0

Du pavojingiausi skaičiai Visatoje, kurie gali mokslą nuvesti į aklavietę

sausio 19, 2016 Astronomija, KOSMOSAS, Mokslas, Žvaigždėtyra

Fizikų bendruomenėje bręsta prieštaringa ir kontroversiška idėja – kad jau pasiekėme limitą, ką galime suprasti apie mus supantį pasaulį per mokslą, rašo Businessinsider.com.

„Per kitus kelerius metus galime sužinoti, ar toliau plėsime savo žinių bagažą apie Visatą, ar pirmą kartą mokslo istorijoje susidursime su neišsprendžiamais klausimais“, – sakė Harry Ciffas, dalelių fizikas iš  Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), skaitydamas pranešimą TED konferencijoje Ženevoje, Šveicarijoje.

multi

H.Cliffo argumentai susiję su tuo, ką jis vadina dviem baisiausiais skaičiais Visatoje. Šie skaičiai apima visą medžiagą, struktūras ir gyvybę, kurią matome kosmose. Jei šie skaičiai būtų bent šiek tiek kitokie, Visata taptų tuščia vieta be gyvybės.

Pirmasis pavojingas skaičius H.Cliffo sąraše yra vertė, kuri reprezentuoja tai, ką fizikai vadina Higgso lauku – nematomą energijos lauką. Kai dalelės juda per Higgso lauką, jos įgauna masę ir tampa protonais, neutronais arba elektronais, kurie sudaro atomus. Be jo nebūtų Visatos elementų.

Higgso lauko egzistavimas buvo patvirtintas 2012 m., kai CERN fizikai atrado elementariąją dalelę, vadinamą Higgso bozonu. Higgso bozonas be Higgso lauko egzistuoti negalėtų.

Tačiau yra šis tas paslaptingo, ko fizikai apie Higgso lauką paaiškinti negali.

Pasak H.Cliffo, remiantis Alberto Einsteino bendrąja reliatyvumo ir kvantinės mechanikos teorijomis – šios teorijos lemia mūsų supratimą apie kosmosą itin didelėje ir mažoje skalėse, – Higgso laukas turi atlikti vieną iš dviejų užduočių.

Jis turi būti arba „išjungtas“ ir tokiu atveju turėti nuliui lygią vertę, ir kitoms dalelėms nesuteikti masės, arba „įjungtas“, ir, tokiu atveju vertė turėtų būtu milžiniška. Tačiau fizikai nepastebi nė vieno iš šių scenarijų.

 

„Realybėje matome, kad Higgso laukas veikia labai silpnai, – aiškino H.Cliffas. – Jis nėra lygus nuliui,o dešimtis tūkstančių trilijonų kartų silpnesnis nei jo numanoma vertė – panašiai kaip šviesos jungiklis, kuris užstringa išjungimo pozicijoje. Ir ši vertė yra esminė. Jeigu ji būtų bent šiek tiek skirtinga, Visatoje nebūtų jokių fizinių struktūrų.“

Tai, kad Higgso lauko vertė yra tokia silpna, kvestionuoja mūsų supratimą apie Visatą. Fizikams atsakymą į šį painų klausimą padėtų rasti nauja dalelė, kurios ieškoma Didžiajame hadronų greitintuve, tačiau iki šiol tebevyksta paieškos.

Pavojingas antrasis numeris: tamsiosios energijos stiprumas

Antrą Cliffo apibūdinamą skaičių fizikai yra pavadinę „blogiausiu teoriniu spėjimu fizikos istorijoje“, kuris yra susijęs su tamsiąja energija.

Tamsioji energija – stumianti jėga, kuri lemia Visatos plėtimąsi, pirmą kartą netiesiogiai buvo aptikta 1998-aisiais. Vis dėlto kol kas apie ją nežinome beveik nieko, o geriausia turima idėja – kad tai yra tuščios erdvės – vakuumo energija.

Jeigu tai tiesa, turėtų būt įmanoma sudėti visą tuščios erdvės energiją ir gauti tamsiąją energiją reprezentuojančią vertę. Fizikos teoretikai tai padarė, tačiau jų atsakyme yra viena milžiniška problema.

„Tamsioji energija turėtų būti 10 ^ 120 didesnė, nei vertė, kurią matome iš astronomijos, – aiškino Cliffas. – Šis skaičius toks didžiulis, kad jį sunku suvokti. Tai didesnis skaičius už bet kurį didžiausią astronomijos žinomą vienetą – žymiai didesnis nei atomų skaičius Visatoje.“

Kita vertus, yra ir teigiama pusė – jei tamsiosios energijos skaičius atitiktų teorinius modelius, tuomet tai reikštų, kad stumiančioji tamsiosios energijos jėga būtų tokia milžiniška, jog turėtų suplėšyti mūsų Visatą. Fundamentalios jėgos, kurios riša atomus kartu, būtų bejėgės prieš ją ir niekas – galaktikos, planetos, žvaigždės ar gyvybė, egzistuoti negalėtų.

Atsakymų galime ir nesužinoti

Mokslininkas sako, kad yra vienas būdas gauti atsakymus, tačiau mes galime to niekuomet neįrodyti.

Jeigu galėtume kažkokiu būdu patvirtinti, kad mūsų Visata yra viena iš daugelio, „tuomet galėtume suprasti šias keistai suderintas skaičių reikšmes, nes daugelyje multivisatų tamsioji energija būtų tokia stipri, kad Visata būtų suplėšoma, arba Higgso laukas būtų toks silpnas, jog negalėtų formuotis atomai“, – sakė Cliffas.

Kad tai įrodytų, fizikai turi rasti naujų dalelių, kurios paremtų radikalias teorijas, kaip stygų teorija, kuri nuspėja multivisatos egzistavimą. Kol kas yra tik viena vieta, kur šios dalelės gali būti aptiktos – tai CERN esantis DHG.

Fizikai turi maždaug trejus metus iki tol, kol greitintuvas vėl bus uždarytas kitiems atnaujinimams. Tai, pasak H.Cliffo, gali signalizuoti apie pabaigos pradžią.

„Mes galime įeiti į naują fizikos erą. Erą, kurioje egzistuoja keistos nepaaiškinamos Visatos savybės, kurioje bus užuominų, jog gyvename mutivisatoje. Erą, kurioje niekada negalėsime atsakyti į klausimą, kodėl egzistuoja kažkas vietoje nieko“, – sakė H.Cliffas.

 

© 2016, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.