0

KŪNOVARA – baltiškas prigimtinių galių vystymas

rugsėjo 30, 2015 Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, Sveika gyvensena

Adrė ZAKRAUSKAITĖ\\

Turbūt dar ne kiekvienam teko girdėti žodį „kūnovara“. Tai – baltiška pasaulėžiūra paremta fizinių ir kvėpavimo pratimų sintezė, sužadinanti žmogaus gyvybingumą bei suderinanti kūną, jausmus ir mintis.

Šios praktikos autorius, etnopsichologas, jau 20 metų veikiančios tautinės „Darnos“ mokyklos įkūrėjas ir baltų tikėjimo dvasininkas Liutauras BALSYS-BALTASIS ilgą laiką domėjosi Rytų dvikovomis ir dvasiniais mokymais, tačiau ilgainiui ėmė ieškoti savos metodikos, lietuviško mokymo apie žmogaus kūną, dvasią ir sielą. Kūnovara – tai viena iš jo įkurtos tautinės mokyklos mokymų dalių. Tiesa, pašnekovas vengia kūnovarą vadinti tiesiog treniruote ar mankšta (iš pažiūros gali pasirodyti būtent taip), mat ji apima gerokai daugiau dalykų bei gali būti įžanga į tolesnį dvasinį kelią, gilinimąsi į baltiškąją pasaulėžiūrą. Liutauras pasakoja, kas yra kūnovara, kodėl ji tinka mūsų krašto žmonėms ir koks jos ryšys su baltiškąja pasaulėjauta.

IMGP9638

Nuo Rytų filosofijų – prie savo šaknų paieškų
Prieš kalbėdamas apie kūnovaros kilmę pašnekovas prisimena savo dvasinio kelio pradžią: „Daugybę metų teko praktikuoti sveiką gyvenseną, domėjausi kovos menais, dvasiniais dalykais, studijavau parapsichologiją, paskui psichologiją. Pamenu, pirmaisiais Nepriklausomybės metais mūsų šalyje atsirado įvairių galimybių, praktikų iš Rytų… Kaip jaunas žmogus, ieškojau kažko gyvo, kažko judraus. Gilinausi į budizmą, kovos menus, ir šis gilinimasis pamažu nuvedė į gilesnį dvasinio pasaulio pažinimą, tačiau tai vyko ne per mankštą, o per pasaulėžiūrą ir kalbą. Tuo metu atsirado pirmosios mokyklos, į Lietuvą atvyko dzenbudistai, pirmą kartą prisiliečiau prie kažko nekrikščioniško. Turėjome ranka verstus budistinius tekstus, tačiau iš dalies prisibijojome tos literatūros, nes joje buvo aprašyti tokie dalykai, kurie ribojasi su racionalaus proto peržengimu; technikos, kurios moko gilesnio pasaulio suvokimo, pažinti savo pojūčius, žengti į vidinį pasaulį, kuris yra neaiškus…

Visgi negali suprasti paties mokymo, kol nesupranti savo ar kitų tautų kalbos. Azijos kalbas ne taip paprasta iš karto suvokti, mąstymas vyksta visai kitaip, juolab kad tai labiau matematinės sanklodos kalbos, simboliai. Teko mokytis kinų kalbos, kuri darė poveikį mąstymui, nes mąsčiau lietuviškomis sąvokomis. Lietuvių kalba nepadėjo suvokti Rytų filosofijos, gilesnių dalykų joje – kodėl jie galvoja būtent taip, apie kokias keistas energijas ten kalbama ir panašiai. Tačiau jeigu išmokęs kalbą tu gali pajusti to pasaulio kitoniškumą, vis tiek negali pakeisti savęs, nes nuo gimimo esi suformuotas tėvų kalbos. Tačiau pats didžiausias atradimas buvo, kai suvokiau, kas yra tautos dvasia (mumyse esančių neuronų jungtys ir jų neuroarchitektūra tam tikru pagrindu supranta pasaulį taip ir ne kitaip, ir tai yra medžiagiškai apčiuopiama tautos dvasia). Apie etnopsichologijos įtaką mūsų tautos būdo išskirtinumui rašiau psichologijos bakalaurinį darbą. Ši tema Lietuvoje dar labai mažai ištyrinėta.

2015-08-18 23.36.43

Ilgai ieškojau, o kokį dvasinį palikimą turi lietuviai, koks buvo jų pasaulėvaizdis, koks tikėjimas vyravo iki krikščionybės laikų ir kodėl su juo buvo taip kovota. Rašytiniuose šaltiniuose tai nėra plačiai aprašyta, yra tik užuominos. Pavyzdžiui, yra užuominų apie tai, kaip kunigaikštis mokė savo sūnų – griežtos treniruotės, ankstyvas kėlimasis, maudymasis šaltame upelyje, treniruotės, šiurkštūs drabužiai, malda… Tai labai panašu į Rytų mokymus, vienuolynų gyvenimo ritmą. Ėmiau ieškoti daugiau istorijų. Apie pačią baltiškąją pasaulėjautą tarybiniais laikais daug rašytinės informacijos nebuvo, tačiau palikta nemažai simbolių ir užuominų, todėl teko skaityti „tarp eilučių“, suprasti informaciją iš atskirų sakinių, žodžių, lietuviškų žaidimų – tam man itin pravertė žinios, gautos besigilinant į Rytų mokymus“, – pasakoja Liutauras.

Remdamasis savo ilgamete patirtimi, tyrinėjimais ir ieškojimais, 1995 metais pašnekovas įkūrė tautinę „Darnos“ mokyklą, kurios mokymai remiasi baltų pasaulėžiūra ir sąmonongos sveikos gyvensenos būdu. Kūnovara – tai viena iš sudėtinių mokymų dalių. Mokykloje taip pat mokoma gamtojautos, rymojimo (dvasinio gelminio pasinėrimo ir gyvatos nuraminimo būdo), sąmoningo sapnavimo praktikų bei giliau supažindinama su baltiškosios pasaulėjautos šaknimis.

Untitled-12Untitled-10Untitled-9

Suprasti kūnovarą galima pasitelkus gimtosios kalbos žodžius
Aiškindamas kūnovaros mokymą Liutauras didelį dėmesį skiria lietuvių kalbos žodžiams, mat, anot jo, būtent taip mes geriausiai suprasime visus reiškinius. Pašnekovas dėsto: „Kai suvokiau, kad kūnas kaip reiškinys yra valdomas kažko iš vidaus, ir jame yra vidinės galios, kilo klausimas – o kas tai yra? Tai yra varos. Lietuvių kalboje žodis „vara“ turi prieštaringą reikšmę, sakoma – varyk, tarsi per prievartą (iš čia, beje, ir kilo žodis „vargas“). Pirmoji kūnovaros reikšmė – tai kūno varymas, tačiau nereikėtų to suprasti primityviai. Jeigu kūną reikia varyti, vadinasi, jis yra kažkieno varomas, kaip mašina yra varoma variklio. Kaip paleisti tą variklį? Reikia pasukti kažkokį raktelį, kad jis užsivestų. Palaipsniui ėmiau suvokti, jog viduje kažkas „gyvena“, ir tą kažką reikia pažadinti.
Yra būdų, kaip užvesti, pažadinti, pakelti, išlaisvinti ir įgyti vydėjimą, įgalinti mumyse esančią gyvybę. Gyvybė – tai gyvatos savybė. Lietuviškai galūnė -ybė, pridedama prie šaknies gyv-, reiškia gyvasties savybę. Pažadintą gyvatą dabar mes dažnai vadiname seksualine energija. Gyvatos prigimtis – kūniška ir genetiška, ji susieta su genų informacija, tačiau jos valdymas priklauso nuo valios akto ir sąmoningumo, t. y. nuo jausmų (sielos) ir dvasios (nemaraus šviesiakūnio). Taigi vara – tai reiškinys, kurį sukelia gyvata, ir tai yra tas, ką nelietuviškai mes vadiname „energija“. Lietuviškai energiją geriausiai įprasmina žodis „Agna“ (ugnis), nes nėra kito tokio elemento, kuris išreikštų energiją. Mūsų kūno varos dažnai yra slopinamos, todėl mes negalime pasiekti aukštesnių dvasinių patirčių.

Kūnovaros metu varos (žmoguje esančios vidinės galios sukuriai) pakeliamos iki širdies lauko, šis išplinta ir kartais žmonės nebevaldo emocijų. Tuomet reikalingas geras vadovas, kuris galėtų tam vadovauti. Kūnovaros vedėjas, mokytojas – tai varonis. Jis turi vadovautis širdimi, tačiau taip pat turėti stiprią valią.“

Kūnovara – tai sąmoninga sveikatinimo, atjauninimo ir įgalinimo praktika, padedanti iš sąstingio išlaisvinti žmogaus kūną, paruošti jo galias kūrybingam ir kokybiškam gyvenimui, savo jausmų dermės pasiekimui. Ją sudaro seka tam tikrų fizinių ir kvėpavimo pratimų, kurie padeda savyje atstatyti vidinę dermę, teisingai pajausti vidinį „AŠ“. Žodyje „AŠ“ rasime šaknį žodžiams „ašai“ „ašis“. Tas „AŠ“ turi kūną, organus, mintis, jausmus, svajas, taip pat jis yra nematerialus. Kūnovara padeda suderinti savo ašį, kuri yra maždaug širdies plote.
Širdis – tai organas, kuris savo tiksėjimu, susitraukimu ir kraujo išstūmimu sudaro vieną laiko vienetą, vadinamą tiku. Todėl kai tikas pradeda pulsuoti, sudaryti ritmą, taip atsiranda vienas laiko vienetas, ir to tiksėjimo metu atsiranda tekėjimas, ėjimas. Mes tai vadiname bendru žodžiu – tik\o ėjimas, tik ėjimas, tikėjimas. Atsiranda tiko vieneto takas. Protėviai likimu vadino tai, kiek mums dar liko širdies susitraukimų – tikų. Kūnovara kaip reiškinys tai prailgina. Nėra taip, kad ji ilgintų širdies darbą, tačiau šis mokymas neleidžia mūsų širdžiai mušti neteisingo ritmo, kiek įmanoma labiau ji visą palaiko taip, kaip kad suteikė Kūrėjas. Tokiu būdu žmogus savyje suderina viską, kas jame iškrypo, ir sugrįžta į savo „Ašį“, – pabrėžia Liutauras.

IMGP9613IMGP9614

Tinka įvairaus amžiaus žmonėms
Kūnovaros pratimai, sako pašnekovas, padeda pastebėti, kaip išderinta tos dienos žmogaus pusiausvyra. „Būna, jeigu žmogus susijaudinęs arba yra priverčiamas daugiau dirbti logine seka, dirba vienas jo smegenų pusrutulis, o kitas yra slopinamas, tad žmogus persikreipia, pradeda klausytis viena ausimi, žiūrėti viena akimi, pasisuka šonu, o taip ir nejučiomis iškreipia stuburą… Vėliau atsiranda stuburo problemų, užspaudžiamos nervų šaknelės. Turime surasti savo pusiausvyrą – todėl ir siekiame darnos, sugrįžti į savo ašį, nurimti.
Užsiėmimo metu keliame varas iki tam tikro aukščio, jos atlieka įsukimo reiškinį, kurį aš pavadinau gyvata. Kaip jas įsukti, įgyvatinti, yra tam tikra technika. Užsiėmimą pradedame nuo minčių, todėl pradžioje visuomet kartojame tris labai svarbius teiginius, kurie padeda paruošti sąmonę.

Yra tam tikra pratimų seka, kurią atlikdami sakome: „Atėjome savo minčių skaistumu, savo nuoširdumu ir esybės nuolankumu.“ Vadinasi, turi būti minčių skaista, nuoširdumas, egoizmo nebuvimas, puikybės nepalaikymas. Tuomet atliekamos tam tikros kvėpavimo technikos, kurios padeda veikti mintis, jausmus. Visa tai – labai gilūs reiškiniai, kurie aiškinami užsiėmimuose remiantis lietuvių kalbos žodžiais.
Kildamos mūsų kūne varos kinta trimis etapais. Į žodžio „vara“ šaknį įterpus kitas balses pakeičiamas ir prasmių laukas: var-, ver-, vir-. Pradžia – var-, tarsi vartai, tuos vartus jūs praveriate (ver-), ir pro juos išvirstate (vir-), įvykdote iš fizinio į emocinį, vėliau į dvasinį virsmus. Veiksmas labai aiškus – atvėrimas, eiga ir virsmas.

IMGP9625

Tai pasiekiama specialia mankšta ir kvėpavimu, teisingai sukant sąnarius, išjudinant visas sąstingio vietas. Kūnu geriau pradeda cirkuliuoti ne tik kraujas, bet ir Agna – mūsų gyvybinė energija. Ypač daug dirbama su aktyviais taškais, esančiais delnuose ir kojų paduose. Kvėpavimas – labai svarbi pratimų dalis, tam tikrais pratimais jis užlaikomas, stabdomas, kol pakinta žmogaus sąmonės būsena. Dažniausiai tie, kurie viską atliko teisingai, po užsiėmimo pajunta milžinišką energijos antplūdį ir paskui sako – aš atėjau čia išsikrauti, o išėjęs turiu dar daugiau energijos… Ir jie nesupranta, kad gavo tikrą dovaną. Tuomet skatinu juos – eikite ir darykite, ką norite, kurkite, šokite!

IMGP9626

Po užsiėmimų visuomet klausiu žmonių, kaip jie jaučiasi, ir dažnai mokiniai pasakoja, jog jaučia keistą lengvumą, pilnatvę. Kai žmogus grįžta į savo tikrąjį „AŠ“, pasišalina įtampos, o įsukus jo gyvybinę energiją žmogus pasiruošia kūrybiniam gyvenimui, jame atsiranda DORA, vėliau jau žmonių vadinama darna. Mokiniai teigia, jog pagerėjo jų sveikata, fizinė forma, lankstumas, nurimo protas, pagerėjo koordinacija, sustiprėjo reakcija, praėjo nugaros ar kokie kitokie skausmai… Pastebėjau, jog kūnovaros efektyvumas pasireiškia jau po pirmo užsiėmimo – vyresnis žmogus jaučiasi prisipildęs jėgų ir atjaunėjęs, jaunesnis – sustiprėjęs ir įgijęs naujų gebėjimų.

IMGP9633

Kūnovaros užsiėmimus gali lankyti bet kokio amžiaus žmonės – kartais į užsiėmimus ateina visos šeimos, užsiėmime dalyvauja ir tėvai, ir vaikai, ir seneliai. Žinoma, jų pratimų atlikimo lygis skiriasi, tačiau visiškai nesvarbu, kiek jis šiandien pasilenkė ir t. t. Žmogus tiesiog dirba pats su savimi, jam duotas tam tikras būdas, kaip to pasiekti ir kaip tai gerinti. Nereikia specialiai siekti jokio rezultato. Esmė ne tikslas, o kelias – siekti savo geros jausenos, kūrybingumo ir DOROS su savimi ir aplinka.
„Taip, kaip žmonės įprastai suvokia, darnos pasiekti neįmanoma (tarsi pasiekiu daiktą ir jį jau turiu). Darna – tai amžina siekiamybė, kaip amžinai besisukantis ratas, kurį nuolat reikia palaikyti centre, Ašyje. Kasdien mes jį išderiname stresu, neteisinga laikysena, gyvensena ir t.t., todėl turime kasdien vėl ir vėl įeiti į save, mokytis būti Rodoje su savimi ir Kūrėju.“

Kūnovaroje yra ne tik lėtos ir greitos mankštos, bet ir bendravimo pratimų, kurie sukuria ryšį tarp žmonių, moko teisingai pasiųsti mintį, ketinimą, bendrauti… Pavyzdžiui, sudaromas visos grupės ratas, kuriame dalyviai vienas kitam meta paprastą kamuoliuką. Metant žmogui kamuoliuką reikia pasakyti „prašau“, o priimant – „ačiū“. Toks paprastas pratimas, o tiek visko atsiskleidžia! Yra žmonių, kurie to paprastai padaryti negali, ir tai rodo, kokios problemos slypi jų viduje. Vienas kažkaip ims ir trenks tą kamuoliuką, kitas atsainiai numes, kitas nedrįs… Tai parodo, kaip viskas išsiderinę. Tokie paprasti pratimai vėliau padeda išlikti sąmoningam bendraujant su kitais žmonėmis, išsivysto jautrumas kitiems“, – samprotauja pašnekovas.

IMGP9599

Tinka mūsų krašto žmonėms

Liutauras pabrėžia, jog kūnovaros praktika sukurta būtent mūsų krašto žmonėms. „Gyvename šiaurinėje žemės pusėje, mums reikia daugiau veiksmo, judėjimo. Čia – sąstingio vieta, todėl mums reikalingos didesnės pastangos sąstingiui išjudinti, reikia judesio technikos. Pavyzdžiui, Rytuose, kur yra šilta visus metus, gyvybė yra ypač nerami, todėl ten reikia ją raminančių technikų, pavyzdžiui, jogos, mantrinės technikos. Kai žmonės aklai perneša šias technikas į šiaurę, jie ne visada supranta, jog taip savo gyvybines energijas užsislopina, nežinodami, kada ir kaip šias technikas taikyti. Tada šias technikas praktikuojantys žmonės tampa nebesocialūs, jie tarsi „iškrenta“ iš visuomenės. Lietuviams reikia suktis, išsijudinti“, – pabrėžia vyras.

Pats Liutauras kūnovarą praktikuoja per 20 metų. Kai paklausiau, ar pagerėjo jo sveikata, ar nebeserga, pašnekovas atsakė: „Tai yra neteisingas požiūris. Kas yra liga? Liga – signalas apie tai, kad kažkas tavo gyvenime gali būti pakitę arba kinta. Tai yra tik signalas. Tu gali tai būti atsinešęs iš vaikystės. Pavyzdžiui, dar vaikystėje tau iškrypo stuburas, tu gali sakyti – aš nebesergu, bet tai netiesa. Stuburas – pati svarbiausia kūno dalis, jis taip pat siunčia tau signalus, tačiau dėl tų skausmo ženklų tu priverstas dirbti su savimi daugelį metų. Sveikatai palaikyti tinka įvairios technikos, tačiau manęs asmeniškai jos niekad netenkino, nes tai – fragmentuoti mokymai, kurie gyvenime nedavė vientisumo pojūčio, tai mane paskatino ieškoti kažko savo. Atradau, todėl dabar dalijuosi tuo, ir kasdien tai tobulinu ir tobulinsiu, kol būsiu gyvas.“

Į klausimą, ar didelis lietuvių susidomėjimas baltiškąja pasaulėžiūra ir praktikomis, Liutauras atsako, jog niekada per daug nereklamavo savo mokyklos viešai, tačiau ilgainiui informacija ėmė plisti iš lūpų į lūpas, o augantis žmonių susidomėjimas, anot jo, tik patikina, jog šis kelias – veiksmingas. Į kūnovarą pašnekovas kviečia ateiti kiekvieną – ir tą, kuris nori pradėti gilintis į baltiškąją pasaulėžiūrą, ir tą, kuris tiesiog ieško sveikatinimo praktikos ir nori pajudėti, nesigilindamas į jokius filosofinius dalykus.

Kūnovara – tai sąmoninga sveikatinimo, atjauninimo ir įgalinimo praktika

Kur mus rasti Plačiau skaitykite čia

KŪNOVAROS UŽSIĖMIMAI VYKSTA VILNIUJE, ADRESU LUKŠIO 2, ANTRAME AUKŠTE, 203 SALĖJE. ŠIUO METU RENKAMA NAUJA GRUPĖ, KURI DIRBS ANTRADIENIAIS. YRA ABONEMENTINIS MOKESTIS. KVIEČIAME VISUS SUSIDOMĖJUSIUS. Pasiteirauti galima kuronas@gmail.com

Kaune taip pat yra galimybė lankyti kūnovarą. Sudaroma NAUJA ir PASTOVI kūnovaros grupė.

Kūnovaros užsiėmimai vyks kol kas sekmadieniais:
2015 spalio 11d. (sekmadienį) 11:00 val. Pramonės pr. 24A, 2 aukštas, Kaunas
Praktinė dalis – nuo 11:00 iki 13:00 val.
Teorinė dalis – nuo 13:00 iki 15:00 val.
Esant palankiam orui, nuo 16:00 val. galimi papildomi Gamtojautos patyrimai gamtoje.

Daugiau informacijos apie kūnovarą Kaune rasite: http://www.baltai.lt/?p=20690
Registracija: donatas.baltai@gmail.com arba tel.: +370 601 58529

Norintiems įkurti savo mieste kūnovaros grupę, tereikia susirasti salę, bent dešimt norinčių ir tartis dėl varonio atvykimo ir jūsų apmokymo.

Šaltinis“ žurnalas „RAKTAS“ 2015/20. Nuotraukos Juozo Šerkšno ir Vilijos Dapkevičienės

Raktas's photo.

© 2015 – 2016, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.