Baltų žinyčios vartai

0

2013 metai – senovės latgalių vardo/pavadinimo 900-metis (2)

viršaitis balandžio 18, 2013 Baltų gentys, Baltų kalbos

LATVIŠKO GYVENIMO CENTRAS „ŽALTIS“//tęsinys.

Gaunasi, jog iš Latgalos pavadinimo yra kilęs ir valstybės vardas – Latvija?

Taip. Leti – taip mūs vadino lyviai ir estai, o iš jų pavadinimą perėmė ir vokiečiai. Vėliau latgalius pradėjo vadinti latviais (kaip mus vadina lietuviai). Iš šio žodžio kilęs vardas “latvietis” – taip pradėjo vadinti ir kitus Latvijos teritorijoje gyvenančius baltus, pavadinimas gavo ir teritorinę reikšmę. Žodžio “latvietis” kilmė tiesioginiai susijusi su senąją latgalių gentimi, kurios pavadinimas dokumentuose rašomas su dvejopa šaknies forma: lat- ir let-. Taip savo darbe “Latviešu etimoloģijas vārdnīca” (Latvių etimologijos žodynas) aiškina Konstantinas Karulis (Konstantīns Karulis). Bet vienas dalykas – tautos ir šalies pavadinimas, kitas – kalba. Buvo Valdžiui Muktupavelui (Valdis Muktupāvels) programa “Prūšos manas kājas autas” (“En Prūsamans ast aūtan majjas naggis” – “Prūsijoje mano kojos apautos”), kuri pagal senuosius tekstus rekonstruotoje prūsų kalboje atliko ansamblis “Rasa”. Aišku, suprasti ar atpažinti beveik nieko… Kuršiai irgi yra vakarų baltai, ir nežinau, ar mes daug ką iš jų kalbos suprastume. Jeigu latgaliai kalba, minti pagaunam, nors ne visus žodžius suprantam.

Mintis jau pagaunama…

13 amžiuje karas su vokiečiais daugiausiai vyko Kuržemėje ir Žiemgaloje. Pasak kronininko, kai žlugo paskutinė žiemgalių tvirtovė – Sidrabenė, šimtas tūkstančių žiemgalių išejo į Lietuvą. Kas gali pasakyti, kur yra siena tarp žiemgalių ir lietuvių? Žiemgaliai gi nuėjo ne pas svetimus, o pas giminingą tautą, kur Mindaugas neleido toliau eiti jų persekiotojams – kryžiuočiams. Galimas dalykas, kad ir kuršiai negalėdami atlaikyti vokiečių spaudimo, persikėlė į savo žemių pietinę dalį – dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Tuo metų kitos Latvijos teritorijoje gyvenančios tautos įnirtingai kovojo su kryžiuočiais dėl savo laisvės. Latgaliams kartais priekaištaujama, kad jie esą sąveikaudavo su įsibrovėliais. O turime atsižvelgti į tai, kad tuomet Jersikos, Pietalavos ir Atzelės latgaliai turėjo apsiginti ir nuo rytų kaimynų dažnų užpuldinėjimų. O Talavos gyventojai ilgus metus kariaudavo su šiaurės kaimynais – estais. Galbūt jie tikėjosi su geležinių raitelių pagalba atsikratyti nuo duoklės mokėjimo Polockui ir Novgorodui. Gal viliojo ir noras šimtmečiais besitęsiančiose konfliktuose su estais įgyti gerų padėjėjų – puikiai šarvuotų ir kovos meną gerai išmokusių kryžiuočių. Bet, kaip žinome, tuo latgaliai smarkiai nusivylė. Ir Lietuvai grėsė toks pats likimas kaip mūsų protėviams ir prūsams…Tačiau lietuviai sugebėjo susivienyti, karūnuoti Mindaugą ir apginti savo laisvę.

Jeigu kryžiuočiai į baltų kraštus būtų atėję 50 metų vėliau, įmanomas dalykas, kad latgalių žemės būtų konsolidavusios aplink tuo metų įtakingą Jersikos kunigaikštystę ir panašiai, kaip Lietuva, būtų sukūrusios savo valstybę, sugebančią priešintis užkariautojams. Tad istorija būtų visai kitokia. Panašios nuomonės yra ir archeologas Arnis Radinis (Arnis Radiņš), kuris rašo, kad rašytiniuose šaltiniuose paminėtos Jersikos ir Koknesės kunigaikštystės, kaip ir Talavos ir Atzėlės žemės. O vis tiek galima spėti, kad Jersikos kunigaikštystė buvo dominuojanti, ir latgalių gyvenamų teritorijų susivienijimas po jos būtų tik laiko klausimas.

Ar latvių kalba yra išsivysčiusi iš latgalių kalbos?

Šiaip ar taip, bet atrodo, tai tiesa: latvių literatūrinė kalba išsivystė iš kalbos, kuri kalbėjo senovės latgaliai. Gamta nemėgsta tuštumos… Per karus ištuštintose žemėse atėjo nauji gyventojai iš latgalių gyvenamų teritorijų. Taip latgaliai išsisklaidė – asimiliavo kitus ir asimiliavosi patys. Iš lyvių latgaliai perėmė kirčiavimą. O tai daugiau klausimas kalbininkams. Lietuviai kirčiuoja kitaip, akcentuodami antrą skiemenį, o mes, latviai – pirmą skiemenį. Reiškia, kalbą gavome iš senųjų latgalių. O dar – vėliava! Su vėliava taip pat kaip su tauta arba žemė – kad pirmą kartą paminėta senovės kronikoje, tai ir laikoma pradžia. Eiliuotoje (Livonijos) kronikoje rašoma, kad 1279 m. karo žygyje dalyvavo Cėsų latgalių krašto apsaugos kariuomenė su savo vėliavą, kuri buvo raudona su balta juosta per vidurį. Spėjama, kad latgalių vėliava yra viena iš seniausių pasaulyje žinomų vėliavų. Cėsių muziejaus tyrinėtojas Talis Pumpurinis (Tālis Pumpuriņš) yra parašęs išsamįą knygą apie mūsų vėliavą. Mane šiek tiek sudomino šios vėliavos reikšmė per 1905 metų revoliuciją, bent jau tai, kaip į tai žiūrėjo inteligencija. Galbūt be 1905 m. nebūtų ir 1918 metų Latvijos… Būtent po to atsirado reali mintis apie apsisprendimą. Pakilo raudonosios vėliavos ir tautos šviesiausi protai galvojo… J. Akurateris (Jānis Akurāters) rašė, kad ant sniego raudonavęs kraujas metų metais dar spingčios/degs mūsų vėliavose. J. Akurateris žinojo, kokia yra mūsų vėliava. Gal koks nors mokslininkas tai abejos. Kas žino, kaip buvo? O aš taip manau ir taip matau.

Greitai bus leidžiama Tavo knyga apie latgalių lobynus.

Aš kartu su kultūrinės ir istorinės aplinkosaugos bendrija žadame renginius, su kuria švęsime 900 m. jubiliejų, ir kas gi geriau gali pažymėti šiuos renginius, jeigu ne knyga! Anglų kalboje šią knygą jau turime, o jubiliejiniais metais išleisime latvių ir rusų kalbomis.

Kodėl toks pavadinimas – “Latgalių lobynai”?

Todėl, jog tai ištikrųjų lobynai! Apie Karlių Ainavos (Kārļu Ainavas) kapinyną, apie ten palaidotą merginą, aprengtą išeigine suknele su puošniu papuošalų rinkiniu, taip pat kiekvienas latvis būtinai turi žinoti, kaip žino apie Rafaelio “Siksto madoną” ir panašias pasaulio kultūros vertybes. Senovės papuošalų kalvės ankščiau išleistoje knygoje buvo daugiau pasakojimų ir savęs šlovinimo, o dabartinėje – “Latgalių lobynai” – daugiau rašyta būtent apie pačius papuošalus ir senovės latgalius. Jie paliko įspūdingų taikomojo meno ir materialinės kultūros liudijimų. Jų papuošaluose aš matau pagoniškojo gyvenimo išraiškas ir kalendorinius papročius. Bet ne tik tai! Jų palikimas atspindi drabužių gaminimo, kaip ir metalo meninio apdirbimo tradicijas ir įgūdžius. Priešistorinės Latvijos pradžią aš ieškojau būtent pakeldamas senovės latgalių lobyno kraičio skrynios dangtį.

Ačiu už pokalbį! Tikėkimės latvių susidomėjimo ir dalyvavimo renginiuose.

Vertė Linda Lemhena

Latviskās Dzīvesziņas centrs ZALTIS

© 2013, viršaitis. All rights reserved.