0

Norvegijoje gyvenanti lietuvė iš Punios stebina dekoratyviniais medeliais iš biserio karoliukų

liepos 29, 2014 Amatai, Auksarankiai

Norvegijoje gyvenanti Genė Steponavičienė iš Punios jau trejus metus kuria dekoratyvinius medelius iš biserio karoliukų, kurių jau sukūrė per 200. Medeliais menininkė išpuošusi savo namus ir Lietuvoje, ir Norvegijoje. Biseris – dekoravimo priemonė, turinti savą istoriją. Biserio karoliukais batus puošė garsūs dizaineriai kaip Paco Rabane, Emanuel Ungaro, Yves’as Saint Laurent’as

Nuotr. iš asmeninio Genutės albumo / Genutė tikisi, kad ateityje hobis virs maloniu darbu

Nuotr. iš asmeninio Genutės albumo / Genutė tikisi, kad ateityje hobis virs maloniu darbu

Grįžo prie mylimos veiklos

„Nuo pat vaikystės mėgau rankdarbius. Vaikystėje užsiimdavau siuvinėjimu, taip pat pasisiūdavau sau drabužių. Esu baigusi dizaino studijas. Tačiau dirbau kitus darbus, nesusijusius su mano mėgstama veikla. Kai suprastėjo sveikata, norėjau veiklos, kuri džiugintų, todėl grįžau prie rankdarbių. Iš pradžių piešiau paveikslus, užsiėmiau dekupažu, paskui pradėjau kurti medelius“, – pasakoja Genė.

Kiekvienas medelis – savaip mielas

Medelių gamybai labiau tinka biserio karoliukai, tačiau kartais Genutė naudoja ir natūralius akmenukus.

„Gaminu ne tik medelius, bet ir šviestuvus, žvakides ir proginius medelius, tinkančius vestuvėms, krikštynoms. Turiu padariusi dvigubų medelių su žvakidėmis, simbolizuojančiomis dviejų žmonių bendrą gyvenimą bei ugnies kurstymą“, – sako Genė.

Legenda, padėjusi atsirasti biseriui

Biserio pavadinimas kildinamas iš arabiško žodžio „busr“, kuris verčiamas kaip „dirbtinis perlas“. Biserio atsiradimą lėmė stiklo atsiradimas, kurio istorija jau siekia kelis tūkstančius metų.

Legenda byloja, kad stiklą išrado finikiečių pirkliai, kurie Viduržemio jūra plukdė gamtinės sodos krovinį. Nakčiai pirkliai išsilaipino į smėlėtą krantą ir ruošėsi gaminti maistą. Kadangi nebuvo šalia akmenų, tai laužą apdėjo sodos gabalais.

Ryte, išsklaidę pelenus, pamatė nuostabų lydinį, kuris buvo tvirtas kaip akmuo, degė ugnimi saulėje ir buvo skaidrus kaip vanduo. Tai buvo stiklas.

Biserio karoliukais batus puošė Paco Rabane, Emanuelis Ungaro ir Yves’as Saint Laurent’as

Biserio įvairovė

Biserio karoliukų era prasidėjo Japonijoje, kuomet 1949 metais buvo įkurta „Miyuki“, o 1957 metais – „Toho“ bendrovė. Dėl simetriškai vienodo karoliukų dydžio japoniškas biseris laikomas kokybiškiausiu.

Biserio karoliukų gamyba suklestėjo Venecijoje, tiekiančioje biserį į Rytus ir Vakarus. Biseris buvo keičiamas į auksą, prieskonius bei šilką. Afrikoje biserį žmonės naudojo vietoj monetų. Paplito ir Bohemijos biseris. Jis išsiskyrė spalvų įvairove, buvo padengtas spalvota emale bei nušlifuotas.

Biserio karoliukai gaminami iš stiklo, stiklo skaldos, keramikos, plastiko ir metalo. Su technologijų pagalba karoliukus galima nuspalvinti įvairiausiomis spalvomis bei atspalviais.

Biserio karoliukai ir šiandien plačiai paplitusi priemonė papuošalų, suvenyrų, žaislų gamybai, drabužių papuošimui. Specialiose parduotuvėse galima įsigyti įvairiausių biserio karoliukų rūšių: skaidrių, matinių, metalinių, blizgių, dažytų ar nedažytų.

Šiuo metu medelių gamyba Genei labiau hobis nei darbas. Menininkė tikisi, kad ateityje savo darbais sudomins ir kitus žmones. „Norėčiau, kad ateityje mano hobis virstų darbu, nes ši veikla man tinka ir labai patinka“, – šypsosi Genė.

15min.lt

© 2014, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.