1

Apie lietuviškus smilkalus

kovo 6, 2012 Amatai, Paveldas

Mija-Džeinara Ubartienė, žolininkė, tautodailės kūrėja//

Smilkalų tema kaip niekad aktuali šiandien, kai mūsų rinka užversta įvairiomis importinėmis smilkstančiomis lazdelėmis. Tai pramoniniu būdu gaminami produktai, dažniausiai susidedantys iš bambuko skiedrelės, lazdelės ir anglies pagrindo prisotinto aliejų (neretai sintetinių).

Taigi, ką turime savo nuo seno naudota protėvių? Pats žodis smilkyti, „dūmyti“ – nurodo kad tai smilkstantys vaistingi augalai. Smilksta toli gražu ne visi augalai, kurių didžiąją dalį sudaro sumedėję augalai ar kvapni kieta mediena bei dervos (gintaras, kadagio mediena, pelynas, jonažolė, ajero šaknis). Nepamirškime, kad lietuviui artimesni sodrūs, gilūs, kvepiantys gimtais laukais ir kloniais kvapai. Juolab, kad protėvių žiūrėta giliai – išgryninti tuos augalus, kurie nuo seno naudojami prieš įvairias ligas bei maro bei infekcinių ligų atvejus. Nuo seno laikyta, kad smilkomi augalai pasižymėjo itin retomis savybėmis, dar vadinti „nemariaisiais“.

Natūralūs lietuviški smilkalai Etimologiniu požiūriu dūmas yra ugnies ir vandens sąvarta. Smilkoma ant žarijų, ugniai perėjus visas gimimo fazes – karšta, sodri energija persikeičia į kvapnų dūmą, kuris subtiliai skleidžiasi (tuo ryškiai skirdamasis nuo sintetinių kvapų) ir tarytum perkeičia erdvės kokybę. Pelyno kvapas išsilaiko iki 36 val., kadagio iki 12 val. Galima smilkyti patį augalą, susmulkinus ir sudėjus ant žalvarinės lėkštutės. Kūnui apsmilkyti pakanka 2-4 minučių.

Mūsų šeimoje smilkalai naudojami prie gripų epidemijų, peršalimo atvejais, streso atveju, diegiant pilvą. Noriu pažymėti, kad šeima nevartoja cheminių vaistų. Žaliava smilkalam renkama vasaros mėnesiais, o rugpjūčio gale ir rugsėji daromi smilkalai.

Jonažolė

Jonažolė (lot. Hypericum perforatum) Jonažolė (lot. Hypericum perforatum) – daugiametis augalas, įprastai Pamario krašte užauga 30-80 cm aukščio. Žydėjimas nuo birželio iki rugpjūčio, esant lietingai vasarai iki rugsėjo pirmos pusės. Stiebas šakotas, su dviem išilginėmis briaunomis. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje saulėtu būdu. Vaistinė žaliava skinama 15-30 ilgio žydėjimo pradžioje.

Smilkomos jonažolės savybės: senovėje susmulkinę vaistažolę berdavo ant žarijų – taip smilkė trobą, saugant nuo infekcinių ligų. Naudota maro, džiovos atvejais. Kartu su kerpe smilkoma – gydė šunvotes, reumatą, kaulų lūžius.

Pelynas

Pelynas (lot. Artemisia absinthium)Pelynas (lot. Artemisia absinthium). Močiutė šį augalą vadino vermutu (vok. Wermut). Senovėje sakydavo, kad kiečio (pelyno) kartumas kilęs nuo žmonių kančių. Mūsų surenkamas Pamario krašte. Pelynai stebėtinai gerai išsilaiko po žiemos – apatinė stiebų dalis sumedėja ir peržiemoja po sniegu. Augalai mėgsta priesmėlį, vandeniui laidų dirvožemį. Stiprus kvapas atbaido vabzdžius – džiovintų šakelių dėdavo į skrynias saugodamiesi nuo kandžių.

Smilkant augalas naudojamas nuo pasiutligės, geltos, dantų skorbuto, pilvo dieglių, karščiavimo, karpų nubovėjimo, plaučligę. Močiutė minėjo, kad augalas smilkomas neilgai, kelias minutes.

Paprastasis kadagys

Paprastasis kadagys (lot. Juniperus communis) Paprastasis kadagys (lot. Juniperus communis) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos plikasėklis augalas. Daugiametis, visada žaliuojantis dvinamis, rečiau vienanamis, 3-4 (15) m aukščio krūmas arba rečiau kaip medis. Paplitęs visoje Lietuvoje. Auga pušyno trakte, dirvonuose bei žvyrynuose, kartais šis augalas aptinkamas durpynuose bei mišriuose miškuose.

Kadagio preparatai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą bei pagerina virškinimą. Sergantiems reumatu bei podagra patariama kadagio eteriniu aliejumi trinti skaudamas vietas. Padeda esant cistitui, reumatizmui.

existence.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. Varvaras parašė:

    Esu išbandęs šiuos smilkalus, tikrai verti dėmesio, rekomenduoju. Va kaip tik bus Kazio mugė, reiks dar prigriebt 🙂

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.