0

Konferencija, skirta Sigito Lasavicko 85-ečiui paminėti

rugsėjo 29, 2011 Amžina Atilsi, Archeologija, Įžymūs žmonės

2011 m. spalio 19 d. konferencija, skirtą Sigito Lasavicko 85-ečiui paminėti „Vilnius kaip poezija“ (Nacionalinės dailės galerijos konferencijų salėje (apytikrė konferencijos pradžia 10 val.)

Sigitą Benjaminą Lasavicką kalbina Kęstutis Urba 1995 m. „Baltų Archeologija“ arch. foto

Sigitas Benjaminas Lasavickas

Gyvenimo datos: 1926 07 19 – 1998 03 25
Gimimo vieta: Naujienėlės kaimas, Kalvarijos vlsč.
Veikla: architektas, archeologas, restauratorius, muziejininkas
Pagerbimas: „Vilniaus garso“ premija (1993)

Sigitas Benjaminas Lasavickas. Nuotr. iš kn.: Sakalauskas, Tomas. Missa Vilnensis. – Vilnius, 2006, p. 291.

Mokėsi Kalvarijos gimnazijoje. 1953 metais Vilniaus dailės institute (Dailės akademijoje) įgijo dailininko architekto diplomą. 1953-1969 metais dirbo architektu Vilniaus mokslinių restauracinių gaminių dirbtuvėse. Nuo 1969 m. – Paminklų konservavimo instituto architektas.

Talentingas architektas gyvenimą paskyrė senosios architektūros, ypač Vilniaus, paminklų restauruoti, paveldui išsaugoti.

1957-1958 metais S. Lasavickas kartu su kitais architektais parengė pirmąjį Vilniaus senamiesčio regeneravimo planą. Svarus jo indėlis į Vilniaus pilių teritorijos, gynybinės sienos, požemių, šv. Mikalojaus bažnyčios archeologinius tyrinėjimus [1]. Pagal S. Lasasvicko projektus restauruota Vilniaus arkikatedros varpinė ir Vilniaus Žemutinės pilies Naujasis arsenalas. Jis sudarė Medininkų, Trakų ir Vilniaus pilių konservavimo ir pritaikymo projektus. Ant Gedimino kapo kalno architekto pastangomis pastatytas simbolinis aukuras.

1989 metais už Vilniaus Žemutinės pilies senojo arsenalo restauravimą ir pritaikymą Taikomosios dailės muziejui Sigitui Lasavickui paskirta Valstybinė premija. S. Lasavickas buvo Restauratorių sąjungos garbės narys [4, 5].
1993 metais už ilgametį darbą sostinės labui S. B. Lasavickui įteikta Vilniaus miesto savivaldybės “Vilniaus garso” premija ir atminimo medalis [3, 7].
Apie Vilnių S. Lasavickas yra sakęs: Didžiausia paslaptis – pats Vilniaus miestas. Jis turi savo dvasią, savitą architektūrinį braižą,atspalvį, gamtos sąlygas. Tai nuostabiausias miestas pasaulyje. Šventaragio slėnyje, kuris tarp Neries upės ir Tauro kalno driekėsi nuo Katedros iki šv. Jokūbo bažnyčios, laidodavo kunigaikščius. Architektai, projektuotojai diskutuoja: nieko naujo nestatyti toje teritorijoje. Tai vienintelis jos išgelbėjimo būdas. Joje dar galima rasti neįtikėčiausių paslapčių” [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Daugudis, Vytautas. Reikšmingesnės architekto Sigito Lasavicko istorinės hipotezės. – Portr. // Voruta. – 1999, kovo 20, p. 3.
2. Daugudis, Vytautas. Skaudi netektis: [apie šviesaus atminimo architektą, archeologą, restauratorių Sigitą Benjaminą Lasavicką]. – Iliustr. // Gimtinė. -1998, geg. 1-31 (Nr.5), p. 2, 8.
3. Lasavickas, Sigitas. Laureatas, norėjęs nuvažiuoti į Romą: [pokalbis su architektu, archeologu, 1993 m. “Vilniaus garso“ premijos laureatu Sigitu Lasavicku / užrašė Irena Tiškutė. – Iliustr. // Respublika. – 1994, bal. 1, p. 12.
4. Lasavickas Sigitas Benjaminas: [biografija] // Kalvarijos krašto šviesuoliai. – Marijampolė, 2006. – D. 1, p. 70.
5. Lasavickas Sigitas. Vikipedija [interaktyvus]. 2007 . Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Sigitas_Benjaminas_Lasavickas#Biografija>.
6. Sakalauskas, Tomas. „Atsigręžiu į didijį Vilniaus žynį – architektą, archeologą ir restauratorių Sigitą Lasavicką <… >“ – Portr. // Sakalauskas, Tomas. Missa Vilnensis. – Vilnius, 2006. – P. 288-292.
7. Žemulienė, Laima. Didžiausia paslaptis – pats Vilniaus miestas, tačiau toks pavadinimas ne vienintelis pasaulyje: [apie „Vilniaus garso“ premijos įteikimą architektui, restauratoriui Sigitui Lasavickui]// Lietuvos rytas. –  1994, kovo 15, p. 3.

Parengė: Aušra Asauskienė [VAVB], 2008 pagal vilnijosvartai.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.