0

Kaune minimas Romo Kalantos susideginimo 40-metis

gegužės 14, 2012 Istorija, Įžymūs žmonės

Šarūnas Bulota //

Rankose laikydami liepsnojančius fakelus kauniečiai nuo Vytauto prospekto 11 valandą pajudėjo per Laisvės alėją iki Kauno muzikinio teatro sodelio, kuriame prieš 40 metų susidegino devyniolikametis Romas Kalanta.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr. / Romo Kalantos susideginimo 40-mečiui atminti

Eitynėmis „Laisvės alėja – Laisvės kelias“ žmonės atidavė pagarbą žmogui, kurio žygdarbis įkvėpė nepasiduoti sovietiniam režimui. Į miesto sodą susirinkusiems žmonėms valstybinį himną sugiedojo Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, buvo skaitomos eilės, uždegtos žvakelės prie R.Kalantos paminklo.

Lietuvos vyriausybės vardu žodį tarė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. „R.Kalanta – mūsų Margiris Pilėnuose, Žalgiris, pokario partizanai ar sausio 13-osios, Medininkų aukos. R.Kalantos auka tapo ryškiausia laisvės troškulio išraiška. Komunistinis politbiuras išsigando ne tik R.Kalantos aukos, bet ir užsiliepsnojusių tūkstančių jaunų širdžių, kurios kilo kovai už laisvę“, – kalbėjo I.Degutienė.

Vykstant minėjimui „Kauno pavasaris“ Kauno muzikinio teatro sodelyje, tuo pat metu IX forto muziejuje surengta popietė R.Kalantos žūties metinėms paminėti, Veršvų vidurinėje mokykloje – „Uždegęs laisvės ugnį širdyse“ ir kiti renginiai.

Romas Kalanta su pussesere Dalia Vyšniauskaite ir krikštasūniu Ramūnu

Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“ / Romas Kalanta su pussesere Dalia Vyšniauskaite ir krikštasūniu Ramūnu

Pasigenda vienybės

„Džiugu, kad Romo auka buvo ne veltui, kad ji yra reikalinga. Aukos reikėjo, kad sukiltų pasididžiavimas, jog esame tauta. Ši auka padėjo pasiekti tai, ką turime dabar. Aišku, mums trūksta buvusios vienybės, yra daug nesusikalbėjimo“, – sakė minėjime dalyvavęs R. Kalantos brolis Antanas.

VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius atkreipė dėmesį, kad gegužės 14-oji būna kiekvienais metais, tačiau kažkodėl tik šiemet ji taip parūpo. „Gal rinkimai? Ar iš tiesų kažkas negerai“, – klausė E.Aleksandravičius. Jo manymu, ir 39-os metinės yra tokios pats svarbios, kaip ir 40-os ar bet kurios kitos.

Profesorius svarstė, kad šios R.Kalantos susideginimo metinės žymi tam tikrą kartų kaitą: „Pokaris nuo dabartinės kartos jau nutolo. Juk ir partizanai bunkeriuose deginosi, tačiau jų pavardžių jau nebeatmename“. Taip pat šis įvykis simbolizavo vakarietiškos ir tradicinės lietuviškos kultūros sankirtą – į jaunimo gyvenimą įsiliejo mėlyni džinai, roko muzika, Jimi Hendrix’as, „Doors“ daina „Light my fire“.

15min.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.