0

Kokie bus 2012-ieji? Pamąstymai pagal L.Klimką

sausio 6, 2012 Laikas, Pasaulio įvykiai

Sveikinu peržengus laiko slenkstį, sulaukus 2012-ųjų! Tebūnie tai aukštesnė, nors ir nedidelė, pakopa į Tėvynės bei lietuvių tautos ateitį. Didžiosios žiemos šventės kartu yra naujų planų, svajonių raiškos metas. O kokie atėję 2012-ieji bus mūsų krašto kultūrai, kuri yra valstybės esmės pamate?

Šie metai tuo aspektu labai sureikšminti, jie paskelbti poeto Maironio ir Muziejų metais. Tautos dainiaus kūrybos aktualinimas šiandien tikrai labai reikalingas pavargusiai lietuvybės idėjai, tautos dvasinei sveikatai. Metai ir skiriami įsiklausyti į Maironio kūrybos motyvus bei siekius. Minėsime iškilaus kunigo 150-ies metų gimimo sukaktį ir aštuonias dešimtis po jo mirties. Vienas iš renginių centrų bus Maironio namai Kaune, kur įsikūręs lietuvių literatūros muziejus.

O Lietuvos Respublikos Seimui 2012-uosius metus paskelbus muziejų metais, Kultūros ministro vadovaujama darbo grupė jau parengė veiksmų programą. Ji skirta paminėti pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos ąžuolinių Baublių 200 metų jubiliejų.

Tikrai verta pasukti porą kilometrų nuo greitkelio Kaunas – Klaipėda vidurio į Bijotus. Baubliai, tapę Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus filialu, pasitiks šventiškai: pasipuošę naujais tobulesniais gaubtais, sutvarkytu parku, senojoje mokyklėlėje įrengtu muziejumi, vandens malūne – amatų centriuku.

O turint daugiau laiko ir nutarus pavažiuoti vienu vaizdingiausių Žemaitijos keliu, – nuo Bijotų netoli Girdiškės bažnyčia su unikaliais ąžuolo šakų altoriais, Upynos kaimo amatų muziejus, transatlantinio lakūno Stasio Girėno tėviškė Vytogaloje.

Muziejų metų programa tikimasi sustiprinti muziejų ir visuomenės ryšius. Juk muziejai ne tik kaupia bei saugo kultūros vertybes, bet ir ugdo visuomenės istorinę savimonę, nacionalinę tapatybę ir pilietiškumą. Taip pat suteikia galimybes turiningai ir kūrybingai leisti laisvalaikį. Taigi jie atlieka svarbią sociokultūrinę misiją šiuolaikiniame gyvenime. Neveltui graikai šias kultūros įstaigas pavadino muzeon – mūzų buveine.

Muziejų metų programoje numatytos priemonės jų veiklos viešinimui bei populiarinimui, muziejininko profesijos prestižui pakelti.

O štai visuomenėje vis netyla gandai apie pasaulio pabaigą 2012-siais. Keisčiausia, kad juos platina žiniasklaidos priemonės. Ir tai tariamai pagrindžiama mokslu, dargi net ne viena priežastimi. Pirmiausia kosminėmis: rašoma, kad planeta X arba senovės šumerų pavadinta Nibiru atskriesianti ir sunaikinsianti gyvybę žemėje. Kad tai atsitiks per 2012-ųjų žiemos saulėgrįžą, pranašaująs majų kalendorius. Kaip yra iš tikrųjų?

Dinozaurų lemties nežada nei astronomai, labai atidžiai stebintys visus asteroidus bei kometoidus artimame kosmose, nei istorinio majų kalendoriaus atžyma. Ši data, pasirodo, beęsanti tik naujo laiko ciklo pradžia kukurūzų augintojų civilizacijoje, o ne pasaulio pabaiga.

Majų dievas Bolon Yokte, kuris yra ne tik karo, bet ir kūrybos globėjas, pradės naują 5125 metų tarpsnį. Devintoji Saulės sistemos planeta išties astronomų yra pastebėta, tačiau labai toli, vadinamajame Orto debesyje, o jos orbita niekados nesikirs su Žemės. Apie visa tai galima pasiskaityti astronominiame kalendoriuje „Lietuvos dangus“. Toji planeta pavadinta Tiche – kaip ir mineralinis vanduo iš Žemaitijos gręžinio. Beje, graikai Tichę vadino ir šaltinio nimfa, ir miestų sėkmės deive.

Yra pastebėta, kad pseudomokslinių fatališkų pranašysčių pagausėja ekonominių nuosmukių, finansinių krizių metais. Gal kad žmonių dėmesį atitrauktų nuo kasdienybės, nuo nepriteklių ir sunkumų. O taip nejučiomis paskatinti ir vartojimą, išlaidavimą pramogoms bei linksmybėms, belaukiant pasaulio pabaigos… Populiarioji žiniasklaida turėtų gyvuoti ne gandais, bet dažniau suteikti žodį mokslininkams.

Ateinantys metai netgi šviesulių užtemimais negąsdins: saulės žiedinis bus stebimas gegužės 20 d. Kinijoje, Japonijoje ir pietinėse JAV valstijose, o saulės visiškas – lapkričio 13 d. Australijoje. Mėnulio visiškų užtemimų apskritai nebus. Nuobodūs metai astrologams !

O tikrai įdomų reiškinį Lietuvos danguje bus galima stebėti birželio 6 d. rytmetį. Saulė patekės „pasidabinusi“ juodu skrituliuku, – tai Veneros tranzitas Saulės disku. Labai norėtųsi giedro rytmečio, nes sekantį kartą tai vyks tik… 2117 metais. Pagal šį reiškinį, stebėtą iš įvairių Žemės rutulio vietų, 1769 m. buvo nustatytas atstumas tarp Saulės ir Žemės – pagrindinis erdvės astronominis vienetas.

Šie metai pasižymės ir Saulės aktyvumu. Jos paviršiuje – fotosferoje – tikėtina, kad neretai atsiras verpetai, vadinami dėmėmis bei fakelai. Kas 11 metų jų labai padaugėja; Žemėje tai sukelia šiaurės pašvaistes, suaktyvina kitus geofizinius reiškinius. Yra žinoma, kad ir žmonių sveikata kažkiek priklauso nuo saulės aktyvumo. Deja, padidėja kraujagyslių susirgimų tikimybė.

Tačiau reiškinys skatina kūrybingumą: aktyvios Saulės metais pastebimai pagausėja išradimų, kitų mokslo pasiekimų, meno artefaktų, pozityvių politinių permainų.

Visa tai dar kartą primena, kad žmogus – gamtos kūdikis… Beje, ir pats aršiausias savo lopšio priešas. Aplinkos, jūrų ir vandenynų tarša, dirvožemio išsekimas, ozono sluoksnio irimas, didmiesčių kūrimasis, svarbių gyvūnų rūšių, tokių, kaip pavyzdžiui, bičių, nykimas daro didelę neigiamą įtaką gamtai. Štai kokiomis problemomis reiktų rimtai rūpintis, kad jos neartintų pasaulio pabaigos…

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.