0

KĄ REIŠKIA ŽODIS DRUWIS IR KOKIA ŠIO ŽODŽIO REIKŠMĖ?

gruodžio 16, 2010 Dvasinis ugdymas, PASAULĖŽIŪRA

BALTAI.LT svetainės pokalbiai prie Apvaliojo Darnos stalo pakrypo į žodžio tikėjimas paieškas ir nagrinėjimą. Kadangi Romuva pasirinko prūsiškos šventovės pavadinimą, kyla klausimas, kodėl nesivadinama senuoju prūsišku žodžiu druwis (druwingin), bet pasirinktas žodis romuvis, kuris pasak vieno romuvio reiškia priklausymą organizacijai. Prieš tai skelbtuose pokalbiuose (1) ir (2) jau aptarėme istorinius įvykius, nulėmusius žurnalo “Druwis” pavadinimą ir jo leidybos tėkmę. Dabar nusprendėme pateikti V. Toporovo  nagrinėtą žodį druwis ir jo sąsajas su seniausiomis pasaulio kultūromis.

KĄ REIŠKIA ŽODIS DRUWIS IR KOKIA ŠIO ŽODŽIO REIKŠMĖ?

Vaclovas Mikailionis Romuvos vaidila

Tai prūsų kalbos žodis, reiškiantis tikėjimą, tikybą. Jo reikšmę plačiai išaiškino Vladimiras Toporovas savo įžymiajame Prūsų kalbos žodyne – B.H. Toпоров. Прусский язык. Словарь А-Д. Москва: Наука 1975, p. 381-384.

Žodis druwis – „tikėjimas, tikyba“, kaip ir jo vediniai druwingin – „tikintysis“ bei druwīt – „tikėti“ vartojamas prūsiškuose Katekizmuose, išleistuose 1545-1547 metais.

Stas Swints Cristiāniskas Druwis (‚Der Glaube‘). Žodžio reikšmė aiškiai suprantama verstuose iš vokiečių kalbos sakiniuose: …bhe spartina twaian druwien -?…unnd stercke deinen Glauben‘- „su tikru tikėjimu“ ir t.t.

V. Toporovas, pateikęs šiuos ir kitus pavyzdžius, toliau aiškina šio žodžio semantiką: druwis – tai tikėjimo simbolis, žodinė formulė, o druwi – tikyba, tikėjimas kaip tam tikra savybė, tikinčiojo būsena. Šis žodis turi dupletus druwien: drūwien, todėl daroma prielaida, kad taip bandoma išreikšti skirtybes – tikėjimas ir žodis, visų pirma, tais atvejais, kai druwis gretinamas su drūktai (drūktai druwit – „tvirtai tikėti“); antra, prūsų tikėjimą apibūdinantis žodis priešpriešinamas kaip sąvoką ne tik rytų baltų (plg. liet. tikėjimas, tikyba latv. ticība, ticējums), bet ir slavų vera, kurie siejasi su indų – iranėnų duomenimis. Vis dėlto ir rytų baltų, ir slavų kalbos žino tos pačios šaknies, kaip druwis, žodžius, tačiau jie skirti apibūdinti materialinį, bet ne dvasinį pasaulį. Šis žodis tikėjimo prasme turi daugiau atitikmenų germanų kalbose (pvz., saksų trēow „tikėjimas“, „ištikimybė“, truwian ir kt.). Germanų kalbose bendrašakniuose žodžiuose išsaugomos ir reikšmės „tvirtas“, „stiprus“ bei pan.

Šia prasme įdomūs ir keltų kalbų duomenys, leidžiantys rekonstruoti sąsajas tarp tos pačios šaknies žodžių taikymo ir materialinei, ir dvasinei sferai. Plg. sen. airių derucc ‚glans‘, kimrų derwen „ąžuolas“, bretonų deruenn, sen. airių daur, dair „ąžuolas“, galų d(a)rullia „ąžuolas“ ir kt. Tuo pat metu airiškai drūi „druidas“ arba gališkai Druides (dru-uid). taip pat plg. sen. airių dron „kietas“, galų-romanų drūtos „stiprus“, kimrų drud „drąsus“,  ir pan.

Kitas indoeuropiečių kalbos pabrėžia tai vieną, tai kitą nurodytos sekos aspektą. Dar plg. albanų dru, sen. graikų δρυς „ąžuolas“, sen. indų dhruvá – „stiprus“, „pastovus“, „patikimas“, vedų žodį dhrúvi – „stiprus“, „tvirtas“, sen. persų duruva – „sveikas“, avest. drva-, sen. slav. съдравъ, sen. rus. съдоровъ, rus. здоров, lenk. zdrowy, bulgar. здрав ir t.t. Dažniausiai tai vartojama išsireiškimuose „būti ištikimam“, „būti tvirtam kaip ąžuolas“.

Kalbininkai nurodo, kad reiškšmė „medis“ ir reikšmė „tikėjimas“ („tikėti“) nebuvo pirmykščiai; ir pirmieji, ir antroji reikšmė kilo iš „būti stipriam, tvirtam, sveikam“. Tai užkoduota dviejų šaknies formų: I. der-u, II. dr-eu. Visgi galima įrodyti, kad žodžiai reikšme „tikėjimas“ galėjo kilti nuo žodžio, kurio pirmykšte reikšme „medis“. Medis suvoktas kaip būtent pasaulio medis, kaip turtingiausias mitopoetinės simbolikos šaltinis. Taigi kalbama apie būdingą seką – „garbinimo objekto pavadinimas“ → „garbinimas (religinis)“ → „tikėjimas“. Šia prasme prūsų druwis, drūktai, slavų deru-, druva ir t.t. sudaro vieningą grandinę (arba, jeigu būtume atsargesni, leidžia tokią grandinę sudaryti)…

(Pagal V.Toporovą santrauką sudarė Vaclovas Mikailionis)

Vaclovas M. Dar vertėtų pridurti ir lietuvišką žodį drovus, kuris reikštų ne tik žmogaus būdo bruožą, bet ir jautrumą, įsiklausymą į gamtos bei Visatos ritmą, taigi religinį įsijautimą į giluminę dvasinę pasaulio tėkmę (tekėjimą →tikėjimą).

Liutauras Baltasis

Reiktų paminėti ir sanskrito žodžio dhruva platesnį apibrėžimą.

Screen Shot 2015-10-30 at 23.22.40

10000_again

© 2010 – 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.