Baltų žinyčios vartai

0

Ariogaloje gyventojų nuotekos teka tiesiai į Dubysą

viršaitis rugsėjo 2, 2011 Gamtosauga, NAUJIENOS

Inga Labutytė, /GRYNAS.lt

Ariogaloje – ekologinis kriminalas, kurį narplioti pradėjo Kauno aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros pareigūnai. Pasirodo, nuo gūdžių laikų vienoje netoli Dubysos esančioje gyvenvietėje veikia niekam nepriklausančios nuotekų sistemos. Jomis teka paviršinis ir drenažo vanduo, sumaišytas su buitinėmis gyventojų nuotekomis. Blogiausia, kad visos nuotekos neišvalytos patenka į upę.

Vamzdynų labirintus analizuojantys Raseinių aplinkosaugininkai tikisi išaiškinti visus teršėjus.Šiuo metu nustatyti devyni gyvenamieji namai, kurių nuotekų vamzdynai buvo sujungti su nelegalia sistema, bet pareigūnai neabejoja, kad jų bus ir daugiau.

Vandentiekio dabar niekas nestatys

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Antanas Petrauskas teigė, jog žmonėms patarta kiekvienam individualiai įsirengti išgriebimo duobes, kur nuotekos turi būti kaupiamos ir vėliau išvežamos.

„Žinoma, kad vamzdžių jiems dabar niekas neklos. Gyventojams teks ne tik sumokėti baudas, bet ir įsirengti išgriebimo duobes, – teigė A. Petrauskas. – Net negalvojome, kad žmonės jų iki šiol neturi, o aplinkosaugininkai juk negali apeiti visų individualių namų.“

Ariogalos gyventoja Lina Pečeliūnienė GRYNAS.lt pasakojo, jog tokia sistema veikia jau nuo neatmenamų laikų – dar nuo tada, kai gyventojai lauko tualetus pamažu ėmė keisti į esančius namuose. Tuo metu dar niekas atidžiai netikrino Dubysos vandens.

Daugiausia pažeidėjų nustatyta Derliaus ir Cvirkos gatvėse. Dauguma šių namų gyventojų neturi jokios kitos nuotekų sistemos.

ES fondų parama gyventojų taip ir nepasiekė

„Gal nuo 1960–ųjų, kai žmonės ėmė kurti vandentiekio sistemas, kartu sugalvojo ir tokią kanalizacijos sistemą,“ – svarsto L. Pečeliūnienė.

Moteris teigia iš paties seniūno girdėjusi, jog dvi minėtos, ant kalno prie upės esančios gatvės, buvo gavę struktūrinių Europos sąjungos fondų paramą ir jau 2008-aisiais turėjo būti rekonstruotos, įrengta normali nuotekų sistema. Tačiau iki šiol toje vietoje nepradėti jokie darbai.

Žmonės svarsto, jog galbūt pinigai „nutekėjo“ į kitą gatvę, kurioje gyvena kunigas, arba Laukų gatvę, kuri yra gerokai toliau nuo upės.

„Visi taip džiaugėsi, kad projektas bus įgyvendintas ten, kur labiausiai reikia. Tačiau darbų taip ir nesulaukėme, o dabar žmonės kenčia. Vieni jų išleidžia tik dušo nuotekas. O kiti – viską. Iš tiesų tai ir baisiausia, kad žmonės visai neturi sąžinės,“ – apgailestavo Ariogalos gyventoja.

Tiesa, praėjusiais metais šios gatvės vis dėlto buvo iškastos – tiesti nauji elektros kabeliai. Nors būtų buvę racionalu kartu nutiesti ir kanalizaciją, sutvarkius elektros kabelius duobės buvo užkastos ir išlygintos.

Kaimynų konfliktas – kas teršia daug, o kas – daugiausia?

Kelių namų nuotekos subėga į bendrą šulinį, o iš ten teka į upę. L. Pečeliūnienė tikino, jog tokią sistemą kažkada sugalvojo patys gyventojai, taigi visi jie puikiai suvokė, kur bėga jų nuotekos.

„Girdėjau, kad gatvėje kaimynai netgi apsipyko, nes vieni leidžia nuotekas tik iš dušo, kiti – visas. Tie, kurie leido tik iš dušo, save laikė praktiškai gamtos mylėtojais. Jie tvirtino, jog aplinkosaugininkų vizito sulaukta būtent per kaimynus, išleidžiančius visas nuotekas į Dubysą.Tačiau yra žmonių, gyvenančių ir prie pat Dubysos, jie, neapsikentę smarvės pasiskundė aplinkosaugininkams, – istorijos detalėmis dalijosi L. Pečeliūnienė. – Girdėjau, kaip visas atliekas į Dubysą nuleidžiantys gyventojai teisinosi: „O kas čia tokio? Taigi nusėda!“.

Kauno regiono aplinkos apsaugos Raseinių rajono agentūros vadovas Gediminas Tamašauskas patvirtino, jog detalesnį Dubysos pakrantės gyvenamųjų namų tyrimą paskatino upės vandens tyrimo rezultatai.

„Vasaros metu buvo ištirtas Dubysos maudyklių vanduo ir nustatyta, jog jame bakterijos ir teršalai viršija leistinas normas. Tai paskatino pradėti ieškoti taršos šaltinio. Kaip paaiškėjo, senos, dar sovietiniais laikais statytos trasos, naudotos galbūt kaip drenažo vamzdžiai, žmonių buvo pritaikytos nuotekoms išleisti. Mes netoleruojame tokio savivaliavimo,“ – teigė Raseinių rajono agentūros vadovas.

Turės užbetonuoti nuotekų vamzdžius

Gediminas Tamašauskas teigė, jog žmonės yra raštiškai įpareigoti užbetonuoti esamus vamzdžius, pasistatyti nuotekų kaupimo rezervuarus arba įsirengti valymo įrengimus. Minimali piniginė bauda tokiems teršėjams bus 200 litų, tačiau greičiausiai daugumai teks griežtesnė atsakomybė.

G. Tamašauskas teigia girdėjęs, jog gyventojai jau kreipėsi į savivaldybę, prašydami skubiai įrengti centralizuotus nuotekų vamzdžius.

Ariogalos gyventoja L. Pečeliūnienė tikina iš kaimynų girdėjusi atsiliepimų, jog jie sumokėtų ir didesnius pinigus, kad tik būtų pradėti nuotekų sistemos diegimo darbai arba toliau vystomas projektas Europos sąjungos lėšomis.

Intensyvios paieškos – prie ko prisijungti?

Moters teigimu, Raseinių savivaldybės darbuotojai kaltę nuo savęs stumia ant Aplinkos ministerijos. Esą projektas Europos sąjungos lėšoms gauti taip ir nebuvo parengtas, nors, gyventojų teigimu, jau buvo nustatyti netgi metai, kada prasidės darbai. Savivaldybės darbuotojai negali pasakyti, kodėl planuoti darbai neįvykdyti.

L. Pečeliūnienė teigė pastarosiomis dienomis stebinti vaizdus, kaip Dubysos pakrantėje įsikūrę gyventojai nuotekų vandenį išpila kažkur kiemuose.

Kai kurie namai yra prisijungę prie senais laikais įrengto melioracijos statybos valdybos kanalizacijos, turinčios valymo įrengimus. Dabar nubausti upės teršėjai taip pat prašo leidimo prisijungti bent jau prie šios senos sistemos.

Raseinių rajono agentūros vadovas Gediminas Tamašauskas tikino, jog aplinkosaugininkai toliau intensyviai tikrina Ariogalos gyvenvietės namus. Vis dėlto, aplinkosaugininko teigimu, situacija upėje nėra tragiška – Dubysoje bakterijų pagausėja tik vasaros metu.

GRYNAS.lt primena, kad Dubysa šiuo metu yra prasčiausios ekologinės būklės upių sąraše, šalia  Nevėžio, Mūšos ir Šešupės.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.