0

Kaip Lenkija bandė užkariauti pasaulį

rugsėjo 23, 2011 Istorija, Lietuvos aktualijos, Pasaulio įvykiai

Nesupratimai su Lietuvos lenkų mažuma bei šią mažumą kontroversiškais politiniais pareiškimais palaikančiais Lenkijos politikais aiškinami įvairiai – pradedant duotų įsipareigojimų nevykdančia Lietuva, baigiant Lenkijoje vykstančia kova prieš rinkimus. Tačiau ją galima aiškinti ir ilgamečiu Lenkijos siekiu turėti kolonijas.

Lenkiškas kolonializmas (Lenkų tautos archyvo nuotr.)

„Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines – vien lenkiškos pavardės“, – neseniai dėstė Valdemaras Tomaševskis, lyg ir lietuvius (aukštaičius, žemaičius ar dzūkus) kaltindamas kolonizavus Vilniją.

Tačiau kiekvienas šiek tiek istorija besidomintis žmogus pasakys, kad praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lenkija bandė vykdyti plataus masto užkariavimus. Vilniaus krašto ar Suvalkų–Seinų okupacija tik menka šių užkariavimų dalis.

Užjūrio kolonijos

Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkija reiškė rimtas pretenzijas ir į buvusias nugalėtos Vokietijos kolonijas. Varšuva reikalavo dešimtadalio buvusių Vokietijos užjūrio kolonijų, kadangi Vokietijos teritorijoje būtent tiek etninių lenkų žemių sudarė iki 1918 metų.

Įkurta Užjūrio teritorijų ir kolonijinė lyga, vadovaujama generolo Marijušo Zaruskio, kūrė planus, kaip įsigyti kolonijas Pietų Amerikoje (Peru, Brazilijoje, Argentinoje), Afrikoje (Angoloje, Liberijoje) ir tolimojoje Šiaurėje – Grenlandijoje, nors ši sala jau senokai priklausė Danijai. Šios idėjos taip patiko tuometinei Lenkijos valdžiai, kad net buvo bandyta pradėti oficialias derybas su Lisabona ir Paryžiumi dėl Mozambiko ir Madagaskaro perdavimo Lenkijos patronažui.

Nuo 1938 metų Lenkijoje su didele pompastika net imtos minėti Kolonijinės dienos, kurių metu buvo aukojamos mišios, vykdavo demonstracijos, kuriose vyravo šūkiai „Reikalaujame kolonijų Lenkijai!“

Deja, šalys nugalėtojos nepuolė dalytis grobiu su Lenkija ir kolonijinis šis valstybės entuziazmas ilgainiui užgeso.

Vienas keisčiausių šios kolonijinės–politinės aferos epizodų – bandymas iš Portugalijos iškaulyti bent dalį Angolos teritorijos (Angola nepriklausė Vokietijai, tad šis noras buvo gana keistas). Vis tik tuometinės Lenkijos diplomatija vedė intensyvias derybas dėl turtingos gamtos ištekliais Angolos įsigijimo. Buvo perkami kamštiniai šalmai, siuvamos uniformos kolonijinei kariuomenei, susukta net propagandinių filmų apie būsimų lenkų fermerių šviesią ateitį. Vyko iškilmingi paradai, mitingai ir demonstracijos.

Tiesa, Portugalija pasiuntė Lenkiją velniop. Skirtingai nei oficialus Kaunas. O Užjūrio teritorijų ir kolonijinei lygai jau priklausė apie pusę milijono būsimų plantatorių. Juos ištiko tragedija, nes buvo neaišku, kur dėti nusipirktus kamštinius šalmus ir bizūnus negrams (tuo metu sąvoka „politinis korektiškumas“ dar nebuvo išrasta) auklėti.

1938-ųjų rudenį, Hitleriui „išlaisvinus“ Čekoslovakijai priklausiusią Sudetų sritį, Lenkija iš Čekoslovakijos atplėšė Tešino sritį. Ne Angolos tyrai, bet lenkų išvaduotojams vis šiokia tokia kompensacija už negautas iš tų pačių vokiečių kolonijas.

Pateikiame Lenkijos tautinio archyvo skelbiamą medžiagą apie planus tapti didžiąja kolonijine valstybe.

http://www.burbulas.lt/files/images/Alfa_lt_logo.thumbnail.jpg

VIDEO

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.