0

KŪNOVARA – MANKŠTINTIS LIETUVIŠKAI JAU NUO LAPKRIČIO

rugsėjo 7, 2022 Baltų pasaulėžiūra, Sportas, Sveika gyvensena

JAU SUDAROMA NAUJA RUDENS GRUPĖ.

KVIEČIAM Į PRADINES KŪNOVAROS PAMOKAS JAU NUO LAPKRIČIO MĖNESIO 4 d. PIRMAS MĖNESIS NAUJOKAMS NEMOKAMAI. ADRESAS: VILNIUS, Lakūnų 24, antras aukštas, salė 3  ant durų 11 PENKTADIENIAIS NUO 19:00 VAL.

Kviečiam ir šeimas su vaikais net nuo 5 metukų pabandyti mankštintis kartu. Padovanosim gražų lankstuką apie mūsų mankštas. Tiesa salė daug nesutalpins, todėl šiuo pasiūlymu pasinaudokite užsiregistruodami mokykladarna@gmail.com arba nurodytu telefonu. Mankštos stipriai keičia sustingusį kūną, gražina gyvenimo džiaugsmą ir meilę gyvenimui ir žmonėms. Suderina porų tarpusavio iširusius santykius, kitiems suteikia pajautą ir išlaisvina iš rutinos sąstingio, padidina energetinį darbingumą, nurimus pagerėja miegas,nes kraujotakos susitvarkymas įtakoja visą organizmo būklę.
Pirmas užsiėmimas 2022 lapkričio 4 dieną penktadienį, 19:00. Atvykti 15 min. anksčiau.
Apranga sportinė arba nevaržanti judesių. Dirbame basomis. Galite turėti savo kilimėlius.

 Šios grupės paruošimas žiemos sezonui. Registruotis mokykladarna@gmail.com TELEFONAS PASITEIRAVIMUI 861257897

KŪNOVARA – tai prigimtinių Jūsų kūno, jausmų ir minčių suderinimas pagal DOROS mokymą, paremtas baltiška pasaulėžiūra, tautinėje kultūroje esamais papročiais ir savo kūno lavinimu. Mokymą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Kaip pasiruošti KŪNOVARAI.

KAIP APSIRENGTI

Lengva, kūno judesių nevaržanti apranga, patartina lininė, medvilninė, vilnonė, gali būti šilkas ir viskozė. Nepatartina daug sintetikos turinčios ir aptemptos aprangos. Salėje ir lauke dirbama basomis, avalynės nereikia.

APIE KŪNOVARĄ PLAČIAU

ANA TREŠČINA\\Žurnalas „Moteris“

ETNOPSICHOLOGAS LIUTAURAS BALSYS NORINTIESIEMS SUSTIPRINTI KŪNĄ IR PAGERINTI PSICHOEMOCINĘ BŪSENĄ LIETUVIŲ PASAULĖŽIŪRAI ARTIMU BŪDU SIŪLO IŠMĖGINTI SAVO SUKURTĄ SVEIKATINIMO SISTEMĄ – KŪNOVARĄ.

pratimo akimirka. Foto Liudas Masys

pratimo akimirka. Foto Liudas Masys

Kūnovaros autorius L. Balsys šį kūno ir dvasios stiprinimo būdą sieja su lietuvių pasaulėžiūra. „Pasaulį suprantame ne kaip rytiečiai, o kaip jį suprato mūsų protėviai, tėvai..
Anksčiau maniau, kad nieko nauja atrasti negalima, juk visos sveikatinimo sistemos panašios, nes tampo ir mankština sąnarius, stiprina raumenis, gerina kraujotaką. Pasirodo, ne. Kūno fiziologijos dėsniai visiems vienodi, bet jei mūsų atspirties taškas yra sąmonė ir dvasinis aspektas, tada iš esmės ir į kūną žiūrime kitaip“, – aiškino pašnekovas.

Balsys kruopščiai nagrinėjo įvairius istorinius šaltinius, parašė psichologijos bakalauro darbą Lietuvoje dar mažai tirta tema – apie etnopsichologijos įtaką mūsų tautos būdo išskirtinumui – ir drąsiai teigia, kad lietuvių tauta turėjo būdus kūnui ir dvasiai stiprinti, tik šie sunaikinti atėjus krikščionybei.
Kokie daugmaž buvo senieji lietuvių liaudies fizinio, psichinio ir emocinio lavinimo būdai, anot L. Balsio, padeda suprasti du seni leidiniai – 1956 m. Vytauto Steponaičio išleista knyga „Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos“ bei 1914 m. leidinys „200 žaidimų“. Kūnovaros autorius teigia, kad žaidimas senovėje buvo ne pramoga: „Galiu pasakyti, kad kai kuriuos pratimus labai sunku padaryti,
 o tai rodo, kad jų paskirtis – ne linksmybės. Neturėdavo žmonės laiko pramogauti – reikdavo dirbti, o poilsio metą jie skirdavo tautai mokyti. Mokyklų su sporto salėmis tada nebuvo, bet vaikus stengtasi tvirtinti nuo mažumės – mankštindavo kūną, mokydavo veiksmų, reikalingų užsiimti tam tikru amatu, protą lavindavo mįslėmis. Jei vaikas fiziškai tvirtas – eis į karius, jei minkles gerai mina, – į žynius, o vėliau – į kunigus.“

Kūnovara, pasak L. Balsio, yra tik viena iš jo jau daugiau nei 20 metų kuriamo baltiškos sąmoningos sveikos gyvensenos kelio dalis. 1995 m. L. Balsys įsteigė kuriančių galių mokyklą „Darna“.Dabar tai – pirma gilesnio dvasinio mokymo Kurono akademijoje pakopa (mokslas ten trunka 9-erius metus).

pratimo akimirka. Foto Liudas Masys

pratimo akimirka. Foto Liudas Masys

Per kalbą – į supratimą

Kūnovaros terminą L. Balsys sukūrė sudūręs du žodžius – „kūnas“ ir „vara“. „Vara – daugialypė sąvoka, apimanti tiek fizinį kūną, tiek vidinę energiją. Ryte sąmonė prabunda, pati įjungia varą, ir mes pradedame rąžytis. Varą įjungti galime ir sąmoningai mankštindamiesi. Aš kūną varau – mankštinu, o tai veria mano pojūčius ir jausmus. Pradedu jausti, ko šiaip visai nejaučiu. Kai įsuku savo vidinę energiją – gyvatą, tampu susižadinęs, imu jausti ir gamtą, ir žmogų. Įvyksta pokytis – virsmas, pasikeičia žmogaus būvis. Pritaikę kūnovarą iš fizinio lygmens pereiname į psichoemocinį, o iš jo – į mentalinį arba dvasinį. Sustipriname gyvatą, kad būtume pajėgūs gyventi, išgyventi ir darniai būti su visuma. Gyvata kuria gyvybę, iš to – ir visas gyvenimas“, – pasakojo L. Balsys.
„Ką lietuviui gali reikšti kinų mankštos pratimų pavadinimai, tarkim, „Paukščio uodegos paglostymas“? Šio pavadinimo reikšmė mums nėra visiškai aiški, nes nėra susijusi su mūsų pasaulėžiūra“, – teigė kūnovaros autorius. Jo sukurtos sistemos pratimų pavadinimai – „Daigas“, „Gyvybės medis“, „Perkūno stulpai“, „Mėnulio sukimasis“, „Pienės pūko nupūtimas“, „Dobilas“, „Vėjas“, „Girnų malimas“, „Slidės“ – ne tik poetiški, bet ir gerai suprantami, nes susiję su mums gerai pažįstamais veiksmais, gamtos reiškiniais, lietuvių mitologija.

pratimo akimirka. Foto Liudas Masys

pratimo akimirka. Foto Liudas Masys

Basomis kojomis

Kūnovaros pratybose nuolatiniai mokytiniai dalyvauja apsirengę specialius drabužius – plačias lino kelnes, marškinius ir vilnos liemenę. Juos pagal L. Balsio sukurtą dizainą siuva marijampolietė Daiva Kulvinskienė. Ši apranga – ne šiaip puošmena, ji užtikrina gerą savijautą, nes judant išsiskiriantis prakaitas susigeria į liną, o vilna neleidžia kūnui atvėsti. Pratimus žmonės atlieka basomis. Pasak L. Balsio, mankštinantis basomis po 80 min. suskystėja kraujas, pagerėja kraujo cirkuliacija pačiuose smulkiausiuose kapiliaruose.

Grupei kūnovaros mokytinių vadovauja pats L. Balsys – varonis (energijų valdymo treneris). Iš pradžių atliekamas ritualas, kuriuo nuraminami jausmai, mintys ir aistros. Pasisveikinus ir susijungus su mokytoju į dermės energinį lauką, ateina eilė galvos sukiniams, sąmonės pažadinimui, viso kūno sąnarių ir sausgyslių pratempimui, o baigiama pėdose esančių gyvybinių taškų sužadinimu.

Antroji kūnovaros dalis – dinaminiai pra
timai. Ji prasideda ritmingai, pagal tam tikrą garsą, kulnais stuksint į grindis – tai stimuliuoja širdies veiklą. Kūnas jau pramankštin
tas, tad įsukamos varos.

Trečioje dalyje, kai
 kūne varos jau pasiekusios pakankamą lygį,
 savitu būdu – mėtant ir gaudant specialius 
mankštos įrankius stengiantis, kad jie ne
nukristų ant žemės, atveriami jausmai. Pir
miausia mėtomas minkštas megztas kamuoliukas – taip mokomasi susitelkti į teisingą kūno pusiausvyrą, pasiekti abiejų kūno pusių dermę, atsikratyti baimės pagauti į tave paleistą daiktą, išlaisvinti jausmus. Paskui mėtomas ir specialiais būdais gaudomas susitelkti mokantis medinis kiaušinis, po jo – medinė kaladėlė, šios statūs kampai moko atsikratyti baimės užsigauti, suvaldyti agresiją.

Trečioje kūnovaros dalyje atliekami ir apatinės kūno dalies bei nusiraminimo pratimai. Išskirtinis vienos dalies pratimas moko naudoti kuo mažiau deguonies ir nugramzdinti sąmonę į sąmoningo sapnavimo prieangį. Išėjus iš šios būsenos pajuntama šviesos energija.
 Kūnovaros išmokęs žmogus, kai reikia, gali panaudoti tam tikrus mankštos modulius, tarkime, slidžią žiemos dieną prieš eidamas iš namų padaryti tam tikrus griuvimo riziką mažinančius pratimus. Kiekvienas kūnovaros grupės narys pratimus daro jausdamas savo galimybių ribas, tad kartu gali mankštintis vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai.

Aš – tai ašis

Prie kūnovaros entuziastų prieš dvejus metus prisijungusi ponia Laimutė kartu su grupe mankštinasi kartą per savaitę. Anksčiau devynerius metus moteris užsiiminėjo joga, dabar jogos pratimai jai sekasi daug lengviau, nes gali labiau išsitempti.

„Užkabino, kad tai yra mūsų, lietuvių, sistema. Pirmas dvi savaites jaučiausi taip, tarsi kas būtų mane ištiesinęs, tikrai pajutau savo ašį. Iš pradžių grįžusi vėlai vakare visai nenorėdavau miego – toks stiprus būdavo energijos antplūdis. Patiko, kad darėme labai daug sąnarių sukinių – nuo galvos iki kojų. Pagerėjo koordinacija, atsirado daugiau grakštumo, sustiprėjo kairė kūno pusė.

Po poros mėnesių pajutau, kad man nebešąla rankos ir kojos, o tai būdavo didelė problema, ypač žiemą“, – pasakojo ponia Laimutė.

„Mes gerai jaučiamės, kai jaučiamės vientisi, bet ši būsena kinta priklausomai nuo paros ritmo. Dienai baigiantis pavargsta ir kū­nas, ir psichika – dėl bendravimo, įtampos, streso, skubos. Pajuntame išsidvejinimą: kūnas – sau, mintys – sau. Nemarusis „aš“ – mūsų ašis, pusiausvyros centras – nebesugeba susidoroti, krinta dėmesingumas, reakcija pradeda vėluoti. Sakome: „Pablogėjo savijauta.“ O ką tai reiškia? Kad blogai save jaučiu, praradau jausmą, jungiantį psichiką su kūnu, praradau Rodą. Nedarnūs pasijuntame ir skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Tad mūsų užduotis – grįžti į savo ašį, savo vienį, sukelti vidinę energiją gyvatą ir taip atkurti rodą bei gerą savijautą“, – sakė kūnovaros autorius.

rugpjūčio mėnesio žurnalas „MOTERIS“.

http://g4.dcdn.lt/images/pix/300x188/8K1hBB7ndJg/nr-8-75298447.jpg

 

© 2022, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.