1

Pirmieji Lietuvoje kolumbariumai gali iškreipti baltišką pasaulėžiūrą

birželio 27, 2012 NAUJIENOS, Paminklai, PASAULĖŽIŪRA

Kolumbariumas (lot.columbarium, pažodžiui – „karvelidė“) – urnų su mirusiojo palaikais laikymo patalpa, statinys ar salė. Dažniausiai statomas prie krematoriumų ir kapinėse. Pastogėse su arkomis aplink kapines yra paminklinės lentelės. Lietuvoje kolumbariumai numatyti ir veikia Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Praeitą savaitę Kauno miesto taryba galėjo susipažinti su Petrašiūnų kapinėse planuojamų statyti kolumbariumų vizualizacijomis. Ketinama įrengti atskirus kolumbariumus, kurie primena paminklus.

Vasaros pabaigoje šie projektai įgaus realų pavidalą. Petrašiūnų kapinės yra pušingoje vietoje. Medžiai 40-60 metų amžiaus sudaro ramios vietos, tinkamos žmogui pabūti su savo išėjusiais artimaisiais įspūdį. Projektuotojai pasiūlė kolumbariumus gaminti iš metalo bei poliarizuoto akmens. Projektą pristatęs architektas Gintautas Natkevičius pasiūlė vieną kolumbariumo pusę puošti lietuvių liaudies raštų motyvais. Kolumbariumas talpintų iki16 urnų.

Kolumbariumų tradicijos pasaulyje iš esmės skiriasi savo statyba, kultūrinės raiška ir papročiais laidojant mirusiuosius.  Štai Oklande esančios kolumbariumo patalpos primena medines nišas-lentynas.


Kolumbariumas Oklande, JAV

Mūsų gi projektuotojai susiduria su technine užduotimi suprojektuoti laukui atsparius mini statinius.  Tam pasirinktos medžiagos stipriai kontrastuoja su pušynu. Visiškai neatsižvelgta į Lietuvoje susigulėjusias tradicijas, kultūrą ir baltų papročius. Pasitenkinta tik „…lietuvių liaudies raštų motyvais“. Įdomu, kad tie „motyvai“ nieko bendra neturi su laidojimo Lietuvoje papročiais. Net nebandyta pasigilinti ar kuriami statiniai gamtoje negriauna aplinkos, gamtos ir žmonių gyvenamosios vietos darnos. Pavyzdžiui sumanyta atskirti kolumbariumų erdvę, kuri yra šalia automobilių stovėjimo aikštelės bei pagrindinių Petrašiūnų kapinių vartų,  toje vietoje stovinčias metalines tvoras pakeisti betonine. Betonas gal ir atskirs automobilius nuo kapinių, bet nesukurs darnaus ryšio ir ramybės pojūčio. O gyva siena iš krūmų ir medžių kažkodėl yra netinkama.

Nepasigilinta į baltų senuosius papročius, pilkapių struktūrą. Išdygstantys kolumbariumai bus tarsi kraupūs monstrai su mirusiųjų pelenų turiniu,  visiškai suardantys net pačio kolumbariumo pavadinimo esmę „karvelidė“.

Pavyzdžiui senuosiuose pilkapiuose šeima laidodavosi iki kelių šimtmečių. Viename kalnelyje tilpdavo kelios kartos. Toks ilgalaikiškumas sukūrė visą dvasinės kultūros klodą. Vien prisiminus raudas, giesmes, kuriose apdainuojamas vėlių kalnelis, jame esantys tėvas, motinėlė ir kiti artimieji verta šiuos projektus stabdyti ir peržiūrėti su nusimanančia archeologų, istorikų, etnografų ir baltų pasaulėžiūros tikinčiųjų vyresnybe. Pačiose dainose vyravo nuostabi darna tarp gamtos ir vidinio dvasinio išgyvenimo:

…Ai mudvi dvi seseli,
Abidva našlaitėli,
Eisiva mudvi,
Mudvi abidvi
Močiutės atlankyti:

Prieš kalnelį lipdamos,
Ant kapelio puldamos:
Motinėle mano,
Širdužėle mano,
Priimk mudvi prie šaleles!…

Kitoje giesmėje aprašyta natūrali aplinka:

Ėjau per lauką, žali rugučiai
Ėjau per antrą, žalia giružė, –
Čiulba girios paukšteliai, ramin mano širdelę.

Čiulbat, nečiulbat, girios paukšteliai,
Nenuraminsit mano širdelės,
Aš neturiu tėvelio, aš neturiu širdelės.

Ei toli toli mano tėvelis
Ei toli toli mano senasis –
Ant aukštojo kalnelio po sierąja žemele.

Dabar belieka juodo jumoro galimybė, pavyzdžiui visuose tekstuose kalnelis nebesuprantamas simbolis. Perfrazavus liaudies išjausta ir išgyventą kūrybą skambėtų maždaug taip:

Ei giliai giliai mano tėvelis
Ei giliai giliai mano senasis –
Betono namely po stiklo langeliu…

Būtu juokinga jei nebūtu graudu. Bet dvasinė kultūra atspindi visuomenės santykį ne tik su mirusiaisiais, o ir su gamta. Sakykim pilkapio idėja nėra nauja. Tokius atkurtus pavyzdžius galima pasižiūrėti Neries RP Karmazinų pilkapyne.

http://blog.stent.lt/media/blogs/adis/img/foto/karmazinai201007/IMG_0098.jpg

Visai nesunku padėjus urną ant žemės pagal senovės pilkapio įrangos būdą apdėti plokštėmis ir užpilti žemėmis, kurias sutvirtinti velėna. Toks kalnelis tikrai daugiau vietos neužimtų nei numatyti kolumbariumai. Tai gerai matyti iš senovės pilkapynų išdėstymo. Supilti smėlio kalneliai susilietu su pušynu. Prie kalnelių gali būti stogastulpio formos ugniai uždegti ir giminės vardams užrašyti ženklai, kaip Karmazinų pilkapyne.

Pavyzdžiui Paparčių kapinėse, Kaišiadorių rajone yra apleistas kolumbariumas. Bet netgi jo statinys negriauna bendros kapinių darnos.

Paparčių kapinių kolumbariumas. Kaišiadorių rajonas

Paparčių kapinių kolumbariumo kriptos. Kaišiadorių rajonas 2011m.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas vizualizacijos idėjai pritarė, ir teigė, jog pirmasis kolumbariumas Petrašiūnų kapinėse turi būti pastatytas iki šių metų Vėlinių. Urnos su mirusiojo pelenais patalpinimas Seniavos, I-ose ir II – ose Romainių kapinių kolumbariumų nišose kainuos 1,5 tūkst. litų, Petrašiūnų kapinėse – 1,8 tūkst. litų.  Jeigu toje pačioje kolumbariumo nišoje bus laidojami keli tos pačios šeimos asmenys, mokestis kitoms urnoms bus mažesnis ir sieks 300 litų. Vienoje nišoje tilps iki 4 urnų.

Štai jums ir kaunietiškas verslas, vadinamas lietuvišku kolumbariumu. Nei kultūros, nei tikėjimo, tik brangios mūro lentynos pušyne, o gal ateivių smėlio dėžės juodais ar tamsintais stiklais? Kas mokė projektuotojus lietuviškos dvasios, simbolikos ir kultūros? Ar tai sovietmečio laikotarpio švietimo spraga, ar eilinis verslas iš tautos skausmo?

baltai.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. Kęstutis sako:

    nepykit, bet siūlau išsisaugoti šį tekstą ir atsiversti jį po kokių dešimties metų. jeigu tada sutiksite su pateiktu kritišku petrašiūniškųjų kolumbariumų vertinimu, – valio. tačiau, jeigu turite supratimą apie kultūrą ir vis dar tobulėjate, greičiausiai nuomonė bus pasikeitusi. nenustebčiau, jeigu kardinaliai. aš asmeniškai manau, jog šie kolumbariumai yra gražiausi Lietuvoje (bent jau kol kas). nors nesu susijęs su kūrėjais, akivaizdu, akd į juos įdėta labai daug širdies, nes buvo galima tiesiog pastatyti lentynėles, kaip ir visur (Klaipėdoje ir pan.). o ir kaina yra juokinga, – kiek žinau, gamintojas Kauno bendrovė juos pagamino praktiškai už savikainą, jeigu ne apskritai dirbdama į minusą.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.