0

Kaip dega ugnis esant nesvarumui?

gruodžio 4, 2011 Mokslas

Saulius Žukauskas//

Mokslininkų, siekusių ištirti, kaip ugnis elgasi nesvarumo būsenoje, tyrimų rezultatai pribloškė: ugnis elgiasi itin keistai – visai kitaip nei esant gravitacijos jėgai.

Žaisti su ugnimi deguonies prisotintoje aplinkoje – kvailai įžūlus sumanymas? Toks argumentas neatrodė pakankamai svarus Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) įgulai, kuri per porą metų orbitinės stoties patalpose atliko daugiau kaip 200 eksperimentų, nes tiesiog siekė išsiaiškinti, kaip degimo procesas vyksta nesvarumo būklėje. Kaip danguje, taip ir ant žemės? Anaiptol. Esant nesvarumui ugnis „elgiasi“ išties keistai.

Keistai mūsų visų, įpratusių prie Žemės gravitacijos veikiamos ugnies, požiūriu. O štai kosmose, kur traukos aplinkybės kiek kitokios nei ant planetos paviršiaus (mikrogravitacija), viskas vyksta kitaip.

Kurių galų astronautams TKS prisireikė imtis fakyrų vaidmens? Ko gero, todėl, kad sukauptos žinios pravers projektuojant gaisrų gesinimo sistemas ateities erdvėlaiviams. Žinoma, neatmestinas variantas, jog kitoks požiūris leis kitu kampu pažvelgti ir į liepsnų malšinimo perspektyvas Žemėje. Tiesa, kol kas eksperimentatoriai dar tik mėgina perprasti mistiškus ugnies triukus menkos gravitacijos sąlygomis.

Pavyzdžiui, liepsnos ant Žemės paviršiaus esančioje gaisravietėje išskiria kylančias įkaitusių dujų ir dūmų mases. Tokiu būdu degimo produktai iš gaisravietės „keliauja lauk“, paskui save į liepsnas įtraukdami naujus deguonies srautus ir palaikydami liepsnų intensyvumą. Tačiau eliminuokite du veiksnius – Žemės gravitaciją bei atmosferą, ir dūmai bei įkaitusios dujos aukštyn nebekils. Tiesa, degimo procesą nesvarumo būsenoje palaikys molekuline difuzija vadinamas fizikinis reiškinys, tačiau jis liepsnas kurstys net šimtą kartų lėčiau nei Žemėje.

Jau gerai? Bet yra ir dar viena įdomi ypatybė. Nesvarumo sąlygomis ugnis gali degti aplinkoje esant mažesnei deguonies koncentracijai ir žemesnei temperatūrai. Vadinasi, gesinimo medžiagos turėtų būti gerokai labiau koncentruotos.

Galiausiai, FLEX (angl. – „Flame Extinguishment Experiment“, „Liepsnų gesinimo eksperimentas“) eksperimentų serijos metu astronautai pastebėjo labiausiai gluminusį dalyką: FLEX eksperimentų metu naudotų degiųjų medžiagų heptano ir metanolio lašai, net ir užgesinus liepsną, kai kuriais atvejais ir toliau degė. Kad tai yra kol kas absoliučiai nesuvokiama ir nepaaiškinama, pripažino ir patys eksperimentatoriai.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.