Baltų žinyčios vartai

0

Grafologija, chiromantija…(2)

viršaitis spalio 24, 2011 Alternatyvus mokslas

Rūta Stasiulytė//Pradžia 20111023 d.

GRAFOLOGIJA

Graikų kalbos žodis grapho reiškia „rašau“, logos – „mokslas“, tad grafologija – tai rašto tyrimas. Kruopščiai apžiūrėję kiekvieną raidelę, jos dydį, formą, palinkimo kampą, kitus komponentus, grafologai imasi spręsti apie rašiusiojo asmenybę: charakterį, polinkius, emocijas.

Be abejo, raštas atsispindi žmogaus būseną. Pasikeitus aplinkybėms, tiek būsena, tiek raštas gali keistis, tad patį braižą kažin ar galima laikyti  visiškai patikimu informacijos šaltiniu. Nepaisant to, grafologijos istorijoje minimi tikri faktai apie  labai tikslias ir neįtikėtinai išsamias žmonių grafologines charakteristikas.

Štai detektyvinė istorija, nutikusi Briuselyje 1882 metais. Policija ieškojo žmogaus, nužudžiusio žinomą teisininką. Kas jis ir kaip atrodo, nebuvo žinoma. Kadangi buvo rasta ranka rašytas žudiko raštelis, buvo nutarta kreiptis į grafologą Bergamotą, garsėjusį įžvalgumu. Po kelių valandų įtempto darbo grafologas paskelbė, koks nusikaltėlio temperamentas , būdas, amžius ir netgi išorė. Tai esąs kresnas, nemalonaus elgesio, nesivaldąs, pagiežingas vyras, kuris supykęs išbąla. Jo eisena – taisyklinga, jis – tvarkingas, punktualus, nelinkęs nusileisti, nesišvaisto pinigais, atvirkščiai – yra šykštokas, vengia atvirauti, be to, yra gana išprusęs, domisi menu… Jo veidas – tamsaus gymio, nosis – su kuprele, rankos – plonais pirštais, o dešinės rankos vidurinis pirštas – neįprastai mažas. Dar viena detalė – šis žmogus marksto akis.

Tai toli gražu ne viskas, ką apie ieškomą nusikaltėlį pasakė grafologas, Jis policijai pateikė tokį išsamų ir tikslų žodinį portretą, kad netrukus žudiką pavyko atpažinti ir sulaikyti.

Nekyla abejonių, kad Bergamotas rašiusįjį „pamatė“ ne iš paties braižo ypatybių, o iš energinio pėdsako, kuris lieka visur, prie ko tik esame prisilietę.

Patyrusiam sensityvui pakanka išgirsti mininta vardą, kad galėtų pamatyti to asmens energinį fantomą ir net diagnozuoti jo sveikatos būklę, taigi nenuostabu, kad turinį rašant paliktų energinių emanacijų „prieinama“ prie rašto autoriaus. Tad ir grafologija yra priskirtina prie psichometrijos atmainų.

Kad jautriam žmogui grafologija tėra priemonė, padedanti užmegzti energinius, inyuityviuosius ryšius su teksto autoriumi supranta ir dalis grafologų. Viena grafologė aiškino, kad jai tereikia žvilgterėti į tekstą, ir ptas braižas pasako, kokia yra rašiusiojo asmenybė.

Šiai imliai moteriai lengviausiai sekėsi „pamatyti“ originalią, ryškią asmenybę. Pilką, neįdomų žmogų buvo sunkiau apibūdinti. Įdomu, kad ir vyrus ji „regėdavo“ aiškiau nei moteris, bet didžiausią malonumą jusdavo žvelgdama į abiejų lyčių kūrybingų, turtingos vaizduotės žmonių rašinius.

Pasak šios grafologės, kūrybingi, pozityvūs žmonės dažniau būną „donorai“, dalijantys savo energiją aplinkiniams. Na, o stiprių „vampyrų“ rašiniai – gana nemalonūs, ir tokius žmones apibūdinti būna sunku. Minėtai grafologei blogiau sekėsi „pamatyti“ ir seniau rašyto teksto autorių. Tai – dar vienas įrodymas, kad grafologai sensityvai vadovaujasi energiniu rašiusiojo pėdsaku, kuris laikui bėgant pradeda blėsti. Juk pats braižas nesikeičia, tad grafologijos teorijos požiūriu neturėtų būti svarbu, kada žmogus rašė. Veikiausiai grafologai, neturintys ekstrasenso galių, nejunta didelio skirtumo, kokio senumo tekstą tirti. Tačiau kažin ar jų grafologinės charakteristikos yra tokios išsamios kaip Bergamoto.

Tęsinys 2011.10.25 dieną

Medžiaga paruošta pagal TV savaitę „Paslaptingas pasaulis“

© 2011, viršaitis. All rights reserved.