0

Sveikiname brolius latvius išsaugojus savo kalbą

vasario 19, 2012 Baltijos šalyse, Latvija, Valstybė

Daugavpilī «par» krievu valodu nobalsojuši 85,18% pilsoņu 21

Lelde Petrāne, 2012. gada 19. februāris 11:10
Saskaņā ar Centrālās vēlēšanu komisijas (CVK) interneta mājaslapā publicētajiem datiem referendumā par krievu valodas statusu Latvijā «par» krievu valodu kā otru valsts valodu Latgalē nobalsojuši 55,57% balstiesīgo iedzīvotāju.

Foto: F64 Photo Agency

Savukārt, «pret» nobalsojuši 44,02%.

Tā, piemēram, Daugavpilī «par» krievu valodu nobalsojuši 85,18% pilsoņu. «Pret» balsojuši vien 14,39%. Rēzeknē «par» balsojuši 60,29% balstiesīgo, bet «pret» – 39,27%.

Rīgā «par» nobalsojuši 36,03% pilsoņu, «pret» – 63,56%.

Vidzemē – «par» bijuši 11,78%, «pret» – 87,98%.

Kurzemē – «par» bijuši 8,46%, «pret» – 91,37%.

Zemgalē – «par» bijuši 12,23%, «pret» – 87,42%.

Saskaņā ar CVK datiem referendumā par krievu valodas statusu Latvijā kopumā «pret» krievu valodu kā otru valsts valodu nobalsojuši 74,8% balstiesīgo iedzīvotāju.

«Par» krievu valodu kā otru valsts valodu nobalsojuši 24,88%.

Latvijas Televīzija vakar vēstīja, ka Latgalē «par» krievu valodu kā otru oficiālu valodu Latvijā balsojuši arī daudzi latvieši. Kāda latviete stāstīja, ka viņai kaimiņos dzīvo krievi, viņa strādā kopā ar krieviem, viņi ir tādi paši cilvēki, kuri maksā nodokļus, tādēļ šāds viņas balsojums ir taisnīgs.

db.lv

The National Referendum on the language issue will take place on February 18, 2012

Parādnieks: pret nacionālu Latviju noskaņotajiem būtu jāpalīdz atrast vietu, kur viņi justos laimīgi

Foto: f64

Tiem cilvēkiem, kuri nespēj pieņemt Latviju kā nacionālu valsti un cer uz Lielkrievijas atjaunošanos, būtu jāpalīdz atrast vietu ārpus valsts, kur viņi justos laimīgāki, uzskata nacionālās apvienības „Visu Latvijai- Tēvzemei un Brīvībai/LNNK“ politiķis Imants Parādnieks.

Viņš aģentūrai LETA pauda uzskatu, ka par krievu valodu kā otro valsts valodu balsojušie, kas veido apmēram 25%, ir tikpat daudz, cik savulaik balsojuši pret Latvijas neatkarību un tas parāda, ka līdz šim īstenotā integrācijas politika nav bijusi veiksmīga.

Ja šie cilvēki jūtas Latvijā nelāgi, tad viņiem būtu jāpalīdz atrast vietu, kur viņi justos laimīgāki, un, cik zināms, tad Krievija aicina savus pilsoņus atpakaļ, piebilda politiķis.

Viņš sacīja, ka vēlētos uzdot retorisku jautājumu, piemēram, ja tiem ap 90% balsotāju, kas Zilupes novadā nobalsoja par divvalodību, tiktu jautāts – vai viņi vēlas dzīvot un veidot patiešām labklājīgu Latviju vai dzīvot Krievija sastāvā, tad kāda būtu viņu izvēle? Visticamāk, ka tas būtu pilnīgi savādāks iznākums.

Tie, kas izvēlējušies balsot par krievu valodu kā otro valsts valodu Latvijā, visticamāk, domājuši par kādu konkrētu mērķu sasniegšanu, taču maz ticams, ka viņi iedomājušies, ka šādi tiek atvērti vārti imigrantiem no tām valstīm, kur krievu valoda ir pamata valoda un viņi varētu doties uz Latviju un izspiest šeit dzīvojošos, piemēram, no darba tirgus. Šī reālā barjera, valodas barjera, kalpo kā kvalitātes barjera savas dzīvesvietas un darbavietas nosargāšanai, lai ļautu to apzināties arī cittautiešiem.

Politiķa skatījumā, referenduma iznākums skaidrs tautas mandāts par latvisku Latviju un spilgta kremļa ideoloģijas sakāve.

Parādnieka skatījumā, pēc šī referenduma būtu jāvienojas dialogam un jārunā par to, kā vislabāk veidot pārtikušu un kvalitatīvu Latviju. Viņa pārstāvētās apvienības skatījumā, tas paveicams, godprātīgi darot savu darbu, skaidri sakot, kāda ir situācija, kā arī atzīstot, ka līdz šim integrācija Latvijā nav notikusi.

Viņa skatījumā, nepieciešams veicināt sabiedrībā patriotisku izpratni par valsti, uzsvērt identitātes jautājumus un stiprināt latvisko plašsaziņas telpu, jo, kā redzams, labāka integrācija ir Kurzemē un Vidzemē, kurās šī telpa eksistē un tur, izņemot varbūt atsevišķas pilsētas, lielu problēmu nav.

Ziņu aģentūra LETA, http://zinas.nra.lv

Landsbergis apie referendumą Latvijoje: „Rezultatai turėtų nuraminti ir kiršintojus Lietuvoje“

lrytas.lt 2012-02-19 18:09

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako, kad Latvija išsaugojo savo tautinį tapatumą. Šiai nuomonei pritaria ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad Latvijos piliečiams referendume nubalsavus prieš rusų kaip antrosios valstybinės kalbos įteisinimą, tautinių mažumų kiršintojus turėtų apsiraminti ir Lietuvoje. Latvijos piliečiai šeštadienį nusprendė, kad rusų kalba nebus valstybinė. Tokią nuomonę pareiškė 78 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.

„Nemanau, kad Lietuvoje kaip nors blogai turėtų atsiliepti, aš manau, priešingai, tas balsavimo rezultatas rodo, kad blogi tikslai nelaimi. Aš manau, kad mažiau seksis kiršinti“, – BNS sekmadienį sakė V. Landsbergis.

Jo teigimu, tautinių mažumų vardu Lietuvoje kalbantys asmenys neatspindi jų realios padėties, o rodo „užsienio politikierių įtaką“. „Tie santykiai (lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų. – Red.) nėra problemiški, jeigu nebūtų kiršinimo. Be abejo, jeigu būtų referendumas Latvijoje laimėjęs, tai čia labai pakeltų galvas kiršintojai, o dabar, kadangi jis pralaimėjo, ir tokiu dideliu procentu, tai turėtų apsiraminti. Nebent visai neturi proto“, – dėstė europarlamentaras.

V. Landsbergis teigė, kad referendumas pademonstravo Latvijos gyventojų vienybę. „To tikrai turbūt nesitikėjo iniciatoriai nei Maskvoje, nei Rygoje. Rezultatai, ko gero, yra priešingi, negu laukta. Matomas latvių ir lojalių Latvijai piliečių susivienijimas užuot laukto suskaldymo į dvi dalis, kur būtų supriešinti latviai ir ne latviai, tuo ne latvius dirbtinai vadinant jau gal ne senoviškai tarybų tauta, dabar vadinant rusakalbiais, nors tai toli gražu ne vien rusai. Bet juos norima pajungti po šita formule, ko gero, ir tiesioginei Rusijos ambasados įtakai“, – BNS sakė europarlamentaras.

Politikas svarstė, kad vienas iš referendumo tikslų buvo parodyti Latvijos rusus penktąja kolona, kuri nori Latvijai blogo, siekia pažeminti latvius, pakirsti pasitikėjimą ateitimi. „Turbūt tokio penktosios kolonos vaizdo tikrai nepavyko sukurti, nes tam pasipriešino sąžiningi ir sąmoningi rusai“, – teigė V. Landsbergis.

URM sako, kad rezultatai rodo „pagarbą piliečių konstitucinėms teisėms“

„Latvijoje įvykęs nacionalinis referendumas dėl konstitucijos pataisų įstatymo projekto pademonstravo nuoseklų demokratijos principų laikymąsi ir pagarbą piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms Latvijoje“, – teigiama URM pranešime spaudai.

Referendumo rezultatai rodo, kad Latvijos piliečiai lieka ištikimi veikiančios savo šalies konstitucijos nuostatoms. Latvių kalba lieka vienintele valstybine kalba, kurios konstitucinis statusas yra latvių tautinio tapatumo ir valstybingumo pagrindas.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, Latvijos piliečiai referendume apgynė savo valstybinę kalbą ir baltiškos kultūros tęstinumą.

„Tai yra Latvijos valstybingumo pasiekimas, kuriuo Latvija gali pagrįstai didžiuotis, o mes, lietuviai, ir visos kitos tautos privalome gerbti“, – sako ministras.

Kartu jis pabrėžia, kad Baltijos valstybės visada gerbė ir toliau puoselės kultūrinę bei kalbinę įvairovę, tačiau tai niekam nesuteikia teisės klibinti valstybės ir tautos pamato – valstybinės kalbos.

Seimo pirmininkę nudžiugino referendumo rezultatai

Seimo Pirmininkė I. Degutienė Lietuvos parlamento vardu sveikina Latvijos piliečius, šeštadienį įvykusiame referendume išsaugojusius savo konstitucinę teisę dėl valstybinės latvių kalbos ir pabrėžia broliškos latvių kalbos unikalumą ir jos svarbą visam latvių tautinio tapatumo išsaugojimui.

„Latvijos visuomenė tvirtai ir galutinai apsisprendė, kad latvių kalbos, kaip valstybinės Latvijos kalbos, įteisinimas – tai vienintelis kelias į darnią Latvijos visuomenę ir latvių tautos unikalumo išsaugojimą“, – savo laiške Latvijos Saeimos Pirmininkei Solvitai Aboltinai teigia I. Degutienė.

Pasak I. Degutienės, nacionalinio referendumo rezultatai patvirtino vasario 2 dienos Latvijos Saeimos priimtą pareiškimą dėl latvių kalbos nacionalinio vaidmens, kuriame teigiama, kad latvių kalba, kaip bendra visų Latvijos gyventojų kalba, yra svarbi užtikrinant demokratinį dalyvavimą ir darnią Latvijos visuomenę.

lrytas.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.