0

Ir partitūrų tapytojas

rugpjūčio 25, 2014 Įžymūs žmonės, Kūrėjai ir kūryba

Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter//

Minėtas M. K Čiurlionio paveikslas manyje sukėlė kitokias mintis nei prieš tai buvo tekę parašytas apie jį skaityti. Menininkas gali būti savaip interpretuojamas, ne vien atliekant jo muzikinę partitūrą, bet ir interpretuojant jo paveikslą, tuo labiau jei jo turinys nėra įvardijamas kasdieniais objektais. Autorius šiuo klausimu yra talentingas ir įvairiapusis.

Sonata Nr.5 (Jūros sonata). Allegro

M. Čiurlionis. Sonata Nr.5 (Jūros sonata). Allegro

Neabejotina, kad šiame dailės  kūrinyje – nutapytas skambantis vaizdas. Muzikinis vaizdas priimtas užrašyti muzikiniais simboliais – natomis, Čiurlionio dvigubo talento dėka, nutapytas – suskamba spalvomis. Menininkas galėtų būti sulyginamas su žvaigžde, kuri Lietuviškoje galaktikoje suspindo ryškiausiai ir iki šiol stebina, pažėręs mįslių, kurias laiko tėkmėje bandoma įminti, jas interpretuojant.

Ką muzikantas galėtų įžvelgti šiame vaizde? Dailininko akis pastebės vienus niuansus, dailės mėgėjas įžvelgs kitą prasmę, o muzikantas, gerai pažįstantis natas ir nepasiklystantis natų jūroje, šį paveikslą interpretuos savitai. Neabejotina, šis paveikslas jame suskambės.

Komponuojantys ar atliekantys muziką, jo minėtame paveiksle įžvelgs nutapytą muzikinę partitūrą, apsireiškiančią simboliškai, netiesiogiai. Nėra paslaptis, kad netiesioginis objektų ar minties vaizdavimas, juos įprasminant kitame objekte, buvo priimtiniausias Čiurlioniui būdas atvaizduoti, išsisakyti.

Priminsiu, kad muzikinė partitūra yra vizualus muzikinio kūrinio pateikimas naudojant muzikinę notaciją. Kitaip tariant, visas muzikos kūrinys popieriaus lape yra sudėtas į natas. Pastaroji, panaudojant Čiurlioniškąjį dailininko teptuką buvo transformuota į spalvas ir jų derinius. Šiame paveiksle nerasime griežtai įprastos penklinės, kuri garsų aukštumui užrašyti įsigalėjo jau kelis šimtmečius atgal, praėjusi savo evoliucijos kelią ir iš dviejų skirtingų spalvų pavirtusi į juodaspalves penkias. Būtent ant jos yra dėliojami muzikinės kompozicijos simboliai, kuriuos kažkas perskaitęs priverčia vidinės klausos dėka skambėti, o suskambėjusi mintyse iššaukia tam tikrus vaizdinius. Penklinė Čiurlionio paveiksle, yra pavirtusi spalviniais klodais, kurie primena banguojančios jūros vaizdą. Atitinkamos spalvos klodas pažymi penklinės pradžią ir jos pabaigą. Spalvinius laiptus galima skaityti iš viršaus į apačią arba iš apačios į viršų. Jie susilieja į vieną visumą, kurios išraiška – jūra.

Paveiksle regima spalvų pastelė sukelia įvairias emocijas. Jas žadina spalviniai niuansai. Kuo daugiau spalvų, tuo įvairesnė emocijų puokštė. ,,Spalva’’ muzikoje yra dermės sąvoka. Ja išreiškiamos dvasinės būsenos nuotaikos. Tamsesni klodai asocijuojasi su minoru. Minoras – liūdesio išraiška, vakaro sutemose skendinti siela. Šviesūs – reiškia į dangų pakylėtas akis, sąlytį su visata, viltį.  Tai tik du kontrastiniai nuotaikų atspindžiai. Partitūroje susilieja daugiau nei dvi žmogų apimančios būsenos ir nuotaikos, kurių kitimas atspindėtas  pažirusiomis muzikos lape spalvomis. Tariamas jūros vaizdas yra žmogaus emocijų rezervas, kurios glūdi jame ir pasireiškia atitinkamu išgyvenimo pavidalu laike.,,Spalva’’ muzikoje – harmonija. Visuma, derėjimas ir konsonansai. Pilnatvė ir būtis. Gyvenimas emocijų pasaulyje, jų kasdienė išraiška, nepastovumas. Spalva muzikoje – tembras, t. y. instrumentų grupės charakteristika. Paviršiuje dominuoja iškalbingieji styginiai, sielos instrumentai, regima lanksti melodija, kuri virpa, plevena ore ir kartu kinta laike. Dugne atrama  – kontrabosai, kurie per amžius niekuomet nebuvo iškalbus. Su jų garsu baigiasi pasaulis. Viduryje išsidėstę pučiamieji persipina su tuo kas regima, įnešdami naują spalvinį akcentą, impulsus.

Muzika – laiko tėkmės menas. Prisilietęs prie paveikslo, žvelgiantysis leidžiasi vedamas tolyn, į ten, kur laikas nebevaidina jokios reikšmės. Laiko tėkmėje įžvelgiama turinio dinamika, judėjimas. Nėra takto brūkšnių, meninį vaizdą padalinančių į apibrėžtus motyvus, frazes, tačiau judėjimo kryptis geba nustatyti ribas tarp minties pradžios ir pabaigos. Paveiksle pastebimas bangavimas, kuris yra muzikinių simbolių atitikmuo penklinėje: garso aukštumo, trukmės, tembro, dinamikos.

         Šis tapybos pavyzdys, tai – meninės sintezės kūrinys, kuriame atsispindi beribis žmogaus vidinis pasaulis. Muzikinės partitūros transformacija į tapybą. Tai – muzikinių simbolių išraiška spalvomis. Juodai baltų natų virsmas į išraišką.

Pabaigai

Nepaneigsime, M. K. Čiurlionis vis dar tebėra garsiausias kada nors gyvenusių kompozitorių bei dailininkų Lietuvoje. Daile domėtis pradėjęs tik 29 – erių, į meno erdvę išplaukė pranokdamas kitus menininkus savita vaizdų kalba, kurioje atsispindėjo idealiojo, akimi nematomo ir žmogaus protu logiškai nepagrindžiamo pasaulio išraiška užuominų pagalba. Pradėjęs mokytis tapymo meno, bodėjosi mokytojo pamokomis, mat jau buvo savarankiškai subrendęs mąstytojas, kuriam reikėjo tik drobės išsisakymui. Iliuzijų pagalba paslėpti aplinkos disonansą ir rasti sielai atgaivą mene. Buvo jautrus, bet ne bailus meniniuose sprendimuose. Baimė, atsargumas tėra tik kliūtys, trukdančios menininkui bręsti ir prabilti naujoviškai. Čiurlionis geidė būti savo minčių ir sprendimų autoriumi, bet ne vienu iš daugelio menininkų, kurie paklūsta diktuojamiems meno pasaulio dėsniams ir norėdami būti populiariais, prisitaiko prie vyraujančios meno bangos. Apdovanotas dvigubu talentu, jis išliko muzikalus dailėje ir tapybiškas muzikoje. Tai paliudija jo simfoninės poemos ,,Miške’’, ,,Jūra’’. Kiekvieną paveikslą gaubia paslapties šydas, uždanga skirianti esamą pasaulį nuo Čiurlioniškojo. Kaip pastebėjome, juose nėra buities. Tad tapyto meninio vaizdo neįmanoma atpasakoti, logiškai pagrįsti. Simbolis, kaip pavienis vaizdas, tačiau esąs visumos dalis, veda tolyn tol, kol protas susiduria su nuojauta, intuicija. Apibendrinamo pobūdžio pavadinimas tik užmena, nurodo. Reikalinga laiko tėkmė jį suprasti, tarsi muzikinį kūrinį širdimi išklausyti, nuimti lukštą, kuriame pasislėpęs simbolis.

Kažkada, Olivier’is Messiaen’as Čiurlionio kūrybos apibendrinimui rado trumpą ir logišką išraišką: „Nepaprastas muzikos ir tapybos kompozitorius’’. Papildyčiau tapęs ir muzikines kompozicijas.

baltai.lt

© 2014, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.