0

Baltiškos Pasaulėžiūros Darnos Mokykla – Kelias Savęs Pažinimo Link

rugsėjo 17, 2016 Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, DORA, Dvasinis ugdymas

A.S.\\

Šiandieną ne vieną mūsų domina baltiška kultūra, protėvių papročiai, senasis tikėjimas. Plačiausiai paplitusi ir pateikiama etnokultūrinė šio reiškinio pusė ir forma – tai dainos, šokiai, atskirų papročių ar švenčių minėjimas. Žmonėms tai labai artima, nes yra dalis mūsų protėvių baltiško paveldo ir ši etnokultūrinė dalis yra būtina tautinei savimonei ugdyti. Tačiau atėjo laikas, kada iškilo gilesni klausimai, kurie, tarsi šauksmas viduje, kvietė toliau ieškoti tos tikros esmės, protėvių tikėjimo pagrindų, kurie gilesniu turiniu ir prasme užpildytų tas formas. Kaip savi marškiniai yra arčiau kūno taip ir žmogui artimiausia ir labiausiai atliepia tai kas ateina iš jo protėvių šaknų.

Dažnai tokiuose gyvenimo prasmės, tiesos ieškojimuose žiūri į tolį, kažkur už jūrų marių, kitų šalių tikėjimuose ar gyvenimo būde, net nesusimąstydamas, kad vertėtų nuleisti akis ir pažvelgti, ką turime savo tautos žemėje, ir pabandyti atrasti ryšį su savo protėviais – mūsų šaknimis, teikiančiomis gyvastį ir energiją. Juk čia, baltų žemėje ir yra tas šaltinis, iš kurio tu, lietuvi, gerdamas numalšinsi troškulį ir pasisotinsi. Atgysi, tarsi sulapojantis medis pavasarį, iš kurio šaknų gyvatą nešantys syvai pradeda tekėti aukštyn.

Rasos. Laukimas. Foto A.S.

Rasos. Laukimas. Foto A.S.

Taip mūsų protėvių dvasinio kelio ieškojimas atvedė mane į Baltų pasaulėžiūros Darnos mokyklą. Atėjau čia ieškodamas gilesnių žinių ir dvasinės plotmės, tačiau kaip pasirodė, turėjau visiškai kitokį supratimą apie mokymąsi Darnos mokykloje. Maniau paklausysiu paskaitų, gausiu informacijos ir sukaupsiu žinių, darysiu kažką, ką daro kiti – kopijuosiu kažką.. Dabar aš supratau kad dvasinis mokymasis visų pirma yra darbas su savimi – pažinimas savęs ir kad per savęs pažinimą atsiveria ir aplinkinis pasaulis – jo priežastingumas, kodėl aplinka, gyvos būtybės yra tokios – juk visa tai atspindi mane, o tiksliau mano vidinį pasaulį. Koks aš esu, kaip reaguoju į supančią aplinką, kas joje atliepia, kaip darniai sąveikaujant būti savimi, tikruoju aš be jokių kaukių. Mokymosi pagrindas yra išgyventi įgytas žinias, „perleisti“ jas per save, savo gyvenseną, įgauti prasmės ką ir kodėl tai darai suvokimą ir pasidalinti įgyta patirtimi su kitais.

Mokykla parodė man kas tai yra SUVOKIMAS, kokie pojūčiai, jausmai tuo metu ateina, kai pamatai priežastingumą – to įvykio pasekmę ir priežastį. Mokykla parodė kas tai yra PATYRIMAS, kad jis atskleidžia mane, parodo mano blokus, užsisklendimus, neišreikštus jausmus, emocijas ir savybes. Kaip atlikti savityrą, eiti nugalint save, savo baimes ir po to matyti, jausti ir analizuoti savo pokyčius. Ne paslaptis einantiems dvasiniu keliu, kad savęs pažinimas, savityra nėra labai malonūs, kaip atsitiko ir man, kai iškilo kraštutinės asmeninės savybės ir jas suvokiant, reikėjo pereiti per save – atlikti virsmą. Pokyčiai, nuolatinis keitimasis ugdo, grūdina, gludina mane, kaip jūros skalavimas ar „DOROs girnos“ raguotą akmenį. Kaip mokytojas kartą pasakė: kiekvieną rytą žmogus yra jau kitas, pasikeitęs – ne tas pats.   Lygiai kaip gamtoje, kur vyksta natūralūs virsmai keičiantis metų laikams, taip ir mes išgyvename gimties, kertinių gyvenimo momentų virsmus. Mokėti juos pereiti buvo neatsiejama protėvių gyvensenos dalis. Kad žmogus pasiruoštų tam virsmui ir jį atliktų – pereitų į naują etapą suvokęs ir pasikeitęs.

Čia, Baltiškos pasaulėžiūros mokykloje, man atsivėrė Lietuvių kalbos turtai ir lobynai – žodžių bylos, kas tai yra tie žodžiai Raktai, atrakinantys tikrąsias prasmes ir kokia mūsų kalbos hermetiška sandara. Protėvių žodžiai, kurie buvo pamiršti ar išgyventi krikščioniškos moralės, vėl buvo prikelti. Ir tik giliau kalbą pažindamas, pamačiau, kaip surėdytas šis pasaulis, kokie esminiai dėsniai veikia, kurių žinojimas, suvokimas ir pritaikymas kasdieniame gyvenime jį įprasmina ir atsiranda darna. Kaip PAPRASTAIS dalykais mūsų protėviai įprasmino ir aiškino pasaulėžiūrą, žmogaus daugialypę sandarą – visos tos žinios buvo įvaldytos ir jomis gyventa – ne veltui garsėjome išminčiais, šviesiais žmonėmis turinčiais vydėjimą. Mokyklos dėka nusprendžiau paskaityti mano vaikų mėgstamą literatūrą: Hario Poterio, Eragono knygas, kurias skaitydamas aš stebėjau, tyrinėjau ir save patį. Supratau, kad senasis protėvių tikėjimas magija, tai jausmų pasaulis.

Mokykloje patyriau kas tai yra Gamtojauta, Rymojimas ir sudalyvavau keliuose Kūnovaros užsiėmimuose.   Gamtojautos praktikos metu stebėdami , įsiklausydami ir susiliedami su aplinka pažįstame save, savo vidinį pasaulį. Mokaisi klausytis, nurimti ir darnoje su gamta, aplinka išgirsti savo vidų ir pajausti. Pradedame jausti, ką mumyse atliepia upė, jūra – tai patyrimas ir bendravimas su savimi bei supančia gamta. Rymojimo praktika buvo artima, kvietė Gyvatos nuraminimui, dienos palydėjimui ir apmąstymams bei pasinėrimui į dvasinį pasaulį.

Mokykloje dalyvavau Vėlinių, Jorės ir Rasos švenčių apeigose, Rodos, žvakių liejimo patyrimuose. Tai buvo įsimintinos apeigos, kur kiekviena detalė, veiksmas turi gilią prasmę, paaiškinimą ir ryšį kodėl būtent taip yra atliekama. Aš supratau kaip šios apeigos savo turiniu ir gilumu skyrėsi nuo mano anksčiau patirtų apeigų romuvos etnokultūrinėse šventėse.

Mokykloje sutikau mokytinius – bičiulius su kuriais neatsitiktinai mes susitikome šioje gyvenimo atkarpoje. Stebint bičiulių patyrimus, pasidalinimus, matai panašias situacijas ir tai tavyje atliepia, suvirpa jausmai ir padeda atsiskleisti, atlikti virsmus. Pradėjau suprasti, kas yra Mokytojas, koks jo vaidmuo, kodėl mano reakcijos būtent tokios – aš taip reaguoju į savo atspindį išorėje.

Peržvelgiant praėjusius mokslo metus pamatai, kokie jie buvo pilni įvairiausių patirčių, įspūdžių, susitikimų ir išgyvenimų. Jie man buvo labai turtingi dvasine prasme ir nepilnų metų laiko suvokimas atrodo išsitęsęs į žymiai ilgesnį laikotarpį su daugybe įvykių ir patirčių. Mano supratimas apie mokymąsi Darnos mokykloje palaipsniui keitėsi: nuo įstojimo į ją metu turėto pirminio supratimo ir laipsniškai po to sekusių pasakų, aptarimų, patyrimų ir virsminio momento – vasaros stovyklos ir Rasų šventės.

Rasų šventė. Saulėtekis. Foto A.S.

Rasų šventė. Saulėtekis. Foto A.S.

Darnos Mokykla parodė, koks yra galimas baltiškas DVASINIS KELIAS, kad nebūtina keliauti į tolimas svečias šalis, kad pažinti pasaulį, jo sandarą, atrasti savo pašaukimą ar įkvėpimą. Mokykla man davė pradžią savęs pažinimo kelyje, parodė kryptį – RODĄ. Svarbu ne tiek tikslas o pats kelias, ir Darnos mokykla – tai to kelio pradžia ir galimybė rėdyti savo gyvenimą toliau žengiant savęs pažinimo keliu.

2016 m. DARNOS mokyklą baigęs mokytinis A.S.

Šaltinis: baltai.lt

© 2016, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.