Baltų žinyčios vartai

0

Seime įsiliepsnoja karas dėl miškų

viršaitis kovo 31, 2011 Gamta, Gamtosauga

Rimantas Varnauskas | Alfa .lt*

Seime baigiamame svarstyti Miškų įstatymo projekte dėl sodybų miško teritorijoje numatyta leisti atkurti kažkada jau buvusias sodybas ir statyti naujas. Šis siūlymas sukėlė karštas diskusijas dėl visiškai neginamo visuomenės intereso.

Foto ukioklubas.lt

Miškai virs sodais

Kai kuriuose Miškų įstatymo variantuose savininkui siūloma leisti vienoje valdoje sodybai skirti iki 20 arų. Tai turėtų būti numatyta detaliajame plane ir tik tais atvejais, kai nebūtų galimybės formuoti namų valdą ne miško žemėje. Šioms nuostatoms yra pritaręs Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, tačiau yra pateikta daugybė siūlymų dėl sodybų statymo miškų teritorijoje ir kiekvieną jų svarstys Seimas.

Komiteto pirmininko Jono Šimėno teigimu, uždraudus statyti sodybą miško teritorijoje, būtų suvaržomos žmonių teisės laisvai disponuoti savo turtu. „Dabar miško žemę galima naudoti medienos ruošai, moksliniams tyrimams, aplinkos apsaugai, bitininkystei, galvijams ganyti. Pažiūrėkime iš žmogaus pozicijos: jis gali mišką auginti medienai, bet sako, kad nenori. Moksliniams tyrimams? Iš 240 tūkst. miškų savininkų retas tuo užsiims. Bitininkyste verstis ir galvijus ganyti miško teritorijoje būtų norinčių, bet sako: kaip aš paliksiu bityną ar galvijus miške? Nesaugu. Nori ten įsikurti – turi būti šalia“, – sakė J. Šimėnas.

Gyvenamosios sodybos neleidžiamos rezervatuose, ekosistemų apsaugos miškuose bei draustinių miškuose. Seimas šią savaitę jau balsavo už tai, kad nebūtų iki 0,5 hektaro didinamas minimalus teritorijos, kurią būtų galima vadinti mišku, dydis. Jeigu Seimas per paskutinį balsavimą projekto neatmes, kaip ir dabar, mišku galės būti ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas.

Miškų įstatymą keisti siūloma atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra sakiusi, kad gyvenamoji statyba miško teritorijoje turi būti leidžiama tik su griežtai apibrėžtomis išimtimis. „Ten, kur yra privatus miškas, jis gali tapti vienoje kitoje vietoje panašus į kolektyvinį sodą su tvoromis. Mes turime aiškiai žinoti, kas tai yra išimtinė teisė, ir ji įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta“, – sakė I. Degutienė, jau ne vieną kartą abejojusi J. Šimėno veiklos skaidrumu.

I. Degutienės nuomone, galimi tik reti atvejai, kada miškuose būtų galima statyti būstą, o labiausiai baiminamasi, kad miškai nebūtų užstatyti.

„Velniavą“ stumia Šimėnas

„Baisiausia ir didžiausia problema lieka siūloma įstatymo nuostata, leidžianti privačiose miško valdose, patį mišką iškirtus, steigti po 0,2 ha namų valdas ir statytis kas tik būtų užsimanyta, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjas prof. Romualdas Juknys. – Dėl šios nuostatos mes labai išgyvename. Ir labai liūdna, kad tokias pataisas, visą šitą velniavą „stumia“ keliasdešimt žmonių, kurie, būdami miškų savininkais, nori ežerų ir upių pakrantėse prisistatyti motelių. Dar liūdniau, kad tą patį daro ir J. Šimėnas, kuris turi tokių pačių interesų.“

Pasak R. Juknio, yra mažiausiai trys priežastys, dėl kurių tokios miškams pragaištingos nuostatos reikėtų atsisakyti. Pirma, būtų išnaikinta labai daug miško, net iki 90 tūkst. ha, arba apie 4 proc. visų Lietuvos miškų. Ir tai būtų miškai prie vandens telkinių, kurie vaidina labai svarbų vandenų apsaugos vaidmenį.

Antra didžiulė problema būtų ta, kad, priėmus minėtą pataisą, žmonės prie vandens iš esmės jau negalėtų prieiti. Pagal galiojančius teisės aktus miške – valdiškas jis ar privatus – lieka teisė maudytis, žvejoti ir pan. „Jei šį įstatymą priimtume, tai per keletą metų visur miškuose paprastas žmogus prie vandens neprieis, nes visi sklypai remiasi į vandens telkinius, – teigė R. Juknys. – Tai yra visiškai nepriimtinas sprendimas. Galiausiai pats siūlymas yra absurdiškas dar ir todėl, kad lietuviai niekada nestatė namų miške, o pamiškėje. Niekada nebuvo vidury miško kertamos laukymės tam, kad ten būtų kas nors statoma.“

Galiausiai miškas atlieka labai svarbią vandenų apsaugos funkciją, saugo nuo taršos. „Kur papuls nuotekos, kai ant pakrančių bus pristatyta motelių, jos plūs į upes ir ežerus“, – įsitikinęs R. Juknys.

Jo manymu, galima sutikti tik su siūlymais, leisiančiais atkurti buvusias ir kažkada sunaikintas sodybas, tų sodybų paveldėtojams.

Maudysis tik rotveileriai

Gamtosauginių organizacijų asociacija – Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos ornitologų draugija, Lietuvos entomologų draugija, Baltijos aplinkos forumas ir kitos organizacijos, Judėjimas „Už gamtą“, Lietuvos Žaliųjų judėjimas bei judėjimas „Mėlynasis vingis“, ekologinis klubas „Žvejonė“ – pareiškė esančios kategoriškai prieš įstatymo pataisas.

„Pavojingiausias dalykas Lietuvai – miškų užstatymas ir apsitvėrimas. Visi žinome, į ką jau pavirto gražiausių šalies upių ir ežerų pakrantės. Šios pataisos galutinai atriš rankas vertelgoms, pigiai supirkusiems vertingus plotus prie upių ir ežerų, pelningai mūsų visų sąskaita juos perparduoti. Dabar siūloma privačias valdas suskaidyti į daugybę sklypelių (0,2 ha) ir ten leisti statytis. Maža to, kad pati statybų miškuose mintis yra ydinga, ežerų ir upių pakrantės pavirs kolektyviniais sodais. Maudytis bus galima nebent drauge su rotveileriais“, – rašoma šią savaitę išplatintame pranešime.

Gamtosaugos aktyvistai mano, kad tokios įstatymo pataisos priėmimas netolimoje ateityje „užtikrins“, kad žmonės savoje šalyje liktų beteisiais. Prie ežerų nebegalima prieiti jau dabar. Miškai, esantys netoli miestų ir miestelių, bus užstatyti. O grybavimas ir uogavimas miške liks tik močiučių pasakojimuose. „Ar reikia tokios užtvertos Lietuvos? Ne. Mes siūlome sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu ir gerbti viešąjį interesą“, – teigiama visuomeninių organizacijų kreipimesi.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.