Baltų žinyčios vartai

0

Išaiškėjo kačių ir šunų šeštojo pojūčio paslaptis

viršaitis kovo 11, 2014 Genetika, Mokslas, Neįprasti reiškiniai ir įvykiai

Šunų ir kačių šeimininkai ne kartą pastebėjo, kad jų augintiniai ima ir staiga sustingsta, įsistebeilija į nematomą tašką erdvėje, tarsi kažką nujausdami ir matydami. Ištyrę kačių, šunų ir kitų žinduolių elgseną bei fiziologiją, britų mokslininkai paaiškino katėms ir šunims būdingą paslaptingą „šeštąjį pojūtį“. Pasirodo, tiek katės, tiek šunys regi ultravioletinius spindulius (UV) – elektromagnetinių bangų spektro dalį. Tai reiškia, kad jie mato tai, ko žmonės pamatyti negali.

Tiesa, kol kas mokslininkai dar negali paaiškinti, kodėl jiems reikalinga tokia rega.

Kiek anksčiau britų mokslininkai išsiaiškino, kad dalis žinduolių mato UV spindulius. Tačiau naujausių tyrimų rezultatai atskleidė, kad šiuo gebėjimu pasižymi net tik tokie laukiniai plėšrieji žinduoliai, kaip ežiai ar šeškai, bet ir naminiai augintiniai – katės bei šunys.

Tam, kad ištirtų, kurie gyvūnai geba matyti UV spindulius, buvo tiriamos zoologijos soduose, gyvūnų prieglaudose ir veterinarijos klinikose nugaišusių gyvūnų akys.

Turėdami akių pavyzdžius, ekspertai matavo, kiek UV spindulių per gyvūno akies lęšį patenka į tinklainę.

Vienas tyrimo autorių Londono universiteto biologas Ronas Douglasas stebėjosi: „Iki šiol buvo manyta, kad katės ir šunys nemato UV spindulių, bet nauji atradimai rodo ką kita. Jų akys praleidžia daugiau UV spindulių, negu žmogaus akys.“.

Tačiau analizę atlikusiems mokslininkams kilo kausimas, kodėl kiti žinduoliai UV spindulius matyti geba, o žmonės – ne?

Žinoma, jog žmogaus akies lęšis veikia tarsi filtras, kuris nepraleidžia dalies UV spindulių ir taip apsaugo akį nuo žalingo jų poveikio.

Be to, lęšis saugo tinklainę nuo UV spindulių tam, kad jie nepažeistų akies. Atlikus tyrimus pateikta ne tik atsakymų, bet ir klausimų: kodėl kitų žinduolių akių lęšiai praleidžia ultravioletinius spindulius, bet akių nepažeidžia, nors gyvūnai gyvena gana ilgai ir aktyviausi būna dienos metu?

Taip mato katės

Specialistai teigia, kad žmogaus akys blokuoja UV spindulius ne tik dėl apsaugos, bet ir dėl galimybės matyti geresnės raiškos vaizdą. Pasirodo, jog žinduolių, kurių akys praleidžia UV spindulius, gebėjimas matyti tamsoje yra geresnis, bet jie mato kur kas prastesnės raiškos vaizdą.

Vis dėlto dalį ultravioletinių spindulių žmogus mato, tačiau tai tėra tik maža visų UV bangų dalis. Žmogaus akis geba atskirti tik tas spalvas, arba kitaip – matomąją elekromagnetinių bangų spektro dalį, kurių diapazonas – nuo 380 iki 740 nanometrų.

Visas UV spindulių spektras (100–400 nanometrų) yra suskirstytas į tris grupes: UV-A (bangos ilgis 315–400 nm), UV-B (bangos ilgis 280–315 nm) ir UV-C (bangos ilgis 100–280 nm).

Scientists thinks that the UV filter in the human eye means that we can see more accurately than without it. Humans can see in such detail because we have dense colour-sensitive cells (cones) in the retina (pictured) that convert light to create detailed images in dim conditions

Taigi, žmogaus akimis matomi UV spinduliai suvokiami kaip violetinę spalvą turintys daiktai, atspindintys ar praleidžiantys elektromagnetines bangas, kurių ilgis yra 380–440 nm.

lrytas.lt

© 2014, viršaitis. All rights reserved.