0

Rita Balkutė – Lietuvos raganų draugė(3)

liepos 14, 2012 NAUJIENOS

Tęsinys//Eglė Kulvietienė//

Užkalbėtoja iš Verkių namo

„Kai Šventojoje ieškojau Verkienės, – prisimena Rita, – sužinojau jų šiame krašte buvus net penkias.“ R. Balkutę siuntinėjo po skirtingus namus, todėl ji pagalvojo, kad gal tai net ne reali, o visas keistuoles vadina Verkienėmis. kai nusiplūkusi sustojo nebežinodama, kur pasukti, tolumoje pamatė namelį. Kieme sutiko užkalbėtojos Verkienės anūkę. Įsikalbėjus išaiškėjo, kad Verkienė, o Kotryna Freiman. Ji apsigyveno Verkio name, todėl žmonės ilgainiui ją praminė Verkiene. Paskutiniaisiais gyvenimo metais senutei dukterys  drausdavo priimti žmones, todėl ji išeidavo į sodą. Ji prašydavo anūkės pasitikti žmones ir atvesti pas ją. Senolė sakydavo: pas mane atvažiuos tas ir tas iš ten ir iš ten. Iš anksto jai pranešti tikrai niekas negalėjo, tačiau ji puikiai žinojo, kas, kada ir su kokia bėda pas ją atvažiuos“, – pasakojo Rita.

Labai įspūdingas atvejis, kai Verkienė padėjo vienai apsėstai mergaitei iš Šateikių. Artimieji net penkis kartus vežė jai iš Verkienės paimtą užkalbėtą vandenį, tačiau dėl piktosios dvasios niekaip negalėjo nuvežti – indas su vandeniu vis suduždavo. Tuomet Verkienė pasisiūlė, kad mergaitę nuvežtų ją. Moteris šlakstė apsėstąją šventintu vandeniu, kalbėjo maldas. Mergaitė pasveiko.

Rita šypsosi prisiminusi labai įdomų susitikimą Žemaitijoje. Išgirdo apie moterį, kuri gydo rožę virdama specialų gydomąjį tepalą.

„Dar man nepriėjus „raganos“  namų, atlekia gauja šunų. Nuleidau rankas ir sustojau, o šunys mane apuostė, ir aš ramiai nuėjau toliau, o mano bendradarbio šunys nepraleido. Einu toliau – žiūriu stovi bobulytė ir sako: „Kas tu tokia būsi?“ Paaiškinu, o senutė apsiraminusi nuvaiko šunis, paskui žvilgteli į mano kuprinę, kurioje guli sąsiuvinis bei diktofonas, ir vėl klausia: „Ko nori?“

Aš sutrikau. Namai jos tamsūs, pilni visokiausių daiktų. Užduodu pirmą pasitaikiusį klausimą, ar velnių buvę seniau. Moteriškė nenustemba dėl tokio klausimo, nes velnių tikrai buvę, ne sykį ir pas ją ateinančius vyrus vijosi, todėl ant lango kabindavo rožančių.“

Joje buvo visko daug – meilės, noro padėti, savotiško suktumo, namai pilni gyvulių – karvių, vištų. Atvira dūšia – taip apibūdina šią moterį Rita ir tęsia. „Kaimo žiniuonę mes įsivaizduojame labai dvasingą, gailestingą, o ši moterėlė buvo visai kitokia. Ji išvarydavo naminukės ir to neslėpė: linksmai pasakojo, kaip gynėsi nuo inspektorių. Kartą iš toli pamatė, kad ateina inspektoriai, pagalvojo, kad dabar jau jokie burtai nepadės, o išradingumas pravers. Išsituštino ji ant tos statinaitės. Inspektoriai visur žiūri, o nuo to kampo, kur baisiausiai smirdi, traukiasi.“

Tepalą rožei gydyti virti ją išmokęs tėvas. moteriškė ne tik kartu su Rita išvirė tą tepalą, bet ir sutiko, kad visas darbo procesas būtų nufilmuotas.

„Daugelis mano sutiktų užkalbėtojų buvo nuoširdūs, geri žmonės. Sakėsi neimantys atlygio už išgydymą“, – sako Rita ir priduria, kad užkalbėtojai ir gydovai visuomet pabrėžiantys, kad jų žinios ir galybė esantys nuo Dievo.

Paruošta pagal Nr. 25 TV savaitę

Paruošta pagal TV savaitę

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.