Baltų žinyčios vartai

2

BALTAI.LT In memoriam Justinui Marcinkevičiui

viršaitis vasario 18, 2011 Amžina Atilsi, Įžymūs žmonės

Justinui Marcinkevičiui poezija buvo jam kalba tarp Žmonių ir Dievo. Tokia kalba senovėje kalbėjo žyniai, dažnai tai darė vaidilos, kurių poetinė išraiška įkvėpdavo žmones Doros keliui, ryžtui, pasiaukojimui ir pasišventimui savo tautai. Tad Justinas nemokėjo tuščiažodžiauti. Tyloje gimę jo žodžiai buvo tarsi rasos perlai Joninių naktį.

Baltųjų žynių bendruomenės vardu skiriu Didžiam tautos poetui ir lietuviško žodžio Vaidilai 9 paslaptingo likimo posmus.

Su LAISVE gimęs ir ją vėl suradęs Vasario 16-osios „Dienoje atrištom akim“ Amžinoje Šviesoje Atgimki.

*

*

*

*

*

*

*

*

Baltasis

AŠAra Justinui RASA

Lūšies Tu metais kai gimei,
Važatkiemy nušvito Saulė.
Ir Žuvys danguje aukštai
Žvaigždžių Likimą Tau išaudė.

Justino vardą kai gavai,
Teisybės paieškai nulėmė,
Ir tėviškės balti obels žiedai
Pažinimą obuoliais tau sėmė.

Lietuvių kalbą Tu žindai,
Į savo dvasią peną traukei.
Tikros istorijos pasigedai,
Kai karo šmėklos staugė.

Rašei kas liejos iš vidaus,
Poezijoj tiesos ieškojai.
Ir siela kilo link Dangaus,
“Dievai, ten žmonės” – vis kartojai.

Mindaugą prikėlei vėl iš pelenų,
Ir Mažvydu žmonėms kalbėjai,
Kol Katedroj suklupęs ant laiptų,
Ant Aukuro save sudėjai.

Todėl lietuviu pasijutusi dvasia,
Iškėlė priešams galvą išdidžiai,
Pasiūliai himną šventa Tautos kalba,
Su trispalvę ir Vyčiu pakilai.

Laisvoj šaly dešimtą kovo gimęs,
Penkiasdešimt metų okupacijoj vargai,
Kol išaušo lemtingas kovo 11 rytas,
Užpildęs dangų trispalvės laisvės angelais.

Tapai tautos poetu ir šaukliu,
Bet Juodojo mėnulio metais
Tamsos septyneto spyriu
Likimo smūgis dungsėjo laiptais.

Įkalinę nelaimėj užmerktom akim,
Laisvės šauklio įveikti negalėjo.
Kol poezijos Dievų mintim
„Diena atrištom akim“ atėjo….

Kopijuoti  ir perspausdinti  kūrinį sutinku, nurodant BALTAI.LT kaip šaltinį

***

© 2011, viršaitis. All rights reserved.