0

Puokainių miško akmenys Latvijoje vilioja pagyti ištroškusius lietuvius

gegužės 21, 2014 Archyvai, Latvija, PASAULĖŽIŪRA, žygiai

//

Nedideli, vidutinio dydžio ir tikri milžinai – pavieniui, grupelėmis, sužerti į upes ir pylimus – stovi Puokainių (Latvija) miško akmenys. Apie juos sklinda gandai, jog akmenys turintys nepaprastą energetinę galią – sugeba gydyti net tokias sunkias ligas kaip vėžys.

Žmonės čia plaukia iš visos Latvijos, ypač daug užsienio turistų. Neseniai šią akmenų „gydyklą“ aptiko ir lietuviai. Išbandę lietuviškas piramides, bioenergetikų paslaugas, mūsų tautiečiai neatsispiria pagundai turėti dar vieną viltį.

Duobelės rajono (Latvija) Puokainių miško ekskursijų vadovė Aina Veidemane nuoširdžiai pataria: savaitgaliais čia geriau nevažiuoti, nebus kur pastatyti nei autobuso, nei automobilio. Geriau čia užsukti paprastą darbo dieną.

Puokainiai.Latvija

Puokainiai.Latvija

Ekskursijų vadovė šypsosi – čia lietuviai dažni svečiai, daugelis atvažiuoja vėl ir vėl ieškoti savo akmens, ieškoti prarastos sveikatos, dvasios ramybės.

Į Puokainius susirengiame savaitės vidury. Važiuojame nuo Duobelės Ylės kryptimi apie 13 kilometrų. Nieko ypatingo, kraštovaizdis primena šiaurės Lietuvą. Tačiau miško masyvas išsidėstęs ant aukštų kalvų ir gilių įklonių. Nuostabus ir kraštui nebūdingas vaizdas.

Aina Veidemane patikslins, kad tai – naujas ir nepaprastas turizmo objektas.

Senovės šventovė?

Medinis miško takelis veda į gilumą. Pakeliui Aina papasakoja, kad šią slėpiningą vietą pirmiausia apie 1990-uosius atrado šventųjų vietų tyrinėtojai, liaudies medicinos žinovai, aiškiaregiai, filosofai ir antropologai.

Visi jie lyg susitarę neabejoja, kad Puokainių miškas buvusi mūsų šventviečių sistemos centrinė vieta. Gali būti, kad tai net tas didysis šventas miestas, apie kurį pasakojama Lielvardės juostos skaitymuose…

Nepaprasta energija?

Stabtelime ant kalvelės ties giliose daubose įkalintais dviem tamsaus vandens gelmėmis. Aina patikslina: stovime tarp dviejų milžino akių. Ji pati į šonus tiesia rankas ir liepia mums tai daryti. „Ar jaučiate, nuo kurios akies sklinda šaltis, vėsuma?“ – teiraujasi.

Lyg nuo vienos milžino akies ir dvelkia vėsa. Gal, kad norime tikėti tuo, ką sako Aina… Lipame į milžino „kaktą“. Netrukus čia Aina suranda lyg specialiai žmonių suneštų akmenų krūvelę, kokių Puokainių miške daug. Jei nori sužinoti, ar Puokainių miškas tave palankiai priima, ar teigiamai veikia, turi virš akmenų krūvelės ištiesti kokią grandinėlę. Jei ji siūbuoja lyg švytuoklė – Puokainių miškas tau palankus. Netrukus stojame prie kitos krūvelės, tiesiame virš jos savo rankas. Aina paaiškina šio proceso reikšmę – „Kad apsivalytume…“

Mišką valė savanoriai

Kol keliaujame iki Laimos, o gal Laimės akmens, pakeliui Aina pasakos, kaip atsirado paprastame miške šis turizmo objektas. Pasirodo, nuo tų lemtingų 1990-ųjų, kai šią vietą aptiko aiškiaregiai, antropologai ir kiti “energijų” tyrinėtojai, čia savaitgaliais ir atostogų dienomis dirbo tūkstančiai talkininkų iš Latvijos ir Lietuvos. Jie valė akmenų krūvas ir tvenkinukus, tiesė takus, rovė šabakštynus.

Pasak Ainos, visi, kurie čia dirbo, jautė savitą energiją, net keistas sroves. Štai, pavyzdžiui, tų milžino akių ne kiekvienam turistui dar pavyksta nufotografuoti. Ir giedriausią dieną jas fotografuojant, nuotraukose netikėtai atsiranda įvairiausi rūkai.

Akmenys turi vardus

O štai ir Laimos (Laimės) akmuo. Didžiulis lyg stalas. Kad žmogui sektųsi, pasak Ainos, čia prie šio stalo reikia ką nors palikti, kažką paaukoti Puokainių miškui. Ne pinigų, ne daiktų. Palikti tai, ko kiti turistai negalėtų pasisavinti. Laikome rankas sudėję ant akmens ir traukiame dainą „Žemės Lietuvos ąžuolai žaliuos…“, vėliau mintyse susimąstome, kokios laimės paprašyti Puokainių miško.

Pakeliui prie Dievo lovos Aina stabteli. Priglaudžia ausį prie medžio ir barškina – „Medžiai skamba“. Iš tiesų skamba! Lyg būtų tuščiaviduriai. O gal visur tie medžiai skamba? Pabandėme tą skambesį išgauti kitoje vietoje – neskamba…

O štai ir Dievo lova. Nežinia, kas tam didžiuliam akmeniui davė tokį pavadinimą, tačiau Aina rimtai nusiteikusi porina, kad prie šio akmens pabūti važiuoja poros, negalinčios susilaukti vaikų. Pabuvus prie šio akmens jų lūkesčiai išsipildo. Aina prisimena vieną ekskursantų porą, neteisingai supratusią ekskursijų vadovę. Porelė atsiliko nuo ekskursantų ir tiesiog Dievo lovoje… pasimylėjo. Bet po metų tikrai buvo krikštynos.

Viena nėščia moteris, kuriai gydytojai prognozavo Cezario pjūvį, likus dviem savaitėm iki gimdymo irgi buvusi prie Dievo lovos. Aina sako, kad po to moteris pagimdė natūraliu būdu…

O štai ir „meilės akmenys“, kuriuos laikyte prilaiko apkėtę medžių šaknys. Sakoma, kad poros, prisėdę ant jų, gali įsitikinti, ar jie tinka vienas kitam.

Pati Aina pripažįsta, kad kiekvienas žmogus Puokainių miško masyve turi surasti sau tinkantį akmenį. Jei tokį surasi, skausmai gali atlėgti ir pusmečiui. Bet buvo ir tokių, kurie, susirgę nepagydoma liga, čia jau daugiau nebeatvažiuodavo.

Žmonių padėkos – laiškuose

Martynas Gray, Amerikos antropologas, apsilankęs Puokainiuose, sakė, kad ši vietovė pagal sakralinės geografinės principus susijusi su kitų valstybių šventvietėmis. „Mane toje vietovėje apėmė žodžiais sunkiai nusakomas jausmas. Tarsi srovė kūnu teka. Aš manau, kad senais laikais ši vietovė buvo naudojama svarbioms apeigų ceremonijoms“.

Aina priduria: „Dabar per planetos jėgos vietas Kosmoso energija spinduliuoja vis stipriau. Tai neutralios jėgos, ir jas panaudoti galima ir geriems, ir blogiems tikslams. Piktavališkas šių jėgų panaudojimas brangiai kainuoja. Tačiau jūs per regimuosius vaizdus galite susipažinti su pasauliu, kuriame kiekvienas yra gerbiamas ir mylimas bei patiria įkvėpimą kūrybinei veiklai“.

Ši moteris teigia, kad namuose saugo šimtus žmonių laiškų ir padėkų už susigrąžintą sveikatą, atrastą sielos ramybę ir kitas malones.

.lrytas.lt

Tačiau, jeigu gyvenimiškos pažiūros ir mokslinio pagrindimo stoka neleidžia tikėti antgamtiniais stebuklais, tai apylinkės ramybė ir galimybė įdomiai pasivaikščioti gryname ore pradžiugins bet kurį skeptiškai nusiteikusį protą. Svarbiausia – nepamiršti patogiai apsiauti, nes takai vingiuoja kalvota apylinke – tai nepaprastai pamėgo orientacinio sporto šalininkai.

Įėjimo mokestis (2014 metais):

suaugusiesiems – 2,00 EUR/ 1,41 Ls

vaikams, dieninio skyriaus studentams, pensininkams – 1,70 EUR/ 1,19 Ls

vaikams iki 7 m. amžiaus, specialiųjų internatinių mokyklų ir vaikų namų auklėtiniams – nemokamas bilietas.

Įvažiavimas į teritoriją:

lengvajam automobiliui – 1,50 EUR/ 1,05 Ls

autobusams važiavimas „Lanko keliu“ („Loka ceļu“) – 4,50 EUR/ 3,16 Ls

ekskursantų pasitikimas „Trikampyje“ („Trijstūrī“) – 1,50 EUR/ 1,05 Ls

© 2014, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.