0

Klaipėdos paplūdimius sparčiai glemžiasi jūra

kovo 30, 2012 Gamtosauga, JŪRA-UOSTAI

STRAIPSNIS „KLAIPĖDOJE“, Į KURĮ NIEKAS NET DĖMESIO NEATKREIPĖ!

„Gelbėti reikia ne tik Palangos, bet ir Klaipėdos paplūdimius. Tai konstatavo specialiai sudaryta savivaldybės komisija. Anot jos, būtina kuo greičiau imtis priemonių krantams sutvirtinti.

Komisijos teigimu, audrų padariniai Klaipėdos paplūdimiuose matosi akivaizdžiai.  Prie molo esantis statinys jau yra ties yrančiu krantu. Bangos yra išgriovusios žvejų namelio sieną (šiandien liko tik jo griūvėsiai). Jis beveik visas yra vandenyje. Išplautos ir buvusios gelbėjimo stoties, esančios prie tako iš automobilių aikštelės į pliažą, sienos. Iš pastato liko tik griuvėsiai.

Ties vadinamąja juodąja tvirtove, kur baigiasi miesto administracinė riba, esančius bunkerius jau skalauja vanduo. Prieš dešimt metų jie buvo apie 6 metrų atstumu nuo jūros.

Komisija pabrėžė, jog ypač bloga kopų būklė. Jos plaunamos iki Karklės. Čia nebeliko pliažų, o tik bangų plaunamas skardis. Dalis kopų yra iki pusės suirusios. Prognozuojama, kad praūžus dar kelioms stipresnėms audroms kopos gali būti visiškai prarastos. Taip pat užlietos Melnragės gyvenvietės.

Teigiama, kad kranto erozija prasidėjo pradėjus ilginti šiaurinį molą ir gilinti įplaukos kanalą. Numatoma, kad ji vis didės.

Komisija atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės sudaryta komisija Melnragės krantinių būklę įvertino kaip blogiausią Klaipėdos teritorijoje. Tačiau skirti lėšų atstatymui neplanuoja, nes miestas nėra apsisprendęs, kas šioje vietoje Melnragėje bus.

Anot komisijos narių, tokia pozicija neteisinga. Savivaldybės tarybos patvirtintame miesto bendrajame plane, kituose dokumentuose čia yra miesto rekreacinė zona – pliažai.

Komisija pabrėžė, kad būtina kuo skubiau kreiptis į visas suinteresuotas institucijas, jog būtų imtasi veiksmų paplūdimiams išsaugoti. Taip pat pradėti rengti Pirmosios Melnragės kranto zonos detalųjį planą.“

Laikraštis „Klaipėda“. M.Skiriute, 2012 03 01

KLAIPĖDAI GRESIA TOTALINĖ KATASTROFA

Po dviejų trijų audrų abi Melnragės bus apsemtos. Melnragiečiams tai nieko baisaus, tai pačių melnragiškių reikalas. Todėl jau šiandien Melnragės gyventojai lai lekia apsidrausti, lai ieško vietų kur galės išsikelti su visa savo manta. Jau šiandien prie kiekvieno namo galėtų pasidėti bent valtį…

Bet pačios Klaipėdos po dviejų trijų audrų laukia totalinė katastrofa. Jei jūra apsems naftos bazę, bus užlieti elektros kabeliai, įvyks naftos rezervuarų sprogimai ir baisiausias gaisras. Degs ne tik naftos bazė, gaisras persimes į chemikalų saugyklas ir į visą prekybos uosto teritoriją.

Liepsnos ir Kuršių marios, nes išsiliejusi nafta ir mazutas degs vandens paviršiuje. Gaisras išlydys Jūsų muziejų, uždegs Smiltynės miškus. O jei dar pūs šiaurinis vėjas, tai gaisras apims visą Kuršių nerija iki pat Zelenogradsko. Ir nė vienas Kuršių nerijos gyventojas neišsigelbės (marios jau liepsnos, o miško gaisro užgesinti nebus kam). Pavyzdžiui, JAV Kalifornijoje užsiplieskusių gaisrų nesugeba užgesinti net profesionalūs ugniagesiai, aprūpinti naujausia ir galingiausia priešgaisrine technika.

Klaipėdos gyventojai, gyvenantys Mažojo kaimelio teritorijoje, Stadiono gatvės rajone, Senamiestyje uždus smalkėse net neišėję iš namų. Kitų Klaipėdos rajonų gyventojai, gal ir spės pabėgti, bet gaisras greitai apims ir sunaikins visą Klaipėdą. O kai pradės sproginėti nuodingų dujų cisternos, išmirs ne tik klaipėdiečiai, bet ir aplinkinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.

© Vytauto Petriko nuotr. Ties vadinamąja juodąja tvirtove, esančius bunkerius jau skalauja vanduo

1963 metais Neringos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Vaikėnas su savo klerkais nutarė, kad jei nebėra kurėnų, tai molai nereikalingi ir entuziastingai ėmė ardyti Nidos pakrančių akmeninius molus Neringos žuvininkystės ūkio naujojo uosto statybai.

Tuo metu į Nidą atvykęs  geografas akademikas Vytautas Gudelis perspėjo, kad šie molai buvo pastatyti ne kurėnų švartavimui, o bangų mūšos slopinimui ir krantų griovimo, išplovimo, erozijos stabdymui. „Esate šiam kraštui svetimi žmonės, atvykėliai ir jums nėra duota suprasti tų dalykų, kas yra naudinga ar žalinga Kuršių nerijai. Geriausia būtų, kad čia nieko negriautumėte, neardytumėte, nes tai gali blogai baigtis nerijos gamtai“. Vytautas Gudelis anuomet pasiekė, kad bent nebūtų išgriauti Nidos pietinės dalies marių molai.

Štai net nuotraukoje jie matomi. O jei jų nebūtų likę, tai Kuršių marios būtų jau pasiglemžusios ir garsiąją „ešerinę“ ir Nidos jachtklubą. Palyginkite vokiečių laikų Nidos žemėlapius su mūsų dienų marių vaizdais ir akivaizdžiai įsitikinsite, kaip marios nuplovė didelę dalį Nidos rytinės pakrantės.

Vokietijos mokslininkai garsėjo savo Baltijos (Ostsee) jūros, jos srovių ir krantų erozijos tyrimais. Būtent jie nustatė, kad Vokietijos ir Rytprūsių pakrantes geriausiai saugo molai, kurie slopina bangų mūšas, ne tik sustabdo paplūdimių smėlio išplovimą, o atvirkščiai, bangų nešamą smėlį stabdo, glaudžia  prie savęs ir didina paplūdimių plotą. Tuo pačiu didėja priekrantės atabradas, nesusidaro pavojingų duobių, pliažai tampa mažiau pavojingi, mažėja net skęstančių skaičius.

Dar vienas svarbus šitokių molų indėlis į jūros gyvenimą yra tai, kad prie molų atsiranda jūros augalijos ir gyvūnijos kolonijos, pradeda neršti žuvys, didėja žuvų ištekliai.

Akademikas Vytautas Gudelis buvo ypatingai gerai susipažinęs su Vokietijos mokslininkų darbais, tapo tarptautinės INQUA komisijos Šiaurės Europos krantinių saugos narys, jūrotyros pradininkas Lietuvoje, o jo krantotyros mokykla tapo žymiausia pasaulyje. Gaila, kad TSRS vyriausybės nutarimu, šie būtini Lietuvos Baltijos jūros moksliniai darbai buvo nutraukti.

Šiandien Lietuvoje nėra nė vieno mokslininko, kuris suprastų, kas yra krantotyra. Ir kaip galima efektyviai suvaldyti bangų daromą žalą.

Gaila, kad nė vienas Lietuvos mokslininkas (gal iš ubagystės), nė vienas įtakingas lietuvis (iš nežinojimo ir tingumo) nesusiprato pereiti Baltijos jūros pakrante nuo Klaipėdos bent iki Riugeno salos.

Molai Nidoje

Kol Kuršių nerija ir Baltijos jūros pakrantės Lenkijoje priklausė Vokietijai, molai kas šimtas metrų buvo statomi visose Baltijos jūros pakrantėse. Dabar jų dar galima rasti Kaliningrado Baltijos jūros pakrantėse, Lenkijai priklausančiose Baltijos jūros pakrantėse ir Vokietijoje. Pridedu nuotraukas.

Tuo tarpu Lietuvoje, kai audros pradėjo ardyti Baltijos jūros pakrantes, aferistams „verslininkams“ šovė mintis gerai pelnytis ir krautis milijonus iš šios stichinės nelaimės. Už gerą užmokęstį aferai „pritarė“ psiaudomokslininkų grupelė. Niekšingi sukčiai, beveik nieko nemokėdamį į Lietuvos biudžetą, semia smėlį iš Palangos karjerų, pila į pliažus, o kiekviena audra tą smėlį vėl pasiglemžia… Geresnio biznio tikrai niekas nesugalvos…

Tuo tarpu molai tarnautų šimtmečiais.  Jų įrengimas nieko nekainuotų.

Molai Vokietijoje

Molai Lenkijoje.

Baltijos jūros pakrantės molus kas šimtą metrų ir šimtą metrų į jūrą nuo Šiaurinio molo iki Girulių privalėtų pastatyti Klaipėdos Naftos bazė, Prekybos uostas ir Lietuvos geležinkeliai. Nuo Girulių iki Karklės – tie, kas pasivogė Lietuvos vaikų stovyklas. Nuo Karklės iki Nimerzatės – molus privalo statyti Bosas ir tie, kas susigrobė pajūrio žemes. Palangoje – Palangos turčiai. Šventojoje – Šventosios turčiai. Tas pats sakytina ir apie Kuršių nerijos Baltijos jūros pliažų molus.

Be to, kiekvienas, pastatęs molą, galėtų įamžinti save, – pritvirtinti savo metalinį žymeklį su vardu, pavarde ir visais kitais garbėtroškų titulais. Juk šie molai stovėtų šimtmečiais, saugodami ir platindami Lietuvos Baltijos jūros pakrantes bei pliažus.

Lietuvos pilietis Vincentas Sakas

2012 m. kovo 26 d., Melnragė

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.