegužės 5, 2015 Baltų pasaulėžiūra, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
RIMANTAS BALSYS\\ Remiantis rašytiniais baltų religijos ir mitologijos šaltiniais, kurie teikia duomenų apie lietuvių ir prūsų galimai turėtus dievų atvaizdus, taip pat pasitelkiant archeologijos duomenis, siekiama nustatyti, ar ikikrikščioniškuoju laikotarpiu lietuvių ir prūsų gentys turėjo antropomorfinio pavidalo dievų stabų. Senojo tikėjimo ašis – Ugnisliepos 9, 2014 Baltų bendruomenės, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
Europos etninių religijų kongresas rengia kasmetinę Europos etninių religijų ir tradicijų konferenciją. Vilniuje 2014m. liepos 8 dieną, konferencijos atidarymo proga 18 val. susirinkusieji atliko dievų ir protėvių pagerbimo apeigas prie Verkių aukuro. Pradžioje lietus su Perkūnija sudrėkino žemę, nuprausė augmeniją ir palaimino nušvitusia Saule visus susirinkusius. Jonas Trinkūnas: „Baltų savitumas yra tas, kad jie gyvena savo žemėje“sausio 22, 2014 Archyvai, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
Etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis Krivis Jonas Trinkūnas samprotauja apie šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta, etnokultūra, kalba apie baltų dievus, pomirtinį pasaulį. Nesiliauja pagonių-krikščionių kova dėl Ringovės piliakalnio aukurosausio 12, 2014 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA, tautos silpnėjimas
Matyt nerimsta kunigo, kadaise su visu vežimu (ir ostijom) įvirtusio į Šventupio upelį netoli Ringovės piliakalnio, siela… Minėtas upelis po šio smagaus įvykio gavo vardą, o piliakalnis – panašu, prarado ramybę. Ringovės pilis mūsų prosenelių prieš daug daug amžių (gal kokiais 1009-aisiais?..) buvo pastatyta Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Paskaita “ Ugnies religijos baltuose ir pasaulio altorių bei aukurų ryšys“lapkričio 27, 2013 NAUJIENOS, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
Šiauliuose penktadienį baltųjų žynių dvasininkas, etnopsichologas Liutauras Balsys Baltasis skaitys paskaitą “ Ugnies religijos baltuose ir pasaulio altorių bei aukurų ryšys“. Druidai ir jų tikėjimas (2)spalio 4, 2013 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai
Tęsinys/ Pradžia 20131004 // Pagal psichologinio vystymosi taškus, mūsų vaikystės amžius yra iki maždaug 14-os metų, ,,Imbolc” šventė nusako mūsų ankstyvąją jaunystę, maždaug iki septynerių metų. Druidai ir jų tikėjimas (1)spalio 3, 2013 Pagonybė, Šventės, tradicijos ir papročiai
Druidų šventės ir prūsų bei lietuvių artimos savo senąja pasaulėžiūra. Supažindiname su šiuolaikinio druidizmo švenčių ratu, kuriame be vargo atpažinsime tas pačias mūsų baltų protėvių švęstas šventes. Baltųjų žynių bendruomenė pristato druidizmo straipsnius geresniam keltų ir prūsų panašaus dvasinio pasaulio pažinimui. Ar prigimtinis tikėjimas susietas su rase?rugsėjo 30, 2013 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai
Morpheus Ravenna// Apie autorę: Ravenna yra dvasinė vadovė, menininkė, mokytoja ir užsiima Anderson Feri tradicine raganų magija, menus praktikuoja jau maždaug dvidešimt metų. Ji domisi folkloro magijos tradicijomis, keltais, dirba su žemės ir naturaliomis jėgomis. Ji nemažai pasiekusi menininkė, kurianti darbus nuo tada, kai išmoko laikyti teptuką, išmokusi piešti anksčiau nei skaityti. Kaip patyrusi kunigė […] Elektriškai sinkretiška: pagonių bendruomenė – tai daugiau nei Jūsrugpjūčio 11, 2013 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
Julian Betkowski// Pastaruoju metu kilo nemažai triukšmo ir pasipiktinimo dėl to, kas teisėtai sudaro pagonių tikėjimą. Turiu pripažinti, kad augau vis nusivildamas pagonių bendruomenėse plintančiais nesuskaičiuojamais iškraipymais. Ir žinau, kad aš ne vienas toks. Sugiedojau daug maldų apie pagonių įvairumą ir nevienalytiškumą. Mane taip pat įspėjo dėl didėjančio bendruomenės irzlumo. Tvirtai tikiu, kad mums reikšminga […] |