Baltų žinyčios vartai

1

Atnaujinta. Mirė vyriausias druwių žynys Vilius Gibavičius

viršaitis rugsėjo 4, 2011 Amžina Atilsi

2011 rugsėjo 4 d. pusę šešių į Amžinąją kelionę pakilo baltų tikėjimo vienas iš vyriausių mokytojų, druwis Vilius Gibavičius.

Vilius Gubavičius pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22. . Atsisveikinimas su velioniu  nuo rugsėjo 6 d. 11 val.

Karstas išnešamas rugsėjo 7 d. 14 val. Laidotuvės vyks Karveliškių kapinėse.

TEGU PRAAMŽIAUS ŠVIESA AMŽINYBĖS KELIĄ TAU NUŠVIEČIA. Tavęs gedi mokytiniai, tavo išminčiai galvas lenkia baltieji žyniai.

Nekrologas

VILIUS GUBAVIČIUS

1936 03 20 – 2011 09 04

Jis iškeliavo į Dausas sulaukęs 75-erių po sunkios klastingos ligos. Nedaugeliui teko patirti tiek kančių ir išbandymų kaip Viliui, Sibiro tremtiniui nuo penkerių metukų. Jį su motina ir dar jaunesniu broliuku stalinistinė diktatūra nubloškė į Altajaus kraštą 1941 metų birželio mėnesį, o po metų – į pačią baisiausią tremtį, į Lenos upės žiotyse stūksančią ledinę Trofimovkos salą. Iš jos po karo slapčia jis paspruko, pervažiavo vienas visą sovietinę imperiją, kol sugrįžo į gimtąjį Žemaitkiemį Ukmergės rajone. Čia slapstydamasis pas giminaičius ne tik baigė vidurinę mokyklą, bet įgijo ir aukštąjį išsilavinimą – tapo diplomuotu biofiziku. Darbuodamasis žinomo mokslininko Jono Gikio grupėje jis tyrė Lietuvos žemės energetinius laukus ir jų įtaką žmonėms bei gyviems organizmams.

Beje, apie tremtį, apie klaikią Trofimovkos būtį žiemos mėnesiais, Vilius mums pasakodavo su šypsena, kaip apie gražiausius vaikystės metus. Tarp kitko, kokia buvo ta jo vaikystės laimė, galima įsivaizduoti apsilankius Rumšiškėse, kur ir jo iniciatyva bei pastangomis užpoliarės tremtiniai pastatė jurtą, kurioje tada gyventa spiginant 40 laipsnių šalčiui.

Kartėlis jo balse pasigirsdavo tik vėliau, kai Lietuvoje jau buvo atkurta Nepriklausomybė, kai daug metų jam ir broliui nepavykdavo atgauti  tėvų žemės. Tėvo, kuris buvo sovietų atskirtas nuo šeimos ir sušaudytas. Vienintelė jo kaltė, kad buvo išsilavinęs žmogus, tad jam kaimo bendruomenė patikėjo seniūno pareigas.

Jau darbuodamasis MA Fizikos institute biofizikos srityje Vilius susidomėjo senovės baltų tikėjimu, tyrė alkvietes ir kitokias šventvietes, įsitraukė į Romuvos veiklą. Kaip Romuvos Vaidilų rato narys pasiūlė keletą svarbių teiginių apie mūsų baltiškąjį tikėjimą. Darant aliuzijas į budizmą, jos pavadintos „Keturiomis tauriosiomis druvio tiesomis“. Jis ne tik domėjosi senovės prūsų religija (pr. druvis, reiškia „tikėjimas“), bet ir drauge su kitais iš anglų kalbos išvertė labai svarbią Romuvai knygą Michael‘io Yorko „Pagoniškoji teologija“, kitoje „Vyda, žynių pratimai“ knygoje aprašė pratimus, kuriuos praktikavo keltų druidai, įvairia veikla prisidėjo prie to, kad būtų plėtojamas atgimstantis baltų tikėjimas, kad jis įgautų gilesnę ir aktualesnę formą.

Paskutinioji darbovietė – Žemės ūkio ministerija išleido Vilių į pensiją, bet po to suaktyvėjo jo veikla siekiant darnos tarp žmogaus ir gamtos. Tam nemažai pasitarnaus ir jo dalyvavimas meniniuose projektuose.

Ne, niekados Vilius nesiskundė dėl išgyventų kančių. Pastarosios jame atvėrė tam tikras galimybes tiesiog be jokių virgulių ir kitokių pagalbinių priemonių jausti pulsuojančias žemės galias. Šis jo gebėjimas labai pagelbėjo menininkui Artūrui Railai, sukūrusiam ciklą kūrinių bendru pavadinimu „Žemės galios“. Vilius su kitais „išmatavo“, kaip veikia žemė aplinką Berlyne, Franfurte prie Maino ir ,žinoma, Vilniuje. 2008–ųjų rudenį Šiuolaikinio meno centre A. Railos grupė pristatė galutinį kūrinį, pavadintą „Mitologinis Vilnius“. Jo metu Vilius, be kita ko, papasakojo apie savo mokytoją Joną Gikį. Visa tai galima išvysti internete www.raila.lr

O dabar Dausose jiedu vėl susitiks ir galbūt jų dvasia pasirūpins Lietuva ir stiprins jos galias, kurių tiek daug turėjo velionis.

Tebūnie lengva Jam Lietuvos žemelė!

© 2011, viršaitis. All rights reserved.