0

Ar žinote, kad … apie smegenis, KGB ir Vytauto žmoną Oną

gegužės 8, 2017 Istorija, Mokslas

Maždaug 100 trilijonų – tiek ląstelių sudaro mūsų smegenis. Deja, šis skaičius metams bėgant gali tik mažėti, o ne augti. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, per dieną galime prarasti apie 9 tūkst. smegenų ląstelių! Nors skaičius atrodo labai didelis, visgi jis menkas palyginti su tuo, kiek ląstelių mums dar lieka.

Smegenys nepaprastai jautriai reaguoja į patiriamą stresą ir nerimą. Nervų ląstelėms reikia tiek daug energijos, kad smegenys tam sunaudoja iki 20 proc. viso organizme esančio deguonies. Gal todėl neretai blogas emocijas stengiame vyti šalin saldumynais? Juk smegenys sunaudoja net 60 proc. organizmo gliukozės atsargų.

Na, o, jei sugalvotume ištiesinti visas didžiųjų smegenų pusrutulių raukšles, jos padengtų keturis įprasto A4 formato lapus. Tai išorinė smegenų dalis, kuri, kaip teigiama, yra žmogaus sąmoningo proto buveinė.

Pasąmonė mūsų prote gali kurti jutimines simuliacijas, kurias vadiname sapnais. Manoma, kad didžioji dalis žmonių per naktį spėja susapnuoti penkis sapnus, taigi beveik 2 tūkst. sapnų per metus. Skaičius nemažas, bet ir negali būti kitaip – juk miegodami praleidžiame maždaug 122 dienas per metus.

Sovietų saugumas intensyviai rinko medžiagą apie išeivijos kultūros veikėjus

Pokario metais įvairaus lygio saugumo skyriai pradėjo agentūrines paieškos bylas nemažai daliai buvusių prieškario politikų ir karininkų. Pasitaikydavo, kad bylos buvo užvestos asmenims, tik žodžiu ar raštu pasisakiusiems prieš sovietų valdžią.

Pavyzdžiui, 1950 m. pradėta rašytojo Stasio Santvaro paieškos byla. Jį saugumas kaltino nacionalistine veikla, nukreipta prieš SSRS, o jo eilėraščiuose reiškiamas tėvynės ilgesys net buvo įvardytas kaip antisovietinis ženklas.

Tokiose bylose kauptą medžiagą KGB galėjo panaudoti įvairiems tikslams: ji galėjo būti panaudota,  norint sukompromituoti asmenį ar siekiant jį užverbuoti. Štai rašytojui ir buvusiam diplomatui Antanui Vaičiulaičiui byla taip pat buvo užvesta, tačiau nutraukta, nes saugumas neturėjo jokio priėjimo prie šio asmens. 1972 metais, A. Vaičiulaičiui su dukra atvykus į Lietuvą, byla atnaujinta. A. Vaičiulaitis elgėsi apdairiai, kalbėjo abstrakčiai arba vengė atsakinėti į klausimus, ir saugumas iš šio vizito neturėjo jokios naudos.

Visus atvykusius į Lietuvą išeivijos atstovus saugumas sekdavo. Tokio dėmesio sulaukė archeologė Marija Gimbutienė, literatūrologė Violeta Kelertienė, žurnalistas Mykolas Drunga. Tiriamus žmones su agentais siejo asmeniniai ar profesiniai ryšiai, dar veikė agentūra ir patikimi asmenys iš turistus aptarnaujančio personalo, t. y. vertėjai, gidai, viešbučių tarnautojai.

7-ojo dešimtmečio pradžioje numatyta stiprinti agentūrinį aparatą restoranuose „Dainava“, „Vilnius“, „Trakai“, „Tauro“ kavinėje, „Neringos“ viešbutyje, Vilniaus Dailės muziejuje, Trakų pilies muziejuje ir kt.

Tačiau KGB sunkiai sekėsi surinkti tikslius duomenis. Poetas Tomas Venclova, vėliau peržiūrėjęs savo bylą, pamatė, kad net ir jo gyvenamosios vietos adresas buvo nustatytas klaidingai. „Labiausiai krito į akis, kad KGB anaiptol nebuvo visagalis. […] Sovietų saugumas suinteresuotas platinti šį mitą – kad jis esąs visažinis ir visagalis.“

Vytauto žmonai buvo padovanotas vienas pirmųjų klavišinių muzikos instrumentų

Nėra tiksliai žinoma, iš kur buvo kilusi pirmoji Vytauto žmona Ona. Tačiau jos pamaldumą ir išsilavinimą liudija 1400 m. piligriminė kelionė į Vokiečių ordino žemes Prūsijoje, kur ji lankė šventąsias vietas. Ten ji meldėsi prie šv. Dorotėjos kapo ir atminimui gavo knygelę su šventosios gyvenimo aprašymu.

Onos Vytautienės ryšius su Ordino vadovybe patvirtina ne kartą aukštų kryžiuočių pareigūnų jai siųstos dovanos. 1408 m. Vokiečių ordino didysis magistras Ulrichas Jungingenas pasiuntė Vytauto žmonai dovanų neįprastą daiktą. Tai buvo klavikordas – šiuolaikinio fortepijono pirmtakas.

Viduramžių apsikeitimo dovanomis tarp karalių ir kunigaikščių praktikoje labiausiai buvo vertinami reti ir nematyti dalykai. Klavikordas tikrai turėjo atitikti šią sąlygą, nes tai buvo vienas pirmųjų šio muzikos instrumentų Europoje apskritai. Vytauto ir Onos dvare šiuo instrumentu turbūt buvo kam groti – didžiojo kunigaikščio muzikantai neretai minimi šaltiniuose.

Tačiau draugiški santykiai tarp Ordino ir Vytauto tęsėsi neilgai. Prasidėjo karas, kulminaciją pasiekęs 1410 m. Žalgirio mūšyje. Tarp kitų Ordino riterių jame krito ir klavikordo dovanotojas Ulrichas Jungingenas.

Šaltinis: LRT RADIJO LAIDA „Ar žinai, kad?“, LRT.lt

© 2017, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.