0

Smegenys gali nuspėti ateitį

rugpjūčio 29, 2011 Mokslas, Psichologija

Per dieną žmonės tūkstančius kartų nuspėja ateitį, kai, pavyzdžiui, svarsto, kada atvažiuos autobusas ar kas beldžia į duris. Dabar mokslininkai bando atskleisti, kaip smegenys gali tapti tikslios ateities pranašės, bet tik tada, kai kalbama apie kasdieniškus, paprastus dalykus, rašo dailymail.co.uk.

BFL nuotr.

Vašingtono universiteto mokslininkai tyrinėja žmogaus viduriniąsias smegenis, kurios perduoda signalus į likusias smegenų dalis. Mokslininkai pastebėjo, kad smegenys atlieka klaidingą ateities spėjimą, kai žmonės yra verčiami bandyti nuspėti, kas nutiks, pavyzdžiui, jiems demonstruojamoje vaizdajuostėje.
Nustatyta, kad 80–90 procentų žiūrovų spėjimų buvo teisingi, tačiau tai priklauso nuo to, kurio vietoje vaizdajuostė sustabdoma. Tyrėjas Jeffrey Zacksas teigia, kad artimos ateities nuspėjimas yra labai svarbus ir lemia ne tik žmogaus elgesį, bet ir suvokimą, kalbą ir mokymąsi. „Yra gyvybiškai svarbu pabėgti nuo tave puolančio liūto, bet dar svarbiau yra pasprukti dar prieš liūtui pradedant pulti tave“, – sako mokslininkas. Mokslininkai atliko bandymus su sveikais jaunais savanoriais. Jiems buvo rodomi filmai apie kasdienius gyvenimo įvykius, pavyzdžiui, mašinos plovimą, Lego kaladėlių statymą ar drabužių skalbimą. Filmas buvo rodomas kurį laiką, o tada sustabdomas. Tuomet savanoriams buvo liepiama atspėti, kas nufilmuotoje medžiagoje įvyks po 5 sekundžių.
Pusę kartų filmas buvo sustabdytas prieš pat įvykiui atsitinkant. Kitą pusę kartų vaizdajuostė buvo sustabdoma jau įvykio viduryje. Tyrėjai nustatė, kad savanoriai daugiau nei 90 procentų teisingai atspėdavo, kas bus toliau, tada, kai filmas buvo sustabdomas įvykio viduryje. Tačiau mažiau nei 80 procentų teisingai ateitį nuspėdavo prieš rodomam įvykiui prasidedant. Be to, tokiais atvejais savanoriai mažiau buvo įsitikinę savo spėjimo teisingumu. „Šioje vietoje savanoriai labiausiai įdeda pastangų, kad atspėtų ateitį. Prieš atsitinkant įvykiui yra daug sunkiau nuspėti, kas įvyks toliau. Savanoriai susiduria su problema ir pradeda dvejoti, ar tikrai žino, kas filme turėtų įvykti toliau“, – sako profesorius J. Zacksas.

Smegenų aktyvumas šio eksperimento metu buvo tiriamas dviem aspektais: tuo metu, kai asmuo stengėsi nuspręsti, kas nutiks vėliau, ir iškart po to, kai jiems būdavo pasakoma, ar jie atsakė teisingai, ar suklydo. „Sprendimus apie tai, kas nutiks artimoje ateityje, mes kasdieniame gyvenime padarome per kelias sekundes. Ir tie spėjimai beveik visąlaik būna teisingi. Sėkmingiausi ateities spėjimai būna tada, kai jie susieti su sąmonės srautu ir subjektyvia patirtimi“, – tvirtina profesorius.

lrt.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.