Už Lietuvos gamtos vertybių išsaugojimą
NVO, mokslininkus, kultūros veikėjus kviečiame prisidėti prie Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių piliečių kreipimosi į Lietuvos visuomenę, valstybės pareigūnus, politines partijas, pilietines, religines, kultūros organizacijas dėl Lietuvos gamtos vertybių išsaugojimo. Šiauliuose prieš kraštovaizdžio vertybių niokojimą NVO gali pasirašyti Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos būstinėje (ŠNVOK) Aušros al. 15 nuo 9 iki 16 val. (Lijana Feimanienė tel. 868778878). Dėkui, kad neliekate abejingi gamtai.
Foto Liutauro Balsio
LR Seime ruošiamos Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo pataisos, kurios įteisintų statybas miškuose, mažų miškelių naikinimą, saugomų teritorijų sistemos pertvarkymą, po kurio realiai nebūtų kam saugoti kraštovaizdžio vertybių. Visais būdais bandoma Lietuvoje pristatyti kiaulių kompleksų, kurių vengia išsivysčiusios šalys. Planuojama užtvenkti šimtus upelių slėnių prisidengiant alternatyvios energijos gamybą. Stumiami šiukšlių deginimo projektai, kurie užkirstų kelią atliekų rūšiavimui ir perdirbimui. Vyksta šmeižto kompanija prieš aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas ir aktyvius žmones, kurie bando pasipriešinti gamtos niokojimo politikai. Kuriama sistema, kuri užtikrintų atskirų verslo grupuočių interesų viršenybę virš visuomenės ir Lietuvos. Ar susitaikysime su tuo?
Yra susibūrusi Lietuvos kelių NVO iniciatyvinė grupė, kurios tikslas atkreipti dėmesį iškilusią realią grėsmę Lietuvos gamtai ir apginti viešąjį interesą. Sausio 20 d. Vilniuje vyko spaudos konferencija, kurioje paviešintas kreipimasis su pritariančių NVO, mokslininkų ir iškilių žmonių parašais. Nuspręsta parašų rinkimą tęsti. Parašų rinkimas nesusijęs su atskirų asmenų ar partijų rinkimine kompanija.
Jei galite padėti rinkti parašus – padėkite. Tam reikia atsispausdinti tekstą ant vieno lapo abiejų pusių ir po paskutinę eilute pasirašyti nurodant pilną organizacijos, mokslo įstaigos pavadinimą ar mokslo laipsnį, vardą, pavardė, parašą. Ir taip iš eilės. NVO ir mokslininkų (dėstytojų) parašai renkami ant atskirų lapų.
Šiauliuose prieš kraštovaizdžio vertybių niokojimą NVO gali pasirašyti Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos būstinėje (ŠNVOK) Aušros al. 15 nuo 9 iki 16 val. (Lijana Feimanienė tel. 868778878).
Dėkui, kad neliekate abejingi gamtai.
Darius Ramančionis
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas Tel. 868612612
info@aukuras.ltŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam’o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių piliečių kreipimasis
į Lietuvos visuomenę, valstybės pareigūnus, politines partijas, pilietines, religines, kultūros organizacijas
Dėl Lietuvos gamtos vertybių išsaugojimo
Lietuvių tautos kultūrinis ir dvasinis paveldas yra glaudžiai susijęs su gamta. Neatsitiktinai Lietuvos kelias į laisvę 1988–siais prasidėjo galingu gamtosauginiu sąjūdžiu. Išlikęs gamtos paveldas yra pagrindinis ir didžiausias Lietuvos valstybės turtas, teikiantis dvasinę atgaivą ir materialinę naudą Lietuvos žmonėms. Siekiant išsaugoti mums visiems brangias gamtos vertybes per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų buvo sukurti pažangūs, ES reikalavimus atitinkantys, teisės aktai, šiuolaikiška valstybės saugomų teritorijų sistema, sąlygos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui, žmonių poilsiui, turizmo verslo plėtojimui, tradicinei ir ekologinei žemdirbystei bei darniai miškininkystei.
Esame susirūpinę esama situacija, kai pasinaudojant ekonominiu sunkmečiu ir prisidengiant ES atsinaujinančios energetikos ir kaimo plėtros tikslais bei savanaudiškai traktuojant darnaus vystymosi sampratą bandoma įstatymais įteisinti privačioms verslo grupėms palankius sprendimus, pasipelnyti gamtos ir visuomenės sąskaita.
Tampa vis aiškiau, kad Valstybės politikoje aplinkosauga tampa antriniu prioritetu, o Valstybės institucijoms pasyviai atstovauja viešuosius aplinkos interesus, nukenčia visuomenės interesai, o Lietuva, šioje srityje, tampa į ES provincija.
Viešai pareiškiame, kad mes remiame alternatyviosios energetikos plėtrą, Lietuvos ūkininkus, šiuolaikišką verslą, tačiau atkreipiame dėmesį, kad ūkinė veikla turi būti vykdoma remiantis darnaus vystymosi principais, t.y. planuojama nauda ir pelnas turi būti gauti su kuo mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai. Gamtą niokojantis, darnaus vystymosi principų ir visuomenės interesų nepaisantis verslas, ilgalaikėje perspektyvoje, yra nuostolingas, todėl neturi perspektyvų ir negali būti pateisinamas.
Esame įsitikinę, kad į Lietuvą besiveržiantys pramoniniai gyvulininkystės kompleksai yra ne tik žalingi gamtai ir žmonių sveikatai, bet ir žlugdo kaimo žmonių geresnio gyvenimo perspektyvas. Nerūšiuotų atliekų deginimas atitinka siaurus pelno siekiančių verslo grupuočių interesus. Jis yra ne tik kenksmingas žmonių sveikatai, bet ir žalingas ekonomiškai, nes stabdo kur kas pažangesnį atliekų perdirbimo verslą ir naujų darbo vietų kūrimą. Hidroenergetikos intensyvaus vystymo planus ir dar likusių neužtvenktų gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių bei išskirtine biologine įvairove pasižyminčių upių slėnių naikinimą laikome absoliučiai nepriimtinais ir plėtojant alternatyvią energetiką siūlome, kaip ir visoje ES, orientuotis į sparčią vėjo ir biomasės deginimo jėgainių, kurios tą patį energijos kiekį pagamina su nepalyginamai mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai, plėtrą.
Siūlomos Miškų įstatymo pataisos, numatančios miškų skaidymą į mažesnes nei 5 ha valdas, statybų miškuose įteisinimą, žymiai palengvintą miškų pakeitimą kitomis naudmenomis bei ypatingą ekologinę svarbą turinčių nedidelių (iki 0,5 ha) agromiškelių sunaikinimą, padarytų nepataisomą žalą Lietuvos gamtai, žymiai sumažintų žmonių poilsiui skirtas teritorijas miestų ir priemiesčių miškuose ir galutinai suvaržytų visuomenės galimybes patekti prie vandens telkinių ir vertingų gamtos objektų. Precendento neturi reikalavimai leisti statybas miškuose.
Ypač žalingais ir pavojingais laikome Seimui pateiktus siūlymus dėl vadinamo valstybės saugomų teritorijų apsaugos režimo liberalizavimo, kurie sukurtų prielaidas suardyti kraštovaizdžio teritorinį vientisumą taip padarant nepataisomą žalą saugomoms gamtos bei kultūros vertybėms, kurių atkūrimas būtų neįmanomas.
Dar niekuomet visuomenei svarbių įstatymų pakeitimai nebuvo rengiami slapčia nuo visuomenės, nuo šios srities ekspertų – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo rengimo grupėje yra tik Seimo nariai, o į jos posėdžius nekviečiami specialistai, ekspertai, NVO atstovai. Esant tokiai situacijai, mes, kaip ir kiekvienas aktyvus visuomenės narys, negalime jaustis ramūs, kad mūsų interesai bus tinkamai atstovaujami ir ginami.
Deja, nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų, sąžiningų pareigūnų, aktyvių šalies piliečių viešas nepritarimas destruktyviai verslo grupuočių ir kai kurių jiems talkinančių politikų veiklai jau sulaukė neadekvačios reakcijos. Viešoje erdvėje suaktyvėjo puolimas ir šmeižtas prieš gamtosaugininkus, Saugomų teritorijų tarnybą, gamtosaugines nevyriausybines organizacijas ir jų vadovus. Esame įsitikinę, kad vieši grasinimai, išsakomi Seimo narių, kelia grėsmę demokratijai ir menkina piliečių pasitikėjimą Valstybe.
Kviečiame, Valstybės vadovus, politinių partijų, pilietinių, religinių, kultūros organizacijų vadovus išreikšti pilietinę poziciją dėl vystančių procesų, taip išsaugojant Lietuvos gamtą ateities kartoms!
aukuras.lt informacija
© 2011, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
