0

Žolininkės Virginijos patarimai pavasariniams negalavimams(1)

gegužės 11, 2012 Liaudies medicina

Pažadėjau parašyti, atpasakoti ką dirbu su žolėmis, tai padės jums susipažinti labiau su mus supančia gamta, kas tikrai norės- girdės augalų kalbą, bendraus, sužinos jų paslaptis. Tad pradėkim.

Dabar trumpai, lakoniškai, kaimiškai, be jokių vardijamų medžiagų kiekių, papasakosiu ką veiksiu.

http://www.vitaminai.lt/cache/images/e89c714d5db820ee17d30b7f7d18baf7.jpg

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica)

Dilgėlės

Taigi, rinksiu dilgėles nuo sekmadienio. Nuo labai seniai jos naudojamos liaudies medicinoje. Šiuolaikinėje medicinoje jos irgi yra svarbūs vaistiniai augalai. Diena rinkimui turi būti saulėta, žolės sausos. Džiovinsiu pastatytoje pašiūrėje lentynose, išklotose rudu kartonu. Ten vėsu ir tamsu, gerai keičiasi oras. Todėl, dilgėlė man reikalinga plaukų stiprinimui (dažo šviesius plaukus tamsiai), dėsiu į mišinį pleiskanoms naikinti, dabar pešu ir plikinu paršeliams- stiprina organizmą, bus reikalingos kraujui stiprinti, nes šiuo metu pilnos geležies. Dar tinka gydyti kai kuriuos odos susirgimus, bėrimus. Virsiu sriubą bent keletą kartų. Iš didžiųjų dilgėlių lapų išvirta arbata nuo seno vartojama organizmui stiprinti, kraujui valyti, ja gydoma mažakraujystė, šienligė, astma, artritas. Antpilas padeda nuo vidinio kraujavimo, reumato, odos ligų, pavyzdžiui, egzemos. Išoriškai gydomos odos ligos, malšinamas artrito sukeltas skausmas, nervų(ypač sėdmenų) uždegimai, hemorojus, stiprinami plaukai, naikinamos pleiskanos. Liaudies medicinoje žaliomis dilgėlėmis būdavo plakama oda sergant reumatu. Tikėta, kad į išdilgintą odą priplūsta daugiau kraujo ir taip pašalinamos dėl ligos audiniuose susikaupusios nuodingos medžiagos. Be to, į organizmą patenkanti skruzdžių rūgštis palankiai veikia reumato pažeistus sąnarius Jauni dilgėlių lapai valgomi troškinti arba iš jų verdamos sriubos. Juos galima džiovinti ir vartoti ištisus metus. Lapai labai maistingi, juose gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų. Teigiama, kad jauni lapai kaloringumu prilygsta bulvėms ir dukart kaloringesni už morkas. Badmečiais dilgėlių lapai tapdavo vienu iš svarbiausių žmonių maisto produktų. Maistui ir vaistams vartoti reikėtų tik jaunus lapus, kol ūgliai būna ne aukštesni kaip 15-20cm, nes subrendusiuose lapuose susidaro adatėlių pavidalo kristalų drūzų, kurios patekusios į organizmą gali sudirginti gleivines ir pakenkti inkstams. Dilgėles skinti ir ruošti maistą arba jų žaliavą vaistams reikia mūvint pirštines. Troškinant arba verdant dilgėlių lapus, dilgieji šereliai ir juose esančios medžiagos suyra, todėl valgyti jas visai saugu.

Paprastoji pušis. Pinus

Pušis
Galbūt žinote, kad pušų pumpurais gydomos plaučių ligos. Juos jau galima rinkti, džiovinti arba užpilti cukrumi ir laikyti septynis mėnesius. Tuo sirupu gydomi vaikai.
Spygliai renkami ir žiemą, tada kada reikia, juos reikia įpjauti, nes galiukai uždari ir verdant neatsiveria, ten esančios naudingos medžiagos nepateks į arbatą.
Aš naudoju ir šakelių viršūnėles, verdu puode ir pilu į vonią (atsargiai, depresija sergantiems negalima).
Aplamai pušis tik stiprių nervų žmonėms, jautruoliams gali netikti.Iš paprastųjų pušų pagaminti preparatai gana plačiai naudojami tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Jais gydomos inkstų, šlapimo pūslės, kvėpavimo takų, gleivinių ligos, reumatas. Pumpurai skinami nuo ankstyvo pavasario, jiems pradėjus brinkti. Pumpurus skinti galima nuo vyresnių nei 10 metų amžiaus pušų žemutinių šakų. Nuskinti pumpurai džiovinami gerai vėdinamoje vėsioje patalpoje. Medienos dulkės, susidarančios ją apdorojant, taip pat sakai ir eteriniai aliejai jautriems žmonėms gali sukelti alergiją ir dermatitą. Eterinių aliejų negalima vartoti kaip vidinių vaistų, jeigu jų nepaskyrė gydytojas.
Lenkijoje jauni ir dar sultingi paprastųjų pušų ūgliai mirkomi sirupe, iš kurio paskui gaminamas gaivusis gėrimas. Kartais jauni ūgliai valgomi švieži, jų dedama į padažus. Spygliai audinius dažo gelsvai ruda, kankorėžiai- rausvai geltona spalva. Iš spyglių gaunamas eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje, kvapų terapijoje ir medicinoje.

Raktažolė. The Cowslip (Primula veris)

Raktažolė
Raktažolės taip pat tiks astmai, alergijai gydyti. Pavasarinės raktažolės yra labai vertingi vaistiniai augalai, tačiau dėl įvairių priežasčių iš jų pagaminti preparatai dabar vartojami gana ribotai ir neišnaudojamos visos jų gydomosios savybės. Svarbu pridurti, kad pavasarinių raktažolių lapų maistui ir antpilo gydymo tikslais nederėtų vartoti nėščiosioms ir asmenims, vartojantiems kraujo krešėjimą slopinančius vaistus, nes šie augalai irgi mažina jo krešėjimą. Seniau šių augalų žiedynų antpilu dažniausiai buvo slopinami spazmai, raumenų traukuliai, paralyžius, reumato sukelti skausmai. Lapuose, žieduose ir ypač šaknyse yra saponinų, kurie palengvina atsikosėjimą, todėl jais gydomas bronchitas, kitos kvėpavimo takų ligos. Salicilo dariniai veikia kaip nuskausminamieji, slopina uždegimus, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą ir šlapimo skyrimąsi. Nuo žiedų atskirtų vainikėlių antpilas yra efektyvūs raminamieji, juo gydomos nervų ligos. Šį preparatą ypač veiksminga vartoti pernelyg aktyviems vaikams ir tiems, kurių sutrikęs miegas. Literatūroje nurodoma, kad pavasarinių raktažolių vainiklapių preparatai padeda sergantiems alergija, jais galima gydyti astmą.
Iš visų paprastųjų raktažolių dalių gaminami homeopatiniai vaistai, kuriais gydomos inkstų ir kvėpavimo takų ligos. Žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje.

Šalpusnis.Tussilago forfara

Ankstyvieji šalpusniai
Štai tuoj išlys žiedukai ir rinksiu gydyti astmai. Šie augalai Lietuvoje nuo seniai žinomi ir plačiai vartojami vaistiniai augalai. Įdomu, kad daugelyje vietų jie liaudiškai vadinti šulpusiais, šalpusnėmis, šaltapusniais, šaltapusiais, žalpusiais ir panašiai, o kitur- močeklapiais, močialapiais ar kitokiais panašiais pavadinimais. Apie šių augalų gydomąsias savybes liaudis sukūrusi net mįslių: „Šonas šaltas, šonas šiltas, ir karštį traukia, ir votį sutraukia“.
Ankstyvieji šalpusniai visoje Europoje yra vieni iš populiariausių vaistinių augalų, liaudies medicinoje naudojamų įvairioms ligoms gydyti, džiovintų lapų ir jau pagamintų preparatų galima įsigyti vaistinėse. Europoje vaistams naudojami lapai, o Rytų šalyse- graižai, kuriuose pirolizidino daugiau negu lapuose. Kartais gydymui pritaikomi ir šakniastiebiai. Dažniausiai šalpusnių preparatai vartojami nuo kvėpavimo takų ligų: bronchito, kosulio, astmos. Lapų antpilas padeda atsikosėti, slopina uždegimus, veikia dezinfekuojamai. Tyrimais nustatyta, kad šalpusnių ekstraktas stiprina žmonių organizmo atsparumą ir imuninę sistemą. Yra duomenų, kad šių augalų preparatai padeda sergantiems bronchine astma, bet baigus gydymo kursą poveikis trumpalaikis.
Ankstyvųjų šalpusnių ir kitų vaistinių augalų, tokių kaip saldymedžiai ir čiobreliai, mišiniai padeda nuo emfizemos ir silikozės. Iš žiedų pagamintais šutekliais išoriškai gydomi odos uždegimai, egzema, opos, vabzdžių įgėlimų sukelti patinimai. Šviežių lapų kartais dedama ant sumušimų ar patinusių vietų. Ankstyvuosiuose šalpusniuose aptinkami labai maži kiekiai kepenis stipriai pažeidžiančio alkaloido pirolizidino, todėl šių augalų preparatus pavojinga vartoti dideliais kiekiais.
Reikėtų vengti nėščioms, kūdikius krūtimi maitinančioms motinoms ir vaikams, jaunesniems kaip 6 metų amžiaus.
Ankstyvųjų šalpusnių neišsiskleidę arba vos išsiskleidę graižai valgomi švieži arba troškinti, jų dedama į salotas. Teigiama, kad jiems būdingas vos juntamas anyžių kvapas. Labai jaunais lapais skaninamos mišrainės, salotos ir sriubos. Iš šviežių arba džiovintų lapų ruošiama kvapni arbata, o jauni ūgliai verdami cukruje ir valgomi kaip saldėsiai.

Bus tęsinys

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.