Baltų žinyčios vartai

0

Per šalčius nepamirškime ir paukščių

viršaitis gruodžio 30, 2014 Gamta, Gamtosauga, Gyvūnija

Selemonas Paltanavičius//

Lesykla paprastai statoma (tvirtinama, iškabinama) gerokai prieš žiemą, kad paukščiai ją atrastų ir priprastų. Tokiose vietose apie lesyklą susidaro pastovi paukščių grupė, čia besilaikanti visą žiemą. Ir net pasibaigus žiemai, paukščiai dažnai lieka perėti juos išsaugojusios lesyklos kaimynystėje.
Apibūdinti lesyklos konstrukciją sunkiausia, nes vieno nustatyto lesyklų tipo nėra. Tai gali būti visų įsivaizduojama „klasikinė“, namelį be šoninių sienų primenanti lesykla, taip pat jos gali būti iš gamtinės medžiagos ar iš pačių įvairiausių apyvokos daiktų.
Paprastai lesyklos tipą lemia ne tik turimos medžiagos, bet ir vieta, kurioje ji bus pritvirtinta, taip pat paukščių rūšys, kurios potencialiai gali lankytis šioje vietoje.
Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai – medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tinka ir be stogo įrengta lesykla – paprasta, plokščia, su krašteliais. Iš jos gali tekti kasdien valyti sniegą, tačiau be to neapsieisime ir prižiūrėdami kitokias lesyklas. Atvira plati lesykla patraukli daugeliui paukščių, kuriems svetima uždara erdvė (pastogė) – juodagalvei sniegenai, svilikui, čimčiakams, šiaurės kikiliams, geltonosioms startoms, strazdams.
Lesyklos gali būti pagamintos ir iš plastmasinio vamzdžio (ar butelio) – jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, riešutinei ir stambesniems geniams. Kai kas lesyklai panaudoja tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Svarbiausia tokias trumpaamžes lesyklas surinkti atėjus pavasariui ar joms visiškai suirus žiemą.

Dabar galima nusipirkti pačių įvairiausių serijinės gamybos lesyklų. Jos patogios, patvarios, tačiau tai – ne mūsų rankomis daryta paukščių globos priemonė.
Įprasta lesykla kalama iš lentučių, faneros, medžio tašelių. Jos pagrindas turi būti apkalamas krašteliu, kad lesalas neišbyrėtų žemėn. Lesyklos stogelis daromas nebūtinai nuolaidžiais kraštais ir tvirtinamas ant vieno ar keleto tvirtų statinių. Stogelis gali būti šiek tiek platesnis už lesyklos pagrindą, kad vidun patektų kuo mažiau sniego, o atlydžio metu – lietaus. Jeigu lesyklon per dažnai atskrenda varniniai paukščiai, kurių jūs nenorite lesinti, lesyklos šonai gali būti apkalami horizontaliom lentelėm (tarpas tarp jų – 4-4,5 cm) arba tinklu su panašaus diametro akimis. Jeigu prie lesyklos pradeda lankytis ir jūsų globojamus sparnuočius medžioja paukštvanagis, galite lesyklą perkelti prie labiausiai šakotų medžių, o jei neturite tokios galimybės, prie jos pririškite apsaugą – gudobelės ar erškėčio šakų šluotą. Tam tinka ir eglės šakos ar spyglius barstanti kalėdinė eglutė.
Lesyklas galime pagaminti iš daugybės daiktų – tam gali būti naudojamas pratrūkusiu šonu ąsotis, horizontaliai pritvirtintas stiklainis, jau minėti plastmasiniai buteliai, tušti kokoso riešuto kevalai ir t.t.
Visi šie daiktai kai kada gali derėti prie aplinkos, tačiau jiems taikytinas vienas reikalavimas: jie turi būti patogūs prižiūrėti (pilti maistą ir valyti) bei saugūs paukščiams. Į netvarkingai paruoštos lesyklos aštrias briaunas paukščiai gali susižaloti ar žūti įstrigę plyšiuose.
Savo sodybos kieme, nuo krūmų ar medžių nedaug nutolusioje vietoje, galime įruošti paukščių lesinimo aikštelę. Nuvalytoje bent 4 kvadratinių metrų aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada – net kurapkos. Tačiau tai netrukdys čia lankytis zylėms, bukučiams ar geniams. Aikštelėse paukščius dažnai puola paukštvanagiai, todėl jos kraštuose galima pastatyti eglutes, į sniegą įsmegti eglės ar spygliuotų medžių šakų.

Daugiau patarimų apie lesyklas sparnuočiams rasite svetainėje www.zaliejituristai.ltpublikuojamame straipsnyje „Lesyklos sparnuotiesiems bičiuliams“, kurį parengė Sondra Jonceva:

Lesyklų esama įvairių. Papraščiausia ir populiariausia – mažo namelio ar dėžutės pavidalo. Ji būtinai turi turėti stogelį, apsaugantį lesalą nuo sniego, lietaus ar šlapdribos.

Gana patogios yra automatinės lesyklos. Papraščiausia iš jų – virš lentelės žemyn kakleliu pritvirtintas butelis, pilnas biraus lesalo. Kad žvilgėdamas saulėje nebaidytų paukščių, jį galima nudažyti neryškia (pilka, ruda) spalva arba apklijuoti samanomis, kerpėmis, medžių žieve.

Kiekvienas įrengęs lesyklą turi atminti, kad paukščius reikės lesinti sistemingai, kasdien,

ypač per didžiausius šalčius.

Tokią lesyklą įrengti labai paprasta.

Didžiosios ir mėlynosios zylės mielai lanko prie lango ar orlaidės pritvirtintas lesyklas. Taip ypač patogu paukščius lesinti miestuose.

Įvairios pakabinamos lesyklos. Joms tinka įvairi plastmasinė tara bei tinkamai paruošti medžių stuobriai.

 Paukščiams kopikams – zylėms, geniams ir bukučiams tinka pakabinama lesykla, kurią nesunku pagaminti iš tuščios konservų dėžutės.

Dabar šiek tiek apie lesalą. Jokiu būdu netinka sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs maistas, chemikaluose mirkyti grūdai ar kitos sėklos.

Geriausias maistas žiemojantiems vabzdžialesiams – nesūdyti lašiniai ar taukai. Juos mėgsta visų rūšių zylės, geniai, bukučiai ir lipučiai – dažniausi lesyklų lankytojai. Šis lesalas ypač tinka per stiprius šalčius, kada bet koks kitas maistas sušąla, sukietėja. Be to, lašiniai ar taukai šaltyje negenda, todėl nėra jokio pavojaus susargdinti globojamus paukščius. Zylės, geniai ir strazdai mielai les varškę, duonos trupinius. Vabzdžialesiams tinka ir nesūdytos žalios mėsos smulkiai pjaustytos atliekos.

Puikus lesalas zylėms, geniams, bukučiams ir juodagalvėms sniegenoms yra stambios saulėgrąžų sėklos, kurias sparnuočiai puikiai moka išlukštenti.

Kaime labai geras ir pigus lesalas grūdlesiams – pelai su įvairių piktžolių sėklomis. Juos galima berti į lesyklas arba, nuvalius sniegą, tiesiog ant žemės.

Zylės (ypač didžiosios) ir bukučiai mielai aižo arbūzų, moliūgų sėklas. Tačiau jų nepatartina berti per stiprius šalčius (-25-30ºC), nes sušalusių sėklų paukščiai neįstengia išgliaudyti.

Šaltu oru lesalas, ypač drėgnas, greitai sukietėja, todėl duonos trupinius geriausia maišyti su lajumi ir saulėgrąžų aliejumi, tuomet jie lieka minkšti ir juos noriai lesa zylės, geniai, bukučiai. Per šalčius į tuščią konservų dėžutę ar kokį kitą indelį galima pripilti lydytų taukų ar margarino – tai puikus lesalas zylėms.

Kuo įvairesnio maisto bus lesyklose, tuo daugiau sparnuočių rūšių jose lankysis. Žinoma, paukščių gausa priklausys ir nuo to, kur įrengsime jiems „valgyklą“– miške, parke, sode ar miesto viduryje. Kaime, pamiškėse, didesniuose parkuose jūsų įrengtas lesyklas lankys daugiau kaip dvidešimt sparnuočių rūšių.

Paukščius lesyklose labai įdomu stebėti – čia galima apie juos daug sužinoti, išvysti tokių jų gyvenimo epizodų, kokių nerasite jokiose gamtininkų parašytose knygose. Paukščių grožis, judrumas ir gyvybingumas, žmogui teikiama nauda yra puikus atpildas tiems, kas jais žiemą pasirūpina.

Straipsnyje naudota medžiaga: knygos „Paukščių biotechninės apsaugos priemonės“, – 1989; Alius Balbierius „Jaunojo gamtininko kalendorius“, – 1995; ).

forest.lt

© 2014, viršaitis. All rights reserved.