Baltų žinyčios vartai

0

ATVIRKŠTINIO PASAULIO MODELIS SENŲJŲ LIETUVIŲ PASAULĖŽIŪROJE(1)

viršaitis sausio 19, 2012 mitologija, PASAULĖŽIŪRA

Gintaras Beresnevičius//

Senųjų tautų erdvės ir laiko sampratos nagrinėjimas, laužydamas mūsų mąstymo ir stereotipus, dažnai atveda prie gana netikėtų išvadų. Tai tinka ir kalbant apie baltų pasaulėžiūrą. Kiek galima spręsti iš tautosakos bei su ja sugretinamų archeologijos duomenų, senieji lietuviai turėję numatyti „atvirkštinio“ pasaulio galimybę. Kol kas per anksti vienareikšmiškai šį faktą interpretuoti, tačiau manoma, jog tokio „atvirkštinio“ pasaulio modelio nusakymas ne tik papildytų mūsų žinias apie lietuvių pasaulėžiūrą, bet ir būtų įdomus kai kurių šiuolaikinės fizikos teorijų požiūriu.

Žmonių pasaulis, kad ir kaip įvairiai būtų interpretuojamas, visuomet aiškinamas remiantis tradicine logika. Tačiau, žmogui susidūrus su antgamtiniu dievų ir demonų pasauliu, įprastinė logika neretai traukėsi, užleisdama vietą kitai, sunkiai suprantamai įvykių tvarkai, kur gausu neaiškių metamorfozių, priežasties –pasėkmės santykių nepaaiškinamų įvykių ir pan. Velnio dovanotas auksas dažnai virsta anglimis ar sausais lapais, ir atvirkščiai- anglys virsta auksu, laumių sukeisti vaikai pasirodo esą paprasčiausiais medžių blukiais ir pan. Tokius pasikeitimus įprasta aiškinti demonų sukčiavimu, monais.

Nors gali būti ir kitaip. Folklore velnias dažniausiai vaizduojamas turintis elementaraus teisingumo jausmą ir neatrodo, kad jo padėka žmogui, padėjusiam sunkioje situacijoje, būtų nenuoširdi. Gal velnio ir laumių dovanos jų nakties pasaulyje yra tikros, tik jos negalioja dieną, kai pasaulį valdo kitos, šviesos jėgos? Gal „aname pasaulyje“ vyrauja kitokie dėsniai? Tą ir pamėginsime išsiaiškinti, pasitelkę tautosaką.

Vienoje lietuvių pasakoje Dievas įsileidžia dangun du žmones perspėdamas: „In nieką jūs nesikiškit, kad ir pamatysite ką negerai darant“. Atėjus pietų metui, du angelai imasi pernešti stalą iš vieno kambario į kitą. Tačiau tą padaryti jie stengiasi, nešdami stalą ne išilgai, o skersai.

Matydami tokį angelų žioplumą, žmogus bando jiems nurodinėti, siūlo nešti galu į priekį. Kadangi svečias nusižengia priesaikai nesikišti į dangaus reikalus, jis išvejamas lauk. Taigi, anas pasaulis kitoks, ir jame viskas daroma žemiškuoju požiūriu atvirkščiai.

Jei ši pasaka iš tiesų atspindi tikėjimą, jog „antrasis“ pasaulis gyvena pagal kitus, veidrodinio atspindžio dėsnius, tokio tikėjimo liekanų turėtume rasti ir laidotuvių papročiuose. Anavusių taisyklių dar neperpratęs mirusysis turėjo būti atitinkamai  joms paruošiamas. Į kapą dedami indai buvo specialiai sudaužomi- jei kitame pasaulyje viskas atvirkščiai, tai sudaužytas indas “anoje pusėje“ bus sveikas.

Ši nuo senų laikų gyva tradicija išsilaikė pakankamai ilgai, ir kiti IX-XXII a. Lietuvoje degintiniuose kapuose randama puodų šukių. Gadinami ir ginklai (sulankstomi), pjautuvai (smaigalys atlenkiamas aukštyn), papuošalai- apyrankės, antkakliai dažniausiai būna sulaužyti. Dar XVI a., kaip liudija kapai Vilniaus katedroje, lietuvių didikams į kapą dedamos taurės specialiai buvo laužomos.

Tokia laužymo, lankstymo, gadinimo tradicija nėra visuotina, tačiau pakankamai gaji ir pastovi, kad galėtume ją išskirti iš kitų su laidojimo apeigomis susijusių papročių. Tikint, kad kitame pasaulyje viskas pasikeičia, įvairių tautų laidojimo papročiai liepia sulaužyti, sudaužyti įkapes. Dievams gali būti aukojamas prastas, ligotas gyvulys, tačiau tai ne taupymas: anapus jis taps sveiku.

Ligotus gyvulius dievams aukojo ir spartiečiai, nes aukojant sveiką gyvulį, galima įžeisti adresatą- pastarasis gaus ligotą. Pasikeičia ir kairės-dešinės simetrija. Kadras, turįs būti prie kairio šono, dedamas prie dešinio, nes aname pasaulyje vyrauja veidrodinė orientacija. Egipte tikėta, kad mirusiajam gresia pavojus vaikščioti aukštyn kojomis arba atbulomis; ano pasaulio figūros bareljefuose ir freskose vaizduojamos apsigręžusios, tekstai skaitomi nuo kito galo.  Atvirkščiai skaitomi ir kai kurie lietuvių užkeikimai. Velnią galima prisišaukti, kalbant „Tėve mūsų“ nuo galo. Taigi, lietuvių tautosakoje esančias užuominas apie „atvirkštinį“ pasaulį patvirtina archeologiniai duomenys. Tokių paralelių aptinkama ir kitų tautų tikėjimuose.

Tęsinys bus sausio 20d.

Paruošta baltai.lt redakcijos, medžiagą ruošė Daiva Jasulaitytė
Šaltinis: žurnalas „Mokslas ir technika“, 1989 m.

© 2012, viršaitis. All rights reserved.